„Sodra“ praneša, kad spalį bus perskaičiuotos „Sodros“ išmokų ribos – mažiausi ir didžiausi galimi išmokų dydžiai. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė žada, kad kitąmet padidės vidutinė senatvės pensija. Ji augs 66 Eur ir sieks 605 Eur.

 

Augs pačios mažiausios išmokosGirl's,Hands,Holding,Euro,Bills,,Small,Money,Pouch,And,Leather

 

Lietuvoje socialinių išmokų dydžiai susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU) ir kiekvieną ketvirtį perskaičiuojami. Kadangi VDU kas ketvirtį pasikeičia, kinta ir išmokų ribos. IV ketvirčio išmokos bus apskaičiuojamos taikant 1987,80 Eur VDU dydį, kuris galiojo 2023 m. II ketvirtį. Remiantis įstatymu, visos nuo draudžiamųjų pajamų priklausančios išmokos negali būti mažesnės ar didesnės nei nustatyta.

  •  Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 % šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos. Nuo spalio minimali mėnesio ligos išmoka sieks 231,38 Eur ir, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, padidės maždaug 5 Eur. Minimali vienos dienos ligos išmoka negalės būti mažesnė nei 11,07 Eur (buvo 10,85 Eur). Minimalias išmokas gauna gyventojai, jeigu pagal jų draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis nei minimali riba. Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju bus 2467,26 Eur – šis dydis, palyginti su praeitu ketvirčiu, išaugs beveik 50 Eur. Dienos maksimali išmoka padidės 3 Eur – nuo 115 iki 118 Eur. Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį padidės nuo 2568,89 iki 2621,51 Eur, o dienos – nuo beveik 123 iki 125,43 Eur.
  •  Minimalūs motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų dydžiai lieka tokie patys, kaip praeitą ketvirtį. Liepą minimali šių išmokų riba buvo padidinta nuo 6 bazinės socialinės išmokos dydžių iki 8 ir dabar siekia 392 Eur. Taip užtikrinta, kad motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokos būtų didesnės nei šiuo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis – 354 Eur. Padidės maksimalių tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų ribos. Maksimali viso mėnesio tėvystės išmoka sieks 3084 Eur ir, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, padidės 62 Eur. Vaiko priežiūros išmokų dydžiai skirsis ne tik atsižvelgiant į jas gaunančių žmonių pajamas, bet ir nuo to, ar prižiūrimas vaikas gimė iki 2022 m. gruodžio 31 d., ar 2023 m. sausio 1 d. ir vėliau, nes nuo šių metų sausio keitėsi vaiko priežiūros išmokų mokėjimo tvarka ir dydžiai. Jei vaikas gimė 2023 m., maksimali išmoka, pasirinkus ją gauti, kol vaikui sueis 18 mėn., didėja 47,88 Eur, iki 2385,36 Eur per mėnesį. Maksimali mėnesio išmoka, pasirinkus išmoką gauti, kol vaikui sueis 24 mėn., padidės 35,91 Eur, iki 1789,02 Eur.
  •  Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintamoji ir pastovioji. Ši nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 % mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimalios mėnesio algos (MMA). 2023 m. MMA siekia 840 Eur, taigi pastovioji nedarbo išmokos dalis yra 195,47 Eur. Kintamoji dalis priklauso nuo turėtų draudžiamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2023 m. spalį, pastovioji jo nedarbo išmokos dalis sieks 195,47 Eur, o kintamoji dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 2021 m. kovo iki 2023 m. rugpjūčio. Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 % šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Maksimali nedarbo išmoka asmenims, kurie Užimtumo tarnyboje įgis bedarbio statusą 2023 m. IV ketvirtį, bus 1156,50 Eur. Palyginti su praėjusiu ketvirčiu, ji padidės 23 Eur.
 

Pensijos 2024 m. išaugs 12 %

   

Senatvės pensijų gavėjams padidėjimo teks palaukti iki 2024-ųjų. Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje 2024 m. augs 66 Eur ir sieks 605 Eur, o turintiems būtinąjį stažą – 70 Eur ir sieks 644 Eur. Anot socialinės apsaugos ir darbo ministrės, 2024 m. numatomas pensijų padidinimas ženkliai pralenks infliacijos poveikį kainoms ir pagerins pensininkų padėtį Lietuvoje. M. Navickienė taip pat priminė, kad vyriausybė įsipareigojusi iki 2030-ųjų užtikrinti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 % vidutinio darbo užmokesčio (VDU), gaunamo „į rankas“. Pasak jos, nuo 2024 m. vidutinė senatvės pensija sudarys apie 46 %, o su būtinuoju stažu – apie 49 % VDU. 2020–2024 m. periodu vidutinė senatvės pensija augo 229 Eur, o vidutinė senatvės pensija su stažu – 244 Eur. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, 2023 m. rugpjūtį Lietuvoje buvo apie 616 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,5 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų. Nuo 2025 m. prie dalies pensijų dydžio prisidės ir asmens dalyvumo lygis, kuris anksčiau nebuvo nustatomas asmenims, jei šiuos negalia ištikdavo jau sulaukus pensinio amžiaus. Anot ministrės, tokių asmenų galėtų būti apie 43 tūkst., o papildomoms pensijoms bus skirta 58 mln. Eur.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė