Slapta gėda – spuogai ant sėdmenų

Bėrimas – signalas, išduodantis netinkamą gyvenimo būdą, pervargimą ir ligas. Spuogai nesirenka vietos ir gali iškilti bet kur, net ant sėdmenų. Daug lengviau išvengti nemalonumų ir džiaugtis aksomine it persikas oda, nei kovoti su baltomis viršūnėlėmis.

Šaltymečio problema

Spuogai ant veido iškyla pačiu netinkamiausiu metu, pavyzdžiui, prieš svarbų įvykį. Nesunku suprasti, kad odos problemas lemia mityba, hormonai ir stresas. Aknė pažeidžia matomas kūno sritis, tokias kaip pečiai, krūtinė, gali pasislėpti po kelnaitėmis. Kiekvienai moteriai pažįstama savijauta, kai niežti, dirgina, nepatogu sėdėti, o duše perbraukus per sėdmenis pirštai apčiuopia smulkių nelygumų. Dažnai pasireiškia šaltuoju metų laiku ir, nors maudymukų sezonas dar toli, tampa estetine problema bei kompleksu miegamajame. Moteris gėdijasi nuogumo ir praranda seksualinę laisvę. Gera žinia, kad raudoni ar pūlingi mazgeliai skiriasi nuo tų, kurie susidaro ant veido. Paprastai tai ne porų užsikimšimas, o folikulitas – plauko maišelio uždegimas įsimetus infekcijai. Kadangi skiriasi priežastys, skirtingas ir gydymas. Laimei, yra natūralių būdų, kaip kovoti su spuogais ir susigrąžinti kūdikiškai švelnų užpakaliuką.

Tobulas receptas

Higiena ir dar kartą higiena. Vanduo toks paprastas ir prieinamas, kad verta mėgautis dušu kelis kartus per dieną. Senos odos ląstelės, riebalai, prakaitas, nešvarumai sudaro palankias sąlygas virusams, bakterijoms, mielėms ir grybeliams. Praustis rekomenduojama ryte (jei vargina naktinis prakaitavimas) ir būtinai vakare bei po fizinio krūvio (sporto treniruotės, darbų kieme ar darže). Nusiprausus gerai nusausinti odą, nes drėgmė mažina apsauginį barjerą ir didina infekcijos riziką. Akne sergantis asmuo privalo naudotis individualiu rankšluosčiu, kurį turėtų keisti nauju kiekvieną dieną.

Rūbai iš natūralaus pluošto. Peržiūrėti garderobą ir permąstyti pasirinkimus. Aptemptos kelnaitės ir namuose dėvimos jogos tamprės didina trintį, užlaužia gyvaplaukius. Jei rūbai siūti iš sintetinių audinių (nailono, poliesterio), kurie sulaiko šilumą ir drėgmę, problema garantuota. Labiausiai tinka laisvo modelio kelnaitės iš natūralių audinių, tokių kaip medvilnė, bambukų pluoštas, pageidautina be nėrinių. Džinsus keisti į tiesaus ar platėjančio silueto kelnes, kurias mūvint lengvai cirkuliuoja oras ir užtikrinamas odos vėdinimas.

Antibakterinis muilas. Prausti tik spuoguotas vietas, nes labai sausina odą. Saugoti, kad nepatektų ant lytinių organų, nes gali lemti makšties disbakteriozę. Antibakterinis muilas naudojamas apie savaitę arba tol, kol išnyksta bėrimas. Vėliau galima sugrįžti prie įprastų prausimosi priemonių. Lankantis viešose pirtyse ir baseinuose, gydymo įstaigose, kur taikomos vandens procedūros, rekomenduojama naudoti visam kūnui.

Prausiklis su benzoilo peroksidu. Sudedamosios dalys veiksmingai šalina nešvarumus, atveria ir valo susikaupusius pūlius, malšina uždegimą, pasižymi antibakteriniu poveikiu, todėl oda ilgainiui sugyja ir tampa lygi. Galima naudoti prausiklį veidui su didžiausia galima peroksido koncentracija. Užtepus priemonę ant drėgnos odos masažuoti sukamaisiais judesiais 3–5 min. Kuo ilgesnis sąlytis su kūnu, tuo didesnis poveikis. Nuplauti tekančia vandens srove. Naudoti tik ant spuoguotų kūno vietų. Peroksidas balina tekstilę, tad atsargumo dėlei šluostytis baltais rankšluosčiais (ant tamsių gali likti pašviesėjimų).

Tonikas su salicilo rūgštimi. Veiksmingai valo riebalų perteklių, nušveičia negyvas ląsteles, ištraukia iš porų ir plaukelių folikulų nešvarumus. Gydo esamus ir neleidžia susidaryti naujiems spuogams. Galima naudoti po kiekvieno dušo kaip profilaktinę priemonę, jei sėdmenų bėrimas linkęs kartotis. Šios srities oda yra storesnė, palyginti su veidu, todėl mažesnė pažeidimo ir sudirgimo rizika.

Priemonė su glikolio ar pieno rūgštimi. Tinka vienas iš gausybės odos priežiūros produktų – prausiklis, tonikas ar šveitiklis. Rūgštys atlieka dvigubą darbą. Kovoja su spuogais, valo odą ir naikina bakterijas, taip pat šviesina dėmes, likusias po aknės ir folikulito. Rekomenduojama naudoti iki 4 savaičių išnykus bėrimui.

Drėkinti ir maitinti odą. Drėkinimas būtinas, ypač naudojant agresyvias chemines medžiagas. Tinka drėkinamieji kremai ar kūno losjonai, sudėtyje turintys augalinių raminančių (ramunėlių, levandų, šalavijų, medetkų, alavijų) ar antibakterinių (arbatmedžių, citrinmedžių, eukaliptų, ricinos) ingredientų. Pravarčios priemonės su probiotikais, kurie subalansuoja odos pH, palaiko sveiką mikrobiotą ir neleidžia daugintis patogenams. Rinktis nekomedogeninį kremą, kuris yra lengvesnės tekstūros ir nekemša porų. Odą būtina drėkinti kiekvieną kartą išsimaudžius.

Plaukelių šalinimo būdas. Įaugusių plaukelių problema gali išplisti nuo bikinio zonos į sėdmenis. Dažniau pasireiškia skutant skustuvu, palyginti su depiliacija vašku ar epiliatoriumi. Jei naudojamas skustuvas, svarbu braukti plaukelių augimo kryptimi, siekiant sumažinti mechaninį poveikį, gausiai tepti skutimosi kremo, o nusiprausus pamaitinti sudirgusią odą. Ataugantys plaukeliai užlūžta ir supūliuoja dėvint aptemptas apatines kelnaites.

Kodėl kartojasi?

Pirminė bėrimo priežastis – nešvarumais ar netaisyklingai augančiais plaukeliais užsikimšę folikulai, į kuriuos vėliau įsimeta bakterinė infekcija. Tačiau spuogus gali lemti ir kitos gerai žinomos aplinkybės. Hormonų pusiausvyros pokyčiai menstruacijų metu skatina odos riebalų liaukučių sekreciją. Kemšasi ne tik poros, bet ir folikulai, kas gali paskatinti spuogų radimąsi. Identiškai veikia androgeniniai hormonai, kurių koncentracija padidėja sergant policistinių kiaušidžių sindromu.

Kitas nepalankus veiksnys – drėgmės perteklius. Po treniruotės nepersirengus apatinių kelnaičių, prakaitas džiūva tiesiai ant odos, druskos ir nešvarumai užkemša folikulus. Dėl trinties į drabužius plaukeliai palinksta ir lūžta, susidaro odos mikroįtrūkimų ir atsiveria vartai infekcijai. Menstruacijų metu dėvint kelnaites iš sintetinių audinių, naudojant plačius naktinius įklotus, tarpvietėje ir sėdmenų apačioje gali atsirasti skausmingų pūlingų mazgelių. Bakteriniu užkratu gali būti net auksinis stafilokokas.

Spuogai ant užpakaliuko ir šlaunų nugarinės dalies dažniau vargina asmenis, kurie dirba sėdimą darbą. Trintis ir dirginimas, drėgmė ir šutimas sėdint ant dirbtine oda aptrauktos kėdės lemia išplitusį paraudimą bei bėrimą, kuris nepraeina mėnesiais. Be to, ilgas sėdėjimas didina spaudimą į audinius ir silpnina tonusą. Norint pagerinti situaciją, naudoti medvilninę kėdės pagalvėlę (ne dėl minkštumo, o kad sugertų kūno drėgmę) bei pakilti nuo stalo kas 45–60 min. Pasivaikščiojus, atlikus kelis tempimo pratimus, atslūgs ne tik raumenų įtampa, bet ir pagerės užpakaliuko odos stangrumas. Bėrimus lemia drėgmė, šiluma ir trintis dėvint aptemptus drabužius. Sulaiko odos pleiskanas, riebalus, prakaitą, blokuoja oro cirkuliaciją ir vėdinimą. Tamprės, jogos kelnės, dviratininko šortai, dėvimi didžiąją dienos dalį, – dažna spuogų priežastis. Sėdmenų odą išberia patalpoje vilkint per šiltus drabužius, pavyzdžiui, vilnones kelnes.

Spuogų atsiranda vasarą daug laiko leidžiant su šlapiu maudymosi kostiumėliu. Kuo ilgiau maudymukas džiūva ant kūno, tuo didesnė aknės ant sėdmenų tikimybė. Svarbu atminti, kad apatines kelnaites būtina keisti kiekvieną dieną, nepriklausomai nuo metų laiko ar menstruacinio ciklo. Dienomis, kai lankomos sporto treniruotės, tai reikia padaryti net du kartus, pavyzdžiui, nusiprausus ryte ir po intensyvaus fizinio krūvio.

Verta žinoti

Folikulitą reikia skirti nuo kontaktinio dermatito (būdingos iškilios, raudonos pūslelės), folikulinės keratozės (primena žąsies odą), odos absceso (didelis, skausmingas pūlingas furunkulas), egzemos (sausos, niežtinčios, pleiskanojančios dėmelės). Jeigu bėrimas kartojasi kiekvieną sezoną, galbūt išduoda nusilpusį imunitetą. Svarbu atminti, kad spuogai ant sėdmenų gali būti lytiškai plintančių ligų ir pūslelinės viruso infekcijos požymis.

Jokiu būdu negalima krapštyti ir spausti spuogų, nes infekcija gali išplisti. Jei namuose išbandytos priemonės nepadeda, bėrimas yra skausmingas, šlapiuoja, persimetė į kitas sritis, būtina pasitarti su šeimos gydytoju ar dermatologu. Galbūt prireiks išsamesnio tyrimo, norint nustatyti infekcijos sukėlėją, bei gydymo antibiotikais.

Gydytojas gali paklausti: