Romantinių santykių griūtis, nesvarbu, ar siejo ilgalaikė partnerystė, ar santuokos įžadai, yra vienas sunkiausių gyvenimo įvykių. Emocijos primena pasivažinėjimą amerikietiškaisiais kalneliais. Lengviau išgyventi suvokiant, kad netekties skausmas praeis, o geriausias gydytojas – laikas.

 

Pabaigos pradžiaDivorce,Concept.,Broken,Red,Paper,Heart,And,Wedding,Rings,On

 

Nesvarbu, kas paskatino pasukti skirtingais keliais, skyrybos – emociškai sudėtinga patirtis abiem dalyviams. Dėl neplanuotai prasidėjusio chaoso (dokumentų pateikimo, advokatų paieškų, turto ir vaikų priežiūros dalybų, naujos gyvenamosios vietos ir pan.) nelengva rūpinti psichologine gerove.

 

„Emocinės reakcijos į skyrybas svyruoja nuo pykčio ir depresijos iki palengvėjimo ir optimizmo, atsižvelgiant į asmenines aplinkybes ir santykių pobūdį. Skyrybos – tai ne naujos gyvenimo krypties paieška, o išlikimo pradžiamokslis. Todėl svarbu ieškoti ne tik teisinės, bet ir psichologinės pagalbos“, – sako klinikinė psichologė, šeimų krizių ekspertė Briana Sefcik.

 

Skausmas po skyrybų – sielvarto forma, panaši į išgyvenamą po netekties, artimojo mirties. Būtina žvelgti į savo jausmus rimtai, nenuvertinant, nepaneigiant, su atjauta ir rūpesčiu. „Liūdime ne tik dėl santykių pabaigos ir ryšio praradimo. Sielvartaujame, kad nebus bendrai kurtos ateities, sugriuvo planai ir svajonės, dingo stabilumas. Net draugiškų skyrybų atveju pora netenka švenčių, kelionių, bendro laiko su vaikais ar tėvais. Keičiasi bendrų pažįstamų ir draugų požiūris į porą“, – vardija šeimų terapeutė Esther Boykin.

 

Psichologijos mokslų daktarė ir knygos „Exaholic: Breaking Your Addiction To An Ex Love“ autorė Lisa Marie Bobby antrina: „Daugelis išgyvena panašias stadijas, kurios keičiasi bėgant laikui, tačiau skiriasi iniciatoriaus ir paliktojo savijauta. Pavyzdžiui, jei prašymą nutraukti santuoką padavė žmona, jos pirmasis etapas link priėmimo bus atsiskyrimas, o vyras išgyvens atstūmimą.“

 

Pirmas etapas. Šokas ir neigimas

 

Trunka nuo pirmos dienos iki 2 mėn. Net jei nuojauta ir vidinis balsas perspėjo apie braškančius santykius, sunku patikėti, kad santuoka baigėsi. „Atsisakymas patikėti – natūralus gynybinis mechanizmas, leidžiantis susidoroti su didžiulėmis emocijomis. Galite jaustis bejėgiai, ypač jei skyrybos vyksta prieš jūsų norą, – pasakoja B. Sefcik. – Neigimas pasireiškia kaip kasdienės rutinos nepaisymas ir apima suprastėjusius higienos, mitybos, miego įpročius. Sunku eiti į darbą ir būti kolektyve, kuriame viskas po senovei. Išlieka prisirišimas, pavyzdžiui, žmogus vis dar mūvi vestuvinį žiedą ar miega sutuoktinio lovos pusėje.“

 

Šiuo laikotarpiu svarbu leisti sau jaustis blogai ir liūdėti. „Neskubėkite susidurti su gyvenimo pokyčiais, tačiau realiai vertinkite situaciją. Galite sudaryti du sąrašus. Viename aprašykite, kaip įsivaizduojate tobulus santykius, o kitame – koks buvo gyvenimas iš tikrųjų. Tuomet sudarykite trečią sąrašą, kuriame pažymėkite, ką norite padaryti, išmokti, pakeisti savyje, kad kiti santykiai būtų tokie, kokių trokštate“, – pataria E. Boykin. Ši praktika padeda suprasti, kad santuokos pabaiga nėra asmeninė nesėkmė, greičiau – drąsus sprendimas.

 

Antras etapas. Pyktis

 

Prasideda po 3 mėn. nutraukus santykius. Atsiranda nusivylimas, nepasitenkinimas buvusiu partneriu arba situacija. „Emocijos gali būti intensyvios, todėl svarbu nukreipti pyktį konstruktyvia kryptimi. Daugeliui padeda fizinė veikla (sportas, sodo ir daržo darbai), tokie pomėgiai kaip tapymas, keramika, rašymas, kurių metu sudeginami streso hormonai ir adrenalinas“, – B. Sefcik kalba apie naujus grandiozinius projektus, kurie leidžia užgožti skaudžią realybę.

 

Naudinga įsisąmoninti pykčio priežastis. „Kas skaudina labiausiai? Išdavystė ar tai, kad partneris nustojo stengtis dėl santykių? O gal pykstate ant savęs, kad vis dar mylite ir negalite paleisti?“, – E. Boykin siūlo užsiimti savianalize. Bet kokiu atveju, pyktis – būtina gijimo dalis. Įvertinus priežastis ateityje sumažėtų tikimybė klysti pakartotinai.

 

Dėl visuomenėje priimtų elgesio normų, religinių įsitikinimų ar moralinių dogmų kyla noras slopinti pyktį. Ignoruojami jausmai gali peraugti į nevaldomas priklausomybes, pavyzdžiui, alkoholizmą. Svarbu priminti sau, kad po pykčiu slepiasi sielvartas, baimė, nusivylimas. „Būkite sąžiningi su savimi, išreikškite jausmus nekenkdami nei sau, nei aplinkiniams“, – primena specialistė. Efektyviai veikia įvairios atsipalaidavimo praktikos, tokios kaip joga, meditacija.

 

Trečias etapas. Derybos

 

Pasireiškia po 6 mėn. nutraukus santykius. Ši stadija dažnai kaitaliojasi su pirma ir antra. Po intensyvaus sielvarto ir pykčio kuriamas scenarijus „kas būtų, jeigu…“. Prasideda abejonės savo sprendimais, gali kilti noras vilkinti skyrybas. Atsiranda nepagrįstos viltys susigrąžinti partnerį, keliami nerealūs lūkesčiai, didinantys emocinę suirutę.

 

„Vienas iš partnerių, dažniausiai atstumtasis, bando susisiekti su antrąja puse, pasikalbėti paskutinį kartą. Galbūt elgsis maniakiškai, pavyzdžiui, užbombarduos žinutėmis ir skambučiais, lauks prie darbo, maldaus ir kitais gėdingais būdais sieks išlošti laiko, – teigia B. Sefcik. – Asmuo gali jaustis nusižeminęs, susigėdęs, nuolankus, gailėsis, jei suklydo, tačiau nenustos persekioti.“ Svarbu neperžengti pavojingos ribos, kada dėmesio troškimas prives prie asmeninės erdvės pažeidimų ir teisinės atsakomybės. Psichologė siūlo koncentruotis ne į praeitį, o į ateitį, tačiau be buvusio partnerio.

 

„Reikia įsisąmoninti, kad normalu liūdėti, pykti, abejoti sprendimu skirtis, bijoti suklysti, net jei esate iniciatorius. Dabar pats metas peržiūrėti priežastis, lėmusias santykių pabaigą. Žmonės, pagyvenę atskirai, dažnai pradeda romantizuoti partnerius, pamiršta skriaudas ir toksinį elgesį, nes trokšta atgauti stabilumą. Jei jaučiatės pasimetę, geriau pasikalbėti su psichoterapeutu nei su buvusiuoju“, – įspėja L. M. Bobby.

 

Ketvirtas etapas. Gėda ir depresija

 

Būdinga po 8 mėn. nutraukus santykius. „Depresija – dažna skyrybų palydovė dėl intensyvaus liūdesio, praradimo, beviltiškumo. Galite izoliuotis nuo aplinkinių tiek fizine, tiek psichologine prasme. Smegenys per daug užimtos skyrybomis, kad galėtumėte įsijausti į kitų problemas“, – laikiną elgesio modelį atskleidžia B. Sefcik.

 

Deja, visuomenė dažnai nusigręžia ir gėdina asmenis, kuriems nepavyko išsaugoti šeimą, nesvarbu, kaip stengėsi. Gėda priklauso nuo kultūrinės ir religinės aplinkos. Tam įtaką daro pažįstamų ratas, ar tenka bendrauti su išsiskyrusiais, ar su asmenimis, puoselėjančiais tvirtas santuokos vertybes. „Gėda pasireiškia slapstymųsi, kai vengiama prisipažinti apie santuokos griūtį, ir tyla. Jeigu aplinka smerkia, naudinga ieškoti bendraminčių, turinčių panašią patirtį, pavyzdžiui, interneto forumuose. Supratimas, kad panašius jausmus išgyvena daugelis išsiskyrusių asmenų, padeda normalizuoti savijautą ir gyti“, – siūlo E. Boykin.

 

Šiame etape partneriai gali meluoti nepažįstamiems žmonėms apie skyrybas, slėpti faktus, net įsivaizduoti, kad gyvenimas bėga įprastu ritmu ir nieko nenutiko. Tokie išgyvenimai didina depresiją prašviesėjimo laikotarpiais, kai atsiveria realybė. Vargina energijos stoka, miego sutrikimai, apetito pokyčiai, nuotaikų svyravimai. Anot psichologų, etapas pavojingas asmenims, kurie anksčiau sirgo depresija. Norint užkirsti kelią pablogėjimui, rekomenduojama susirasti psichoterapeutą skyrybų pradžioje. Jis laiku pamatys neraminančių signalų ir neleis nugrimzti į būseną, iš kurios sunku grįžti.

 

Penktas etapas. Atsigavimas

   

Prasideda po 12 mėn. nutraukus santykius. Tenka sąmoningai prisitaikyti prie naujo gyvenimo be partnerio. Tai užtrunka, todėl svarbu suteikti sau laiko, būti kantriems ir palaikantiems. „Prireiks drąsos kurti naują istoriją, ypač jei praeityje buvo daug klaidų, parklupimų ir bandymų stotis. Prisiminkite dalykus, kurių atsisakėte santuokoje. Dabar pats laikas iškelti tas savybes, kurias užgniaužėte, išnaudoti talentus, išbandyti naujas veiklas, kurių norėjote, bet susilaikėte“, – pataria E. Boykin. Ilgesys – vis dar šalia, tačiau nėra visa apimantis. Formuojasi suvokimas, kad atskirai geriau nei kartu.

 

Šis etapas rodo pasirengimą judėti toliau į priekį. „Naudokite vizualizaciją. Įsivaizduokite gyvenimą po pusmečio ar metų. Kur norėtumėte būti? Ką veiksite? Kokių naujo partnerio savybių ieškosite? Tai galimybė kurti santykius ir gauti to, ko neturėjote anksčiau“, – priduria B. Sefcik.

 

Prisiminkite, kokie malonumai laukia ateityje: galite eiti į pasimatymus, keliauti vieni, susitikinėti su draugais, investuoti į save daugiau laiko. „Mėgaukitės gyvenimu – skaniu maistu, gera muzika, draugišku bendravimu, naujais įspūdžiais. Tinka viskas, kad žadina susidomėjimą“, – sako E. Boykin.

 

Šeštas etapas. Priėmimas

 

Prasideda po 14 mėn. nutraukus santykius. Pagaliau ateina supratimas, jog buvo verta skirtis. Po patirtų išgyvenimų aplanko laimė. „Šis etapas ne visada prasideda sklandžiai, dažnai banguoja. Pasitenkinimą esama situaciją keičia nerimas dėl ateities. Baisu priimti sprendimus be partnerio patarimo ir palaikymo. Tačiau kitą dieną negalvojate apie tai ir pasitikite savimi, džiaugiatės laisve“, – sako E. Boykin. – Tikėtina, kad prisiminsite partnerį visą gyvenimą. Tai žmogiška. Vienu atveju prisiminimai bus malonūs ir jautrūs, kitu – pamokantys. Negalite paneigti savo istorijos dalies.“

 

Anot L. M. Bobby, šis etapas yra psichinės ir emocinės laisvės stadija: „Atlikote daug darbo su savimi ir sėkmingai apdorojote kilusius jausmus. Galbūt pajutote dėkingumą buvusiam partneriui. Dėl patirtų gyvenimo įvykių tapote tokie, kokie esate. Nebesvajojate apie praeitį, esate susitelkę į ateitį, kurioje laukia daug teigiamų patirčių.“

 

Autorius Jurgita Ramanauskienė