Skydliaukės sutrikimai – dažna bėda

Daugelis nė nesusimąsto, kad nuolatinė nuotaikų kaita, nuovargis, slenkantys plaukai ar svorio pokyčiai gali būti susiję ne tik su nuovargiu, stresu ir netinkama gyvensena, bet ir su skydliaukės sutrikimais. Maža liauka, glūdinti priekinėje kaklo dalyje, veikia beveik visas kūno funkcijas, o jos ligos gali sukelti itin pavojingų pasekmių.

„Šiuolaikinius žmones skydliaukės ligos kamuoja itin dažnai. Dažniausiai aptinkamas sutrikimas – skydliaukės mazgai. Tyrimai rodo, kad patikrinus visą populiaciją mažesnį ar didesnį mazgelį rastume beveik pas kas antrą žmogų – net tuos, kurie niekuo nesiskundžia. Dėl mažų gerybinių mazgelių smarkiai nerimauti nereikėtų, bet jie gali didėti arba tapti piktybiniai, o tuomet prasideda rimtesnės bėdos“, – pasakoja Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Endokrinologijos centro gydytoja endokrinologė dr. Agnė Abraitienė.

Ligų požymiai nevienodi

Skydliaukės sutrikimų turinčių pacientų simptomai yra individualūs ir gali labai skirtis. Jaunesni žmonės stiprių simptomų gali ir nejausti arba juos tapatinti su kitomis ligomis. Vyresniems pacientams vieninteliai skydliaukės ligos požymiai gali būti širdies veiklos sutrikimai.

Gydytoja pastebi, kad fiziniai jaunų žmonių simptomai dažnai kur kas mažiau matomi, juos dažniau kamuoja psichologinės ir emocinės hormonų veiklos sutrikimo pasekmės: tampa dirglūs, sutrinka miegas, itin suprastėja darbingumas. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į padidėjusį prakaitavimą, tankesnį pulsą, sunkiau toleruojamą fizinį krūvį ir kūno svorio pokyčius. Kartais sykiu su skydliaukės ligomis pasireiškia ir akių ligų simptomai – skausmas, perštėjimas, ašarojimas ar vokų patinimas.

Vyresniems žmonėms, sergantiems skydliaukės ligomis, dažniausiai pasireiškia širdies ritmo sutrikimai, o ilgainiui gali išsivystyti širdies nepakankamumas. Taip pat gali vystytis ir kaulų išretėjimas – osteoporozė, kai net ištikus menkai traumai gresia lūžiai.

Diagnozuoti (ne)sudėtinga

Tirtis dėl skydliaukės sutrikimų rekomenduojama tiems asmenims, kurie jaučia skydliaukės ligoms būdingų simptomų, bei tiems, kurių artimi giminaičiai turi panašių diagnozių. Šios hormonus gaminančios liaukos sutrikimai gali būti paveldimi, dažniausiai per moteriškąją šeimos liniją.

„Skydliaukės ligų simptomai panašūs į kitų ligų. Svarbiausia – stebėti savijautos pokyčius, kreiptis į gydytojus, atlikti tyrimus ir, šeimos gydytojui nustačius hormonų sutrikimus, keliauti pas endokrinologą. Skydliaukės ligoms diagnozuoti skirti keli nesudėtingi laboratoriniai tyrimai: kad įvertintume, kaip skydliaukė veikia, išmatuojame hormonų lygius kraujyje, taip pat galime nustatyti skydliaukės uždegimo rodiklius“, – tęsia dr. A. Abraitienė.

Skydliaukę galima ir apžiūrėti, o geriausias būdas tam – skydliaukės echoskopija. Jos metu gydytojas gali įvertinti, ar skydliaukės dydis nepakito, koks jos audinys – homogeniškas ar ne, pamatyti mazgų ir uždegimo požymių.

Skydliaukės tyrimus taip pat rekomenduojama atlikti ir vaisingo amžiaus moterims, kurios planuoja pastoti. Šio kūno organo veikla itin svarbi saugiam nėštumui: esant skydliaukės sutrikimams, pvz., sulėtėjimui ar suaktyvėjimui, mažėja galimybė sėkmingai pastoti ir išnešioti vaikelį.

Viena dažniausių problemų – suaktyvėjusi skydliaukė 

Skydliaukės suaktyvėjimas yra viena dažniausiai diagnozuojamų skydliaukės ligų, galinti kelti pavojų sveikatai. Tokį sutrikimą gali lemti nemažai priežasčių, pvz., susidarę mazgai. Paprastai suaktyvėjimą sukelia skydliaukės uždegimas.

Mokslininkai dar tiksliai neišsiaiškino, kodėl prasideda skydliaukės uždegimas. Svarbios genetinės priežastys, bet kartais jis gali kilti ir dėl iš išorės gaunamo jodo pertekliaus. Skydliaukės uždegimą taip pat skatina nuolatinis stresas ir įtampa, nerimas, persidirbimas, nesveikas gyvenimo būdas ir t. t.

„Nedidelis suaktyvėjimas skatina energijos pojūtį, žmogus būna darbingas, veiklus ir jaučiasi gerai. Visgi, hormonams pasiekus perteklių, organizmas nualinamas, sumenksta darbingumas, jaučiamas bendras silpnumas ir nuovargis“, – prideda „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, Endokrinologijos centro gydytoja.

Gydymas gali trukti ir kelerius metus

Skydliaukės gydymas yra gana ilgas, pacientas turi reguliariai lankytis pas gydytoją endokrinologą. Pirmasis metodas – vaistai, kuriais galima reguliuoti hormonų gamybą ir užslopinti ligos simptomus, bet tai ne visuomet padeda.

Endokrinologė pabrėžia, kad gydymo kursas gali trukti iki 2 m., taip pat būtina reguliariai atlikti tyrimus bei lankytis pas gydytoją. „Gydant skydliaukės ligas reikia kantrybės, pasiryžimo, kasdien vartoti vaistus. 30–50 % pacientų po tokio gydymo pasveiksta ir jų skydliaukės veikla niekada gyvenime daugiau nesutrinka“, – akcentuoja „Kardiolitos klinikų“ gydytoja.

Pacientams, kuriems gydymas vaistais neveikia, o skydliaukės problemos atsinaujina, taikomi kiti gydymo metodai – radioaktyviojo jodo terapija arba operacija.

„Radioaktyviojo jodo terapija taikoma jau apie 60 m. Tai tikrai saugus ir laiko patikrintas gydymo metodas. Jodas kaupiamas tik skydliaukėje, jo poveikis yra lokalus, neapšvitinamas likęs organizmas. Tokią terapiją bandome prieš operacinį gydymą. Jeigu nepadeda ir tai, skydliaukė pašalinama. Visgi operacinis gydymas susijęs su komplikacijų rizika, o po operacijos pacientas visą likusį gyvenimą turi vartoti skydliaukės hormonus“, – prideda dr. Agnė Abraitienė.

Mitai apie skydliaukę – gydytojų kasdienybė

Daugelis pacientų teiraujasi gydytojų, ar vasarą nepadidėja skydliaukės sutrikimų rizika, kai tvyrant karščiui organizmas patiria didesnę apkrovą. Vis dėlto skydliaukės ligoms sezoniškumas nebūdingas.

Gydytojai pacientams rekomenduoja tą patį, kaip ir kitiems – saikingai degintis saulėje, siekiant išvengti odos vėžio rizikos. Saikingas mėgavimasis saule yra naudingas, nes taip organizmas gamina vitaminą D, kuris kaip tik siejamas su normalia skydliaukės veikla.

„Kitas mitas, kurį visada tikslinasi pacientai, – poilsis pajūryje. Daugelis žino, kad jodo perteklius gali sąlygoti ligos pablogėjimą. Jaudintis nederėtų: jūros jodas nekenkia skydliaukės veiklai, o poilsis prie jūros kaip tik rekomenduojamas, kad pacientas atsipalaiduotų, pailsėtų“, – sako „Kardiolitos klinikų“ gydytoja endokrinologė.