Skydliaukė gamina hormonus, kurie atlieka nepamainomą vaidmenį skirtingose organizmo funkcijose, todėl šis organas ypač svarbus. Keista, bet dauguma apie jį žino gerokai mažiau nei, tarkime, apie širdį ar plaučius. Kas tai per organas, kokios jo funkcijos ir kokie negalavimai bei kodėl jį ištinka?

 

Svarbiausios funkcijosThyroid,Gland,,Doctor,Looks,At,A,Hologram,Or,Ultrasound,Of

 

Skydliaukė – stambi priekinės kaklo dalies endokrininė liauka. Nors sveria vos 15–30 g, atlieka reikšmingą funkciją. Pagrindinis skydliaukės darbas organizme – hormonų gamyba. Pagrindiniai jų yra du: tiroksinas (T4) ir trijodtironinas (T3). Jie reguliuoja medžiagų apykaitą. Skydliaukės hormonų lygį kraujyje kontroliuoja posmegeninė liauka hipofizė. Kai šių hormonų trūksta arba yra per daug, atitinkamai stimuliuojama skydliaukė ir normalizuojama jos veikla. Be medžiagų apykaitos, skydliaukės hormonai kontroliuoja normalią ląstelių veiklą ir embriono vystymąsi, o vėliau vaikų augimą. Jie veikia centrinę nervų sistemą, jos vystymąsi, reguliuoja psichikos raidą, atmintį, dalyvauja adaptaciniuose organizmo procesuose. Skydliaukė atsakinga ir už širdies bei kraujagyslių sistemos veiklą, odos būklę, cholesterolio kiekį kraujyje, kaulų tvirtumą, žarnyno, inkstų, lytinės sistemos veiklą ir kt.

 

Dažniausi negalavimai

 

Paprastai skiriami du skydliaukės veiklos sutrikimų tipai: hipotirozė (funkcijų susilpnėjimas) ir hipertirozė (per didelis funkcijų aktyvumas). Šias būkles gali sukelti įvairios ligos bei būklės, o negydomos kelia rimtą pavojų sveikatai. Hipotirozė susijusi su padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje, taigi ir kraujagyslių bei širdies ligomis. Hipertirozė gali tapti širdies nepakankamumo priežastimi.

 

Kas gali sukelti hipotirozę?

 
  •  Jodo trūkumas. Kai organizme stinga šios maistinės medžiagos, lėtėja skydliaukės veikla, ji negeba gaminti reikiamo hormonų kiekio. Jodo gali trūkti nepakankamai jo gaunant su maistu, padidėjus jo poreikiui, turint medžiagų apykaitos sutrikimų ir kt.
  •  Tiroiditas. Tai skydliaukės uždegimas. Būna skirtingų rūšių, sukelia arba hipotirozę, arba hipertirozę. Kai kuriais atvejais sergama lėtiniu tiroiditu, o šis gali būti autoimuninės kilmės. Skydliaukės uždegimas gali užklupti ir po gimdymo, su tuo susiduria iki 16 % moterų. 4/5 atvejų būklė vėliau normalizuojasi.
  •  Įgimti defektai. Kai kada skydliaukės funkcijos sutrikimai yra įgimti. Tinkamai nefunkcionuojančią skydliaukę turi vienas iš 4000 naujagimių. Siekiant nustatyti šį sutrikimą, naujagimiams atliekami specialūs kraujo tyrimai.

 

Kas gali sukelti hipertirozę?

  • Bazedovo arba Greivso liga. Dar vadinama difuzine toksine struma. Tai autoimuninė liga, dėl kurios organizme gaminami skydliaukę atakuojantys antikūnai ir priverčia ją dirbti aktyviau. Tikslios ligos priežastys neaiškios, bet moterys serga 4–6 kartus dažniau nei vyrai. Liga dažniausiai pasireiškia 20–50 m. žmonėms.
  •  Skydliaukės mazgai. Skydliaukėje esantys pavieniai arba daugybiniai dariniai, kuriuos galima pamatyti ultragarsu ar net apčiuopti. Tai viena dažniausių ir vis dažnėjanti skydliaukės patologijų. Tiriant ultragarsu, skydliaukės mazgų randama iki 50–70 % populiacijos. Mažesni dariniai gali būti nejaučiami ir nesukelti jokių simptomų. Pagrindinė mazgų susidarymo priežastis – jodo trūkumas.
  •  Tiroiditas. Kaip minėta, skydliaukės uždegimas gali sukelti ne tik hipotirozę, bet ir hipertirozę.
  •  Per didelis jodo kiekis. Jis skatina skydliaukę gaminti hormonų daugiau nei reikia. Tokia būklė gana reta, dažniausiai ją sukelia vartojami vaistai.
 

Kiti negalavimai

 
  •  Struma (gūžys). Padidėjusi skydliaukė – viena dažniausių endokrininių ligų, sudaranti apie 90 % visų skydliaukės veiklos sutrikimų atvejų. Žmogus dažnai nė nežino turintis gūžį. Jie būna difuziniai (difuziškai padidėjusi skydliaukė) ir mazginiai (skydliaukės audinyje atsiradęs mazgelis).
  •  Adisono liga. Gana retas endokrininis sutrikimas, atsirandantis dėl nepakankamos antinksčių žievės veiklos. Dėl to sutrinka ir skydliaukės hormonų gamyba – dažniausiai jų gaminama nepakankamai.
  •  Akromegalija. Endokrininė liga, atsirandanti dėl suintensyvėjusios hipofizės veiklos. Dėl šio sutrikimo galimos skirtingos skydliaukės patologijos.
  •  Hipofizinis nanizmas (mažaūgiškumas). Endokrininė liga, pasireiškianti sulėtėjusiu ar sustojusiu augimu dėl sumažėjusios augimo hormono sekrecijos hipofizėje. Dėl to sulėtėja ir skydliaukės veikla.
  •  Kretinizmas. Skydliaukės hipofunkcija. Susergama sutrikus skydliaukės funkcijai arba dėl lėtinio jodo trūkumo. Pasireiškia suprastėjusiu intelekto vystymusi arba protiniu atsilikimu ir kaulų augimo arba kūno proporcijų iškraipymu.
  •  Skydliaukės vėžys. Klastinga onkologinė liga, mat įprastai vystosi lėtai ir nustatoma vėlai. Moterys ja serga gerokai dažniau, manoma, kad dėl geriamų hormoninių kontraceptikų. Skydliaukės vėžio riziką taip pat didina jodo perteklius arba trūkumas, rūkymas.
 

Kada kreiptis į gydytoją?

 

Kadangi yra įvairių skydliaukės funkcijų sutrikimų ir dar įvairesnių to priežasčių, skiriasi ir simptomai. Į gydytoją būtina kreiptis pajutus šiuos bendrus požymius, perspėjančius apie galbūt sutrikusią skydliaukės veiklą:

 
  •  Pagausėjęs prakaitavimas
  •  Nereguliarus širdies ritmas
  •  Nepaaiškinamas svorio netekimas arba augimas
  •  Išsprogusios akys
  •  Neaiškios kilmės nervingumas
  •  Lėtinis nuovargis
  •  Depresinė nuotaika
  •  Nenormalus kaulų vystymasis
  •  Sulėtėjęs augimas
  •  Sutrikęs mėnesinių ciklas
  •  Suprastėjusi odos, nagų, plaukų būklė
 

Siekdamas patvirtinti arba atmesti skydliaukės veiklos sutrikimo diagnozę gydytojas paskirs specialius kraujo tyrimus, atliekama echoskopija, taip pat fizinė apžiūra. Gydymas priklauso nuo to, koks skydliaukės veiklos sutrikimas diagnozuotas ir kokia jo priežastis. Gali būti skiriami vaistai, radioaktyvusis jodas, chirurginis gydymas. Geriausias variantas parenkamas individualiai.

 

Autorius Jūratė Survilė