Ypatingos lapačio medžio, augančio Vidurio ir Pietų Amerikoje, savybės žmones domina jau ne vieną šimtmetį, o gal net tūkstantmetį. Teigiama, kad šio visžalio medžio žievė – vaistas nuo daugelio ligų, tarp jų ir vėžio. Botanikai medį vadina penkialapiu balamedžiu arba lotynų kalba Tabebuia avellanedae. Iš medžio žievės ruošiama arbata taip pat kartais vadinama „skruzdžių medžių žieve“ arba „Pau D‘Arco“, „Taheebo“, „Ipe Roxo“. Pavadinimų šiai gamtinei žaliavai tikrai nestinga.

 

JAV Merilendo universiteto tyrėjai nustatė, kad ypatingoje lapačių arbatoje yra medžiagų, kurios padeda gydyti vėžį, uždegimus, grybelines, bakterines, parazitines infekcijas. Patvirtintų mokslinių tyrimų apie poveikį žmonėms nėra, tačiau yra įrodyta, kad žievė stimuliuoja imuninės sistemos ląsteles makrofagus. Atliekant bandymus mėgintuvėliuose nustatyta, kad žievėje esančios medžiagos naikina plaučių ir kepenų vėžio ląsteles.

 

Iš raudonos medžių žievės arbata ruošiama įvairiai, tačiau galima paprasčiausiai šaukštelį maltos žievės užpilti verdančiu vandeniu, palikti pritraukti 5 – 10 minučių. Teigiama, kad ji gali išgydyti vėžį, kandidozę, gripą, parazitines ligas, pūslelinę ir bakterines ligas. Pasaulyje apstu istorijų, kai šis natūralus preparatas padėjo pasveikti. Vieni džiaugiasi, kad lapačių žievės nuoviras išgydė šuns odos ligą, kiti – kad pasveiko šeimos galva nuo žarnyno vėžio… Medis yra įtrauktas į saugomų augalų sąrašą, todėl žievė nuo medžių lupama taip, kad jiems kuo mažiau pakenktų ir kad kitais metais ataugtų žievės sluoksnis.

 

Kita vertus, žievė gali būti nuodinga, sukelti inkstų, kepenų pažeidimus, kraujavimą (kai kuriuose šaltiniuose teigiama kaip tik priešingai, kad lapačių arbata gerina kraujo sudėtį). Prieš vartojimą būtina pasitarti su gydytoju.