Žmogui kenksminga Helicobacter pylori bakterija užsikrėsti labiausiai rizikuoja tie, kurių imuninė sistema labai silpna. Ši bakterija natūraliai randama žmonių kūnuose ir net yra naudinga, jei jų nėra daug. Tačiau kartais jų dauginimasis tampa nekontroliuojamas ir grasina sunkiomis ligomis: skrandžio opomis, virškinimo sutrikimais ir net skrandžio vėžiu.

 

naturalus vaistai

Apytikriai 50 % pasaulio gyventojų turi padidintą H. Pylori bakterijų riziką. Šis mikroorganizmas gali labai greitai plisti per seiles. Jis – lengvai perduodamas. Pastebima, kad radus šią bakteriją kokio nors žmogaus organizme, netrukus ji aptinkama ir kitų šeimos narių organizmuose.

 

H. pylori bakterija yra prisitaikiusi išgyventi ir daugintis pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis skrandžio gleivinėje. Ji gamina fermentą ureazę, kuris skrandyje skaido karmabidą į amoniaką ir anglies dioksidą. Šie procesai sukelia raugėjimą ir halitozę (nemalonų burnos kvapą) ir neutralizuoja rūgštinantį vandenilio chlorido poveikį.

 

Vandenilio chlorido rūgštis skrandyje padeda palaikyti rūgštinę terpę, kad galėtų suvirškinti baltymus ir jonizuotus mineralus. Ji taip pat padeda skatinti tulžies išsiskyrimą tulžies pūslėje ir skaidyti riebalus plonojoje žarnoje. Kai pagrindinės kūno funkcijos streikuoja, kyla pavojus susirgti mažakraujyste, osteoporoze, skydliaukės ir autoimuninėmis ligomis.

 

Skrandžio gleivinę nuo maisto ir mikroorganizmų sudirginimo apsaugo gleivės. H. pylori bakterija sumažina skrandžio gebėjimą pasigaminti gleivių, todėl gleivinė yra lengviau suerzinama. Prasideda uždegiminiai procesai. Ilgainiui uždegimas stiprėja ir skrandyje atsiranda opų.

 

H. pylori bakterija sukelia tokius simptomus: nestiprų arba vidutinį skausmą pilvo srityje; pilvo pūtimą, distensiją; raugėjimą ir skrandžio refliuksą; nuolatinį blogą burnos kvapą; nestiprų pykinimą.

 

Taip pat kenksminga bakterija gali sukelti vitamino B12 trūkumo mažakraujystę. Skrandis pats gamina vidinį faktorių, kuris padeda įsisavinti šį gyvybiškai svarbų vitaminą. Kenksminga bakterija blokuoja vidinio faktoriaus gamybą skrandyje, todėl ir kyla ši problema. Šio tipo mažakraujystės simptomai: nuovargis, dusulys, išblyškusi oda, patinęs liežuvis, pykinimas. Bakterija gali sukelti ir kitų virškinimo organų (žarnyno) sutrikimų ir ligų, taip pat ir alerginių reakcijų maistui. H. pylori infekcija gali sukelti depresiją, nerimą ir dėmesio sutrikimus.

 

Kaip gydyti H. pylori infekciją, pasitelkiant natūraliąją mediciną? Neįsisenėjusią infekciją pagydyti galima greičiau. Gali padėti antibakterinė dieta ir maisto papildai. Reikėtų gerti tyro vandens su šviežios citrinos sultimis ir (arba) obuolių sidro actu. Antibakterinėje dietoje turėtų būti daug svogūnų, česnakų, prieskoninių žolelių, tokių kaip raudonėlis, bazilikas, čiobrelis, imbieras ir ciberžolė. Skrandžio gleivinės uždegiminius procesus slopina, gydo ir ramina medus. Slyvos ir raudonos arba violetinės spalvos vaisiai ir daržovės neleidžia daugintis H. pylori bakterijoms. 2 – 3 kartus per savaitę 10 – 15 minučių burną skalauti kokosų riešutų aliejumi su eteriniais aliejais. Ši ajurvedinė procedūra sumažins imuninės sistemos įtampą ir kenksmingų bakterijų kiekį. Kokosų riešutų aliejų taip pat reikėtų įtraukti į kasdienę mitybą, nes jis pasižymi antibakteriniu poveikiu. Jis naikina H. pylori sukeliančias bakterijas ir gydo opas, tačiau per ilgą laiką. Taip pat gali padėti ožkų pienas, miežių vanduo, alavijų sultys, bičių pikis ir saldymedžio šaknies preparatai. Mitybos pokyčiai gali išgydyti nestiprią H. pylori infekciją. Kai liga yra įsisenėjusi, gali prireikti tam tikrų vaistų ir antibakterinių maisto papildų.

 

Nuo skrandžio opų liaudies medicinoje dažnai skiriamos vartoti šviežių kopūstų sultys. Kad daržovių sultys būtų malonesnio skonio, jas galima maišyti su morkų sultimis. Gerti kiekvieną dieną prieš valgį po 120 ml ir prieš miegą. Teigiama, kad ši natūrali priemonė gali per porą savaičių išgydyti opą.