Cheminių skalbimo priemonių naudojimas sveikatos ir aplinkosaugos požiūriu visuomet yra kompromisas. Skalbiklis padeda atsikratyti purvo, kvapo, dėmių bei sunaikina virusus bei bakterijas. Visgi cheminiai junginiai bei jų liekanos gali neigiamai paveikti žmogų ir aplinką. Juk galiausiai su nuotekomis patenka į gamtą. Tad norint gyventi tvariau, tačiau dėvėti švarius ir gaiviai kvepiančius rūbus, aplinkosaugos ekspertai pataria laikytis kelių paprastų taisyklių:

 

Alternative,Clothes,Cleaning,Products,On,Wooden,Table,With,Clothes,And

  •  Tinkamai dozuoti skalbimo priemones. 2017 m. Lietuvoje atliktas „Samsung“ kompanijos tyrimas atskleidė, kad kas antras šalies gyventojas tiksliai nežino, kiek skalbimo priemonių reikia įpilti skalbiant. Net 49 % lietuvių skalbiklius pila „iš akies“, tad nenuostabu, kad 4 % apklaustųjų susidūrė su atveju, kai apsivilkus išskalbtus drabužius juos ar šeimos narius išbėrė, ėmė niežulys ar pasirodė kitų alergijos požymių. Norintiems nepadauginti skalbimo priemonės specialistai pirmiausia siūlo atidžiai skaityti instrukcijas ant pakuočių ar rūbų etikečių. To paties tyrimo duomenys parodė, kad tik 44 % respondentų visuomet skalbia pagal nurodymus, nes baiminasi sugadinti drabužius. Maždaug trečdalis (29 %) atsižvelgia į skalbimo taisykles pagal audinius, o kas penktas peržvelgia tik naujų, pirmą kartą skalbiamų drabužių instrukcijas.
  •  Rinktis aplinkai draugiškesnes priemones. Renkantis ne tik skalbiklius, bet ir kitas chemines priemones derėtų atkreipti dėmesį, kad šios būtų be kvapiklių. Jau vien tai padeda sumažinti alergijų riziką ir chemikalų patekimą į gamtą. Taip pat specialistai ragina dažniau rinktis skystas skalbimo priemones. Jos greičiau ištirpsta, galima užpilti ant dėmės, o tai padeda išvengti pakartotinio skalbimo. Visgi skystos priemonės didina plastiko taršą, nes jos negali būti supakuotos į kartoną. Tad svarbu rinktis minkštas, maišelius primenančias pakuotes, kurias išbaigus kruopščiai išplauti, pašalinti etiketes ir išmesti į plastiko atliekų konteinerį. Beje, tyrimai rodo, kad tinkamai naudojant skystos skalbimo priemonės yra net 30 % skalsesnės.
  •  Cheminis skalbiklis reikalingas ne visada. Skalbiant nedidelį kiekį nedėmėtų ir nesuteptų rūbų ar rankšluosčių galima apsieiti be cheminio skalbiklio. Kaip skalbimo priemonių alternatyvą galima naudoti magnio granules, kurios susimaišo su vandeniu ir virsta vandeniliu. Dėl šios reakcijos susidaro šarminis tirpalas, kurio pH yra 10,5, o tai optimalus pH drabužiams valyti. Jau gaminama specialių magnio granulių, kurių vos 120 g pakuotės užtenka 300 skalbimų. Visgi tai nėra pigus pasirinkimas, tad dažniau renkamasi soda. Į skalbimo mašinos būgną kartu su skalbiniais derėtų įpilti apie pusę puodelio sodos. Norint suminkštinti skalbinius, baigiantis skalavimo ciklui derėtų įpilti pusę puodelio acto ar citrinos sulčių.
  •  Dėmes pašalinti geriausiai tinka pats paprasčiausias muilas. Nesvarbu, jis skirtas skalbimui ar rankoms plauti. Tam, kad nereikėtų susilenkus prie kriauklės vargti ir muiluoti drabužių, muilo gabalėlį rekomenduojama sutarkuoti ir ištirpinti šiltame vandenyje. Tokį naminį ploviklį galima užpilti ant dėmės ar įpilti į skalbimo mašinos būgną. Į dozavimo stalčių geriau muilo nepilti, nes jis palieka nuosėdų. Jeigu po ranka nėra nei muilo, nei sodos, bet yra spirito ar degtinės, šiomis priemonėmis irgi galima išvalyti dėmes. Spiritą lygiomis dalimis sumaišyti su vandeniu ir gausiai apipurkšti dėmes. Išskalbti 30 ºC vandenyje be jokių papildomų priemonių. Taip išskalbtus darbužius derėtų džiovinti lauke ar balkone, kad visiškai išgaruotų alkoholio kvapas.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė