Šimtmečius gyvuojantis mėsiškas skanėstas
2024-01-18 07:36Mėsos mėgėjai tikriausiai vienbalsiai patvirtintų, kad tinkamai paruošta šoninė – lyg desertas. Plona, traški ir pakankamai riebalų bei baltymų turinti šoninė – malonumas gomuriui, tačiau ar tokia pat tinkama sveikatai?
Pirmieji ragautojai – kinai
Manoma, kad žmonija šoninės skonį pirmą kartą pajuto 1500 m. pr. Kr., o gal ir anksčiau. Būtent tuo metu kinai pradėjo sūdyti kiaulienos papilvę. Netrukus šis procesas paplito po visą pasaulį, ilgainiui kiekviena kultūra sukūrė savo mėsos sūdymo tradicijas. Šoninė buvo puikus pasirinkimas tiems, kas neturėjo galimybės mėsos šaldyti ar kitaip apdoroti, o šaltymečiu reikėjo sočiai ir riebiai maitintis, kad užtektų jėgų nudirbti ūkio ir kitus darbus. Šoninės sūdymo istorija daugiausia susijusi su pramonės augimu. Prieš pramonės revoliuciją šoninė tradiciškai gaminta vietos ūkiuose. Ją dauguma ikiindustrinės Anglijos gyventojų sūdydavo tiesiog namuose. Ten pat laikė kiaulių ir jas skerdė. Tiesa, kiaulių auginimas namų rūsiuose XX a. 3-iajame dešimtmetyje uždraustas. Nuo Saksonijos laikų anglai kiaules veisė namuose. Jų auginimas buvo sezoninis užsiėmimas. Pavasarį atsivesti paršiukai auginti per vasarą, rudenį penėti gilėmis, o žiemą skerdžiami, kad šeima turėtų mėsos keletą mėnesių. Kiekviena šeima turėjo savo receptus, kaip sūdyti ir rūkyti lašinius, o miestiečiai lašinius pirkdavo iš mėsininkų, kurie savaip juos paruošdavo.
1770-aisiais anglas Johnas Harrisas, stambus pramoninės šoninės gamybos įkūrėjas, atidarė įmonę Keino mieste Viltšyre. Tuo metu daug kiaulių importuodavo iš Airijos ir Bristolio vakarinės pakrantės. Tai buvo pirmoji pasaulyje komercinė šoninės perdirbimo gamykla Viltšyre – vietoje, kurią daugelis laiko pasaulio lašinių sostine. Būtent čia sukurtas unikalus kiaulienos sūdymo metodas, t. y. mėsa panardinama į specialų tirpalą ir taip gaunamas mažai druskos turintis salstelėjęs mėsos gaminys, populiarus visame pasaulyje.
Nauda sveikatai
Reguliuoja elektrolitų pusiausvyrą. Šoninės sūdymo procese naudojama druska. Įprastai daug druskos turinčio maisto vartojimas siejamas su padidėjusia skrandžio vėžio rizika. Per didelis druskos suvartojimas taip pat gali padidinti kraujospūdį. Nors aukštas kraujospūdis kenkia lėtai, tyrimai neatskleidė nuoseklaus ryšio tarp druskos vartojimo ir mirties dėl širdies ligų. Kita vertus, yra žmonių, kuriems iš tikrųjų reikia daugiau druskos. Pavyzdžiui, kai kurie sportininkai tiek daug prakaituoja, kad gali sutrikti elektrolitų pusiausvyra, dėl to jiems reikia papildomos druskos. Didesnis natrio suvartojimas gali padėti valdyti simptomus sergantiems ortostatinės tachikardijos sindromu.
Gerina organizmo veiklą. Šoninėje yra daug B grupės vitaminų, tokių kaip B1, B2, B3, B5, B6 ir B12. Jie gyvybiškai svarbūs daugeliui kūno atliekamų veiklų, o dėl jų trūkumo gali susilpnėti širdies, kepenų, inkstų ir smegenų funkcijos. Daugelis B grupės vitaminų, tokių kaip niacinas (B3), piridoksinas (B6), biotinas (B7), dalyvauja skaidant riebalus ir angliavandenius vykstant virškinimo procesui. Kiti, tokie kaip tiaminas (B1) ir folio rūgštis (B9), yra esminės sudėtingų procesų, tokių kaip DNR replikacija, ląstelių dalijimasis ir neurotransmiterių kūrimas, dalys. Selenas mažina vėžio ir širdies ligų riziką, stiprina imuninę sistemą ir palaiko sveiką smegenų bei skydliaukės veiklą. Turi uždegimus slopinančių savybių ir geba sumažinti oksidacinį plaučių stresą. Tyrimai parodė, kad selenas mažina potencialiai žalingų kortikosteroidų, vartojamų astmai gydyti, dozių poreikį. Fosforas reikalingas kaulams ir dantims formuotis. Šoninėje yra nedaug geležies, magnio, cinko ir kalio. Šios mineralinės medžiagos būtinos įvairiems gyvybiniams procesams, nuo raudonųjų kraujo kūnelių susidarymo ir deguonies perdavimo raumenims iki nervų funkcijos reguliavimo.
Mažina depresijos simptomus. Šoninė – omega-3 riebalų rūgšties šaltinis. Ši rūgštis dažniausiai siejama su riebiomis žuvimis, sėmenimis ir riešutais. Omega-3 vartojimas gali sumažinti širdies ligų ir insulto riziką, reumatoidinio artrito simptomus ir netgi padėti sergant depresija. Tačiau šiuolaikinė kiaulių šėrimo praktika padidino nesveikos omega-6 rūgšties kiekį mėsoje, palyginti su omega-3.
Stabilizuoja nuotaiką. Tyrimai parodė, kad psichikos negalavimus, tokius kaip depresija, šizofrenija, bipolinis ir obsesinis kompulsinis sutrikimas, gali paskatinti ar net sukelti aminorūgščių trūkumas. Neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, dopaminas, noradrenalinas ir γ-aminosviesto rūgštis, trūkumas – dažnas klinikinės depresijos simptomas. Organizmas naudoja aminorūgštis tam, kad sukurtų šias medžiagas, todėl maisto produktai, kuriuose gausu aminorūgščių, pavyzdžiui, šoninė, gali gydyti depresijos simptomus. Žinoma, šoninė nėra vaistas nuo psichikos sutrikimų, o jos naudingosios savybės veikia tik laikantis subalansuotos mitybos.
Palaiko smegenų veiklą. Fosfatidilcholinas arba cholinas – esminė organizmui reikalinga maistinė medžiaga. Cholino įprastai yra mėsoje ir kiaušiniuose. Naujas Rytų Suomijos universiteto tyrimas parodė, kad deramas cholino vartojimas gali padėti mažinant pažinimo nuosmukį, susijusį su senėjimu ir Alzheimerio liga. Tyrimas, kuriame dalyvavo maždaug 2500 suomių vyrų, parodė, kad suvartojusieji daugiausia fosfatidilcholino demencijos rizika sumenko 28 %, palyginti su vartojusiais mažiausiai. Be Alzheimerio, demencijos ir su amžiumi susijusių pažinimo sutrikimų prevencijos, sveikas cholino vartojimas su maistu, pavyzdžiui, šonine, taip pat gali pagerinti atmintį ir ilgiau išlaikyti sveikesnes smegenis.
Naudingosios medžiagos 100 g
Angliavandeniai 1,4 g
Baltymai 37 g
Cholesterolis 110 mg
Riebalai 42 g
Geležis 1,4 mg
Kalis 565 mg
Kalcis 11 mg
Magnis 33 mg
Natris 1717 mg
100 g 540 kcal
Makaronai su brokoliais ir šonine
4 porcijos
100 g 655 kcal
Ruošti 20 min.
- 500 g makaronų
- 300 g brokolių
- 8 rūkytos šoninės juostelės
- 5 šaukštai pesto padažo
- 10 g parmezano
Gaminimas. Į beveik išvirusius makaronus suberti smulkintą brokolį. Nukošus pasilikti 100 ml skysčio. Ant grotelių 6–7 min. paskrudinti šoninę ir supjaustyti gabalėliais. Suberti ant makaronų su brokoliais ir gerai išmaišyti. Jei reikia, įpilti virimo vandens. Patiekti užbėrus tarkuoto parmezano.
Šoninės ir smidrų užkandis
4 porcijos
100 g 306 kcal
Ruošti 20 min.
- 300 g smidrų
- 8 šoninės juostelės
- Druskos, maltų pipirų pagal skonį
Gaminimas. Pašalinti sumedėjusius smidrų galiukus. Kiekvieną smidrą tolygiai apvynioti šoninės juostele. Sudėti į skardą, pagardinti prieskoniais. Kepti ant grotelių 15 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 230 ºC arba kol šoninė taps traški.
Autorius Monika Budnikienė