Šiemet galime sulaukti dar daugiau audrų ir liūčių. Kaip apsaugoti savo turtą?

Klimatologų teigimu, Lietuvoje ekstremalių gamtos reiškinių – audrų, potvynių ir liūčių – tik daugės, ypač vasarą. Tokios gamtos stichijos gali pridaryti įvairios žalos tiek gyventojų sveikatai, tiek jų turtui. Apie tai, ko tikėtis šiemet ir kaip šioms stichijoms pasiruošti, pasakoja ekspertai.

Dažniausiai nukenčia nekilnojamasis turtas

Kaip pastebi draudimo bendrovės ERGO Turto ir specialiųjų rizikų žalų administravimo skyriaus vadovė Margarita Čebelienė, daugiausia žalos gyventojų nekilnojamajam turtui praėjusiais metais pridarė būtent gamtos stichijos. Audros, liūtys, krušos, stiprus vėjas lėmė turto sugadinimų ar sunaikinimų už beveik 1,9 mln. Eur. „Dėl siaučiančių gamtos stichijų dažniausiai nukenčia gyventojų būstai – lubos, sienos, grindys, gyventojai nuostolių patiria ir dėl viršįtampių sugadintų elektronikos bei elektros įrenginių. Taip pat per liūtis dažnai nukenčia apsemtuose namų rūsiuose saugomi daiktai“, – padaromas žalas vardija draudimo ekspertė.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas sako, kad augantis įvairių ekstremalių reiškinių – audrų, potvynių, sausrų ir kitų gamtos nelaimių skaičius susijęs su klimato kaita bei jos nulemtais procesais. „Jau ilgą laiką vykstanti visuotinė klimato kaita ir didėjanti vidutinė metinė oro temperatūra – pagrindinis veiksnys, lemiantis dažnesnes gamtos stichijas Lietuvoje. Kuo šilčiau, tuo daugiau išgarinama vandens ir ore susikaupia energijos, kuri vėliau pasireiškia ekstremaliais gamtos reiškiniais. Kylant vidutinei metinei oro temperatūrai ištinka stipresnės liūtys, siaučia daugiau vėtrų, vargina intensyvesnės karščio bangos. Tokie gamtos reiškiniai padaro vis daugiau nuostolių“, – pasakoja ekspertas.

Gamtos stichijos – suaktyvėjusios

Dr. D. Valiukas įspėja, kad ateityje gamtos stichijos ne tik bus ekstremalesnės, bet ir dažnės, nes netgi sumažinus šiltnamio dujų emisijas vidutinė oro temperatūra kurį laiką vis dar kils iš inercijos. „Jei sumažintume šiltnamio dujų emisijas dabar, temperatūra nustotų kilti tik po keliasdešimties metų dėl ilgo šių dujų gyvavimo ciklo. Todėl reikia priimti sprendimus ir kuo anksčiau imtis veiksmų, nes tai, kiek temperatūra kils toliau, priklausys nuo to, ką padarysime dabar“, – akcentuoja jis. Ekspertas mini, kad Lietuvoje vidutinės metinės temperatūros augimas stebimas nuo XX amžiaus paskutinio dešimtmečio, Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Būtent nuo tada ypač išaugo karštų dienų, kai oro temperatūra viršija 30 ºC, skaičius. Nors metinis kritulių kiekis Lietuvoje kol kas nekinta, daugėja dienų, kai iškrenta daug – nuo 10 iki 20 mm – kritulių. „Ir šią vasarą Lietuvoje galime tikėtis sulaukti audrų, škvalų, liūčių. Pastaraisiais metais jos suintensyvėjusios, dažniau pasitaiko ir karščio bangų – tai ryški paskutinio dešimtmečio tendencija. Tokie reiškiniai tikrai dažnėja ir intensyvėja, bet, žinoma, juos lengviau ir pamatyti, nes fotografuojame, vieni su kitais dalijamės naujienomis socialiniuose tinkluose“, – pasakoja dr. D. Valiukas.

Pasiruošti pavojui – įmanoma

Pasak klimatologo, numatyti artėjančią audrą ar liūtį patiems nėra paprasta, mat oro ar debesų stebėjimas ne itin padės. Labiau reikėtų kreipti dėmesį į išmanųjį telefoną gavus pranešimą apie šalyje numatomus ekstremalius įvykius. Ekspertas įspėja neignoruoti gauto pranešimo. „Dar vienas potencialios gamtos stichijos pranašas – karštis. Liepa ir rugpjūtis įprastai yra tie mėnesiai, kai ekstremalių gamtos reiškinių būna daugiausia, nes istoriškai tai karščiausi mėnesiai Lietuvoje. Tačiau šie reiškiniai gali pasireikšti tai anksčiau, tai vėliau, nes viskas priklauso būtent nuo temperatūros“, – kalba dr. D. Valiukas.

Draudimo bendrovės atstovė atkreipia dėmesį, kad išankstinis pasirengimas ir paprastos priemonės gali tapti svarbiu ginklu gelbėjant turtą bei išliekant saugiems. „Net jei danguje jau kaupiasi debesys, dar yra laiko pasirūpinti būsto ir kieme esančių daiktų saugumu – sunešti juos vidun ar bent jau uždengti ir pritvirtinti. Taip pat uždaryti langus ir balkonų duris, išjungti elektros prietaisus“, – pataria M. Čebelienė.

Autorius Eglė Stratkauskaitė