Siekiant efektyvesnio daugiabučių modernizavimo proceso, susijungė dvi Aplinkos ministerijai pavaldžios agentūros

Nuo šio mėnesio darbą pradėjo APVA Pastatų energinio taupumo departamentas. Departamentas įsteigtas apjungus dvi Aplinkos ministerijai pavaldžias įstaigas – Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir Būsto energijos taupymo agentūrą (BETA). Šiuo sprendimu Aplinkos ministerija tikisi užtikrinti, kad daugiabučių bei viešųjų pastatų atnaujinimas šalyje vyktų efektyviau, sklandžiau ir paprasčiau visoms proceso šalims.

Daugiabučių renovacija Lietuvoje. Nuotrauka iš APVA archyvo.

Vykusioje spaudos konferencijoje, Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasakojo, jog pastatai Europoje yra atsakingi už 40 proc. viso į aplinką patenkančio CO2, o tai ypač aktualu Lietuvos gyventojams. Kalbant apie CO2 emisiją, ją didelių sąskaitų pavidalu pirmiausia pajunta nerenovuotų daugiabučių gyventojai.

„Ateityje visi pastatai turės tapti energiją taupančiais, todėl privalome galvoti, kaip paspartinti renovacijos procesą turint tuos pačius resursus. Mūsų planas – patrigubinti renovacijos tempus, o BETA ir APVA sujungimas, įkuriant Pastatų energinio taupumo departamente Kompetencijų centrą – vienas pagrindinių įrankių, padėsiančių tai padaryti.“ – teigė Aplinkos ministras.

APVA direktoriaus Ignoto Šalavėjaus teigimu, jau praėjusią savaitę Pastatų energinio taupumo departamente buvo sėkmingai perduotos atitinkamos funkcijos, o didžioji dalis BETA darbuotojų savo žinias ir institucinę patirtį įdarbins APVA.

„APVA vizija – efektyviai energiją vartojančio ir nepriklausomo nuo iškastinio kuro Lietuvos pastatų fondo sukūrimas iki 2050 m. Naujai įsteigtame departamente Kompetencijų centras prie šios misijos prisidės teikdamas metodinę pagalbą visiems suinteresuotiems renovacijos proceso dalyviams, tuo pat metu siekdamas įgyvendinti užsibrėžtą tikslą – optimizuoti renovacijos procesą“, – konferencijos metu teigė I. Šalavėjus.

Kompetencijų centras veiks „vieno langelio“ principu, tai reiškia, kad jis koordinuos finansinės paramos priemones, skirtas energinio efektyvumo didinimui ir kovai su klimato kaita, teiks metodinę ir konsultacinę pagalbą savivaldybėms, renovacijos proceso dalyviams – administratoriams, gyventojams ir kt.

I. Šalavėjaus teigimu, APVA, perėmusi atitinkamas funkcijas iš BETA, šiuo metu administruoja daugybę skirtingų priemonių, todėl galės šalies gyventojams pasiūlyti lengviau įgyvendinti ir integruotus renovacijos sprendimus, kurie apims ne tik daugiabučių ar viešųjų pastatų renovaciją, bet ir veiksmus, susijusius su atsinaujinančiais energijos išteklias, vandentvarka ar atliekomis.

Pokyčių tikimasi jau greitai

Anot Aplinkos viceministro Darius Kvedaravičiaus, ties renovacijos procesų optimizavimo klausimu jau dabar dirba ilgalaikės renovacijos strategijos veiksmų plano rengimo darbo grupė, kurioje dalyvauja visi suinteresuoti renovacijos proceso dalyviai.

„Mes bandome sukurti renovacijos modelį, kuris padėtų įvykdyti mūsų užsibrėžtus tikslus. Šiuo metu stengiamės įgyvendinti teisėkūros proceso pokyčius, esame numatę permainas statybos techninių reglamentų srityje, taip pat turime atverti kelią medinei statybai, kuri taps itin reikšmingu renovacijos elementu. Šis planas bus parengtas dar šiemet“, – teigė D. Kvedaravičius.

Jo teigimu, Aplinkos ministerija jau šiandien yra numačiusi įvairių pokyčių, paversiančių renovacijos procesą efektyvesniu: greitai bus pakeista investicinių planų rengimo tvarka – gyventojams, pasikeitus planuose numatytoms kainoms paruošiamajame etape, nebereikės jų tvirtinti iš naujo, taupant ne tik laiką, bet ir pinigus. Pokyčių bus ir daugiau – pavyzdžiui, bus siekiama trumpinti procedūrinę dalį, kadangi šiandien renovacijos procesas yra itin ilgas – parengus paraiškas renovuoti būstą, rezultatai pamatomi tik po 2-3 metų.

Parama leistų smarkiai sutrumpinti darbo statybų aikštelėje laiką 

D. Kvedaravičius konferencijos metu teigė, kad daug lemiantis renovacijos procesų aspektas – riboti technologiniai pajėgumai – nuo statybininkų ir medžiagų trūkumo.

„Šią problemą sprendžiame rengdami paraišką Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo fondui. Iš ten numatytų 217 mln. eurų planuojame finansuoti pastatų renovacijos skaitmeninimą, kurti paraiškų teikimo ir renovacijos proceso administravimo platformas, taip pat kurti Lietuvos pastatų duomenų banką, kur būstų savininkai galės pamatyti visą reikalingą informaciją apie savo pastatą.“ – teigė aplinkos viceministras.

Paraiškoje taip pat numatyta parama gamybos įmonėms bei didelis technologinis pokytis – medinių gamyklose pagamintų modelių naudojimas renovacijoje, kuris leis sutrumpinti darbo statybų aikštelėje laiką nuo metų iki savaičių. Be to, paraiškoje numatomos ir subsidijos kelių šimtų daugiabučių renovacijai, pasinaudojant gautomis lėšomis.