Rusijos gilumoje paslaptingai atsiradę krateriai gali padėti įminti mįslę, kodėl pradingsta laivai Atlanto vandenyne. Skamba neįtikėtinai? Regis, viską galima paaiškinti. Du krateriai Jamalo ir vienas Taimyro pusiasaliuose paslaptingai atsirado 2014 metų vasarą. Kilo didelis mokslininkų susidomėjimas. Buvo iškeltos teorijos, kad milžiniškas skyles Sibire išsprogdino ateiviai iš kosmoso, meteoritas arba pasiklydusios raketos.

 

krateris

Nauji tyrimai daro prielaidą, kad Sibiro skylės gali būti susijusios su pragaištingu Bermudų trikampiu, kur paslaptingomis aplinkybėmis dingsta laivai ir lėktuvai. Fenomenas pastebimas nuo 1780 metų, kai Bermudų trikampyje paslaptingai nuskendo pirmasis laivas „General Gates“. Laivai ir lėktuvai nepaaiškinamomis aplinkybėmis dingsta prie Bermudų salų, Puerto Riko ir Floridos krantų.

 

Dėl neįprastai šiltų klimato sąlygų yra įkaitinamas tiek žemės paviršius, tiek gilieji sluoksniai, esantys prie geologinių lūžio linijų, o tai lemia didelį dujų hidratų išsiskyrimą.

 

Vieną iš Jamalo pusiasalyje esančių kraterių vietiniai praminė „Pasaulio pabaiga“. Smegduobė tamsi ir iš pirmo žvilgsnio atrodo, lyg neturėtų dugno. Ji yra apie 60 metrų pločio ir 90 metrų gylio. Mokslininkai rado panašumų su Bermudų trikampiu. Atlikę tomografinius, radiometrinius ir magnetinius tyrimus, jie nenustatė nei padidėjusio įmagnetinimo, nei radiacijos. Spėjama, kad tokį didelį sprogimą galėjo sukelti tam tikrų, žemės veiksmų visuma.

 

Rugsėjo 23 dieną buvo rastas antrasis Jamalo krateris. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad iš jo pradėjo kilti dūmai ir žaibuoti.  Kituose – kraterį amžinojo įšalo žemėje išrausė iš kosmoso nukritęs dangaus kūnas. Krasnojarsko skylę atsitiktinai aptiko vietiniai šiaurės elnių piemenys iš Kosoko kaimo, kai jie vos neįkrito į ją.

 

Kaip atsirado krateriai kol kas nežino nei vietiniai geologai, ekologai ar istorikai. Žemėje atsiradusios skylės neatrodo kaip žmogaus darbo produktas ar susiformavęs, veikiant natūralios gamtos sąlygoms. Toks neužtikrintumas duoda peno legendų autoriams.

 

Galbūt Sibiro krateriai atsirado dėl stiprėjančios „šiltnamio efekto“. Jau ne vieną dešimtmetį stebimas klimato atšilimas nepraėjo be pasekmių. Kraterio susidarymą esą lėmė susikaupusios šiltnamio efekto dujos žemės gelmėse. Jų susidarymą paskatino kurį laiką fiksuojamas amžinojo įšalo (ledo sluoksnio, netirpstančio visus metu) tirpimas. Kas žino, kas bus toliau, jei mokslininkai ir galingiausių pasaulio tautų vyriausybės nesiims veiksmų, sustabdyti šiems Žemės ir atmosferos pokyčiams.

 

Krateriai – viena didžiausių geologinių mįslių, siejama su tragiškais įvykiais. Kodėl išnyko dinozaurai nėra iki galo išsiaiškinta. Manoma, kad bent viena iš priežasčių galėjo būti milžiniškas (apie 11 km skersmens) asteroidas, prieš 65 milijonus metų atsitrenkęs į Žemę netoli Jukatano pusiasalio. Asteroidas išrausė beveik 300 km skersmens kraterį, sukėlė visa aplinkui naikinančius cunamius ir vėjus, stipresnius negu iki žinomi uraganai. Asteroidas, atsitrenkęs į žemę, pakėlė dulkių sluoksnį, kuris užtemdė dangų ilgiems mėnesiams ir išnaikino daugybe viso pasaulio gyvūnų ir augalų rūšių.

 

Šią teoriją įrodo plonas, 65 milijonų amžiaus iridžio turtingo molio sluoksnis aplink visą pasaulį. Iridis – tai labai retas cheminis elementas Žemėje, bet labai dažnas meteorituose.

 

Tikimybė, kad į Žemę atsitrenks asteroidas labai maža: galbūt 1 iš 10000. Tačiau po kelių tūkstančių ar milijonų metų ta tikimybė neišvengiamai padidės. Tai, kad Žemėje yra labai senų kraterių rodo, kad dideli dangaus kūnai gali atsitrenkti į mūsų planetą ateityje. Poveikis planetai priklausys nuo objekto dydžio. Didesnė tikimybė, kad į Žemę atsitrenks mažesni dangaus kūnai, nes paprasčiausiai jų yra daugiau negu labai didelių. Kiekvieną dieną į Žemės atmosferą nukrenta ir sudega tonos meteorų ir meteoritų nuolaužų. Didžioji dalis šių nuolaužų yra smulkesnės nei smėlio akmenukai.