Šiaurės pipirai – kadagių uogos

Kadagiai – vieni seniausių laukinių augalų, kuriuos žmonės išmoko panaudoti maistui ruošti. Dėl išskirtinio ir itin sodraus aromato, kadagių uogos, tiksliau vaisiai, naudojami kaip prieskoniai. Štai natūraliojoje medicinoje kone visos šio augalo dalys klasifikuojamos kaip vaistinės. Visgi ir šiais laikais apie kadagių naudingąsias savybes dar ne viskas žinoma.

Paslaptingas augalas

Spygliuočiai krūmai – kadagiai, auga kone visuose Lietuvos miškuose. Įvairių jų rūšių taip pat galima aptikti ir sodybose ar alpinariumuose, kur sodinami kaip dekoratyviniai želdiniai. Sukultūrinti retai veda vaisius, o štai natūralioje aplinkoje kas 3–5 rudenį galima rasti užsimezgusių į uogas panašių kankorėžiukų. Jie iš pradžių būna žalios, o prinokę nusidažo tamsiai mėlynai ar beveik juodai su švelniu raudonu ar purpuriniu atspalviu. Lietuvoje natūraliai augantys kadagiai aptinkami ne tik tamsiuose miškuose, bet ir pamiškėse, šlaituose bei pelkėse. Šis augalas dvinamis. Tai reiškia, kad kadagys moteriškuosius ir vyriškuosius žiedus sukrauna ant skirtingų augalų. Vaisių, žinoma, aptikti pavyks tik ant moteriškojo augalo. Jis būna kiek žemesnis ir platesnis nei vyriškasis, kuris į viršų stiebiasi kone 5 m. Taip pat verta prisiminti, kad kadagių vaisių / uogų galima aptikti nuo rugsėjo iki pat gruodžio vidurio. Tiesa, jos ne visada sunoksta. Jeigu žiemos pradžioje uogos dar žalios, jas vertėtų palikti ant šakelių, mat šios subręs tik kitąmet.

Mokslininkai kadagių žiedadulkių aptiko dirvožemio sluoksniuose, kurie susiformavo dar prieš 11–13 tūkst. metų. Būtent tuomet kadagių dabartinės Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos teritorijoje padaugėjo. Šių spygliuočių plotai, manoma, itin išsiplėtė žmonėms pradėjus mažinti miškus. Priešistoriniais laikais kadagių niekas sąmoningai neaugindavo, tačiau pirmieji gėrybių rankiotojai neabejotinai pastebėjo, kad šie vaisiai ne tik kvapūs, bet ir naudingi sveikatai. Ankstyvosios civilizacijos jau mokėjo sumaniai juos panaudoti. Vėliau romėnai kadagių vaisiais dosniai gardindavo vyną, Britų salyne kadagių aromatas įkvėpė sukurti džiną. Viduramžių Europoje džiovintomis ir trintomis kadagių uogomis skaninta jautiena, kiauliena, aviena, bet dažniausiai – stirniena. Jos vartotos ir kaip pigesnis juodųjų pipirų pakaitalas. Dar vėliau iš kadagių uogų mėginta sukurti į kavą panašų gėrimą. Kadagių gėrimo atsisakyta išmokus tinkamai skrudinti kavos pupeles. Dabar kadagių vaisiai plačiai naudojami ruošiant išskirtinius gėrimus, patiekalus ir natūralius vaistus.

Mėgstamas ne tik gurmanų, bet ir šamanų

Plačių kadagių krūmų viršūnėles su šviežiais pumpurais pavasarį miškuose su pasimėgavimu nuskabo briedžiai. Tačiau ir žmonės, mėgstantys miško gėrybes, pro šiuos augalus ramiai nepraeina. Iš kvapių kadagių šakelių su spygliais ruošiami sodrūs smilkalai. Seniau smulkiai sukapotomis kadagių šakelėmis barstydavo aslas, mat eteriniai kadagių aliejai pasižymi stipriomis baktericidinėmis savybėmis. O ir dabar namuose pamerkta šakelė ar į indą su vandeniu įpilti keli eterinio aliejaus lašeliai pravers, jeigu namiškiai peršalo. Kadagiai naudojami rišant žiemines vantas pirtims. Šios, kaip tikima, itin naudingos sveikatai. Kadagiai turi ir paslaptingesnę reikšmę, t. y. laikomas tėvišku augalu, priglaudžiančiu tuos, kuriems reikia apsaugos. Juk būtent kadagių krūmuose miško paukšteliai slepiasi nuo plėšrūnų, suka lizdus ir minta ypatingomis jo uogomis. Daugelyje pagoniškų tikėjimų šis augalas laikomas ritualiniu arba šventu. Ir ne be priežasties – pasižymi daugybe gydomųjų savybių. Beje, tiek anksčiau, tiek dabar kadagių uogų užpiltinių ir eterinių aliejų nerekomenduojama vartoti nėščiosioms ir skrandžio ligoniams. Intensyvus skonis ir kvapas gali sukelti nepageidaujamų reakcijų.

Nauda sveikatai

Palaiko šlapimo takų funkciją. Kadagių uogos ir jų ekstraktai vartojami siekiant diuretinio poveikio. Manoma, kad kadagių vaisiuose esančios aktyviosios medžiagos padeda organizmui, ypač šlapimo takams, apsivalyti nuo toksinų ir bakterijų. Tad prasidėjus šlapimo takų ar inkstų uždegimui kadagių uogų arbatą derėtų vartoti kaip vaistą. Taip pat ir sergant inkstų akmenlige. Visgi svarbu tokio gėrimo nepadauginti, mat gali atsirasti elektrolitų disbalansas.

Slopina uždegimus. Kadagių uogos turi uždegimus mažinančių savybių dėl juose esančių antioksidantų. Taigi naudingos gydant uždegimą (ypač lėtinį).

Gerina virškinimą. Kadagių uogos sprendžia virškinimo problemas: sustojus skrandžiui, jaučiant sunkumą, apsinuodijus maistu ar persivalgius. Norint pajusti palengvėjimą, patariama sukramtyti kelias šviežias ar džiovintas kadagių uogeles.

Pasižymi antioksidacinėmis savybėmis. Kadagių uogose daug vitamino C ir kitų antioksidantų, kurie reikalingi ląstelėms apsiginti nuo pažeidimų. Saikingas, bet reguliarus kadagių uogų vartojimas (ypač šviežių) taip pat naudingas imuninei sistemai bei šiuo metu tiriamas jų teigiamas poveikis kraujotakai.

Švelnina prediabeto simptomus. Iki moderniosios medicinos kadagių uogomis gydydavo ligą, kurią dabar žinome kaip II tipo cukrinį diabetą. Gausiai kadagių uogų arbatos skirdavo tam, kad sergantis žmogus jaustųsi energingesnis. Jau žinoma, kad dėl kadagių uogose esančių antioksidantų gali šiek tiek sumažėti prediabetinę būklę patiriančių žmonių cukraus kiekio kraujyje šuoliai. Taip pat nustatyta, jog kadagių uogos gali daryti nežymią įtaką didinant gerojo cholesterolio kiekį.

Burnos sveikatai. Kadagių uogos veiksmingai naikina burnos bakterijas, todėl galima jų kramtyti esant burnos gleivinės uždegimams. Po vieną uogą per dieną galima kramtyti ir profilaktiškai.

Maistinė vertė 100 g

Kalis 490 mg

Kalcis 37 mg

Magnis 29 mg

Fosforas 37 mg

Vitaminas C 133 mg

Angliavandeniai 9,9 g

Maistinės skaidulos 2,4 g

Geležis 0,6 mg

Vitaminas A 570 µg

Vitaminas K 53.3 µg

100 g 46 kcal

Kvapnūs silkių suktinukai

8 porcijos

100 g 184 kcal

Ruošti 30 min.

•  8 vnt. sūdytų silkių filė be aliejaus
•  2 šaukštai garstyčių
•  Maltų pipirų pagal skonį
•  Svogūnas
•  2 marinuoti agurkai
•  120 ml obuolių acto
•  250 ml vandens
•  3 šaukštai aliejaus
•  4 laurų lapai
•  15 g cukraus
•  Šaukštas traiškytų kadagių uogų
•  Šviežių krapų puošti

GAMINIMAS. Silkių filė nuplauti ir nusausinti. Plonai aptepti garstyčiomis, pabarstyti pipirais. Svogūną ir marinuotus agurkus supjaustyti šiaudeliais, sudėti ant silkės gabaliukų ir susukti. Persmeigti mediniais iešmeliais ir sudėti į sterilų stiklainį. Svogūno likučius, actą, vandenį, aliejų, laurų lapus, cukrų ir kadagių uogas virti apie 15 min. Leisti marinatui šiek tiek atvėsti ir supilti ant silkės. Laikyti šaldytuve bent 24 val. Patiekti papuošus krapais.

Avienos kepsnys su kadagių uogomis

8 porcijos

100 g 261 kcal

Ruošti 14,5 val.

•  1 kg avies mentės
•  20 ml baltojo vyno acto
•  Granatas
•  2 šaukštai traiškytų kadagių uogų
•  60 g sviesto
•  Druskos pagal skonį
•  Petražolių puošti

GAMINIMAS. Avieną nuplauti, nusausinti, pašalinti plėves. Sumaišyti actą, kadagių uogas ir pusę granato sėklų. Gautu mišiniu ištrinti mėsą ir apie 12 val. marinuoti. Į kepimo indą su dangčiu sudėti sviestą, jį išlydyti. Marinuotą avieną apskrudinti iš visų pusių. Uždengti ir troškinti apie 2 val. orkaitėje, įkaitintoje iki 220 °C. Kas pusvalandį aplaistyti mėsos sultimis. Kepsnį patiekti supjaustytą, apibarstytą druska, granatais ir petražolėmis.

Autorius Eglė Stratkauskaitė