Totalitarinis režimas Tolimojoje Azijoje įsikūrusioje Šiaurės Korėjos valstybėje jau beveik 70 metų gąsdina likusį pasaulį. Didžiausią nerimą kelia tai, kad neprognozuojama šalis yra deklaravusi apie atominio ginklo turėjimą. Šiame krašte viskas kruopščiai slepiama, todėl neaišku, kurios mus pasiekiančios žinios yra tikros, o kas tik mitai. Didelių abejonių kelia žinios apie perversmą Šiaurės Korėjoje ir dabartinio valstybės lyderio jaunasis Kim Jong Uno ligą.

 

Šiaurės Korėja

Šiaurės Korėjos valstybės įkūrėjas Kim II Sungas sukūrė oficialią šalies ideologiją Čuchė, kuri ekonomiškai ir diplomatiškai atskyrė nuo likusio pasaulio net tada, kai kilo bado grėsmė ir buvo kitų didelių poreikių.

 

Šiaurės Korėjos pataisų stovyklose nuolatos gyvena apie 150000 – 200000 žmonių. Įkalinimo vietą juosia elektrifikuotos tvoros. Pačios blogiausios darbo stovyklos skirtos politiniams nusikaltėliams, kurie neretai jose apgyvendinami su visomis šeimomis. Virš 40 % kalinių miršta nuo prastos mitybos kasyklose, dirbdami miškuose ir žemės ūkyje. Kenksmingose sąlygose valdžiai neįtikę korėjiečiai dirba primityviais įrankiais.

 

Tik karo ir vyriausybės pareigūnams leidžiama turėti motorines transporto priemones.

 

Sklando gandai, kad šalies gyventojai privalo rinktis šukuoseną iš 28 vyriausybės patvirtintų pavyzdžių. Netekėjusios moterys būtinai turi būti trumpai kirptais plaukais, o ištekėjusios turi daugiau pasirinkimų. Jaunų vyrų plaukai turi būti trumpesni nei 5 cm, vyresni plaukus gali auginti iki 7 cm. Gali būti, kad tai vienas iš mitų, nes daugelis žmonių apskritai yra linkę rinktis konservatyvias šukuosenas.

 

Šiaurės Korėjos lyderiai diktuoja eiliniams gyventojams, kaip rengtis. Draudžiama vilkėti aprangą su užrašais anglų kalba, moterims dėvėti kelnes. Visiems privaloma segėti ženkliukus su ankstesniųjų lyderių Kim II Sungo ir Kim Čen Iras atvaizdais. Tačiau naujasis tautos vadas padarė šiokių tokių nuolaidų, kad įtiktų jaunajai kartai. Vienas iš tokių pakeitimų – moterims dabar jau leidžiama į darbą eiti su kelnėmis.

 

Visos legalios televizijos yra kontroliuojamos valstybės. Mobilusis 3G ryšys leidžiamas tik užsieniečiams. Tik labai nedidelė korėjiečių dalis žino apie pasaulio įvykius kitaip negu jie nušviečiami propagandoje.

 

Siena, skirianti Šiaurės Korėją nuo Pietų yra labiausiai sukarinta pasaulyje. Šiaurės Korėjos sostinė Pchenjanas turi apie 1,2 milijono karinio personalo palyginus su 680000 karinių pajėgų Pietų Korėjoje, kurią saugo ir 28000 Jungtinių Amerikos Valstijų karinių pajėgų. Beveik 6 milijonai šiaurės korėjiečių iki 60 metų yra išėję į atsargą darbininkų ir valstiečių kariniame dalinyje.

 

Kim Čen Iras (lyderis nuo 1994 iki 2011 metų) pagrobė žymų Azijos šalių režisierių Šiną Sangą-ok ir jo žmoną, aktorę Čoi Un-hui, kad padėtų sukurti propagandinį filmą apie Šiaurės Korėją. Menininkai buvo verčiami tai daryti, kol po aštuonerių metų nelaisvėje jiems galiausiai pavyko pabėgti.

 

XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje apie 2 milijonai žmonių mirė nuo bado, kurį sukėlė nepastovios ūkininkavimo strategijos ir potvyniai. Azijos spaudoje buvo rašoma, kad badas varginguose žemdirbių regionuose kai kurie žmonės turėjo griebtis kraštutinės priemonės – kanibalizmo.

 

Elektros energija nustojama tiekti tamsiuoju paros metu. Ji įjungiama tik porą valandų per dieną.

 

Mokiniai patys pasirūpina iš kur gauti kėdžių, stalų bei moka už klasių šildymą. Kai kurie moksleiviai yra verčiami gaminti prekes vyriausybei. Dalis tėvų moka kyšius mokytojams, kad vaikas galėtų likti namuose ir niekas apie tai nesužinotų.

 

Didžiąją dalį pajamų Šiaurės Korėja gauna iš šešėlinės vaistų klastočių, narkotikų, cigarečių rinkos. Taip pat jie klastoja JAV dolerius bei teroristinėms grupuotėms ir nesąžiningoms tautoms parduoda lengvąją artileriją bei raketų dalis.

 

Beveik visa nuosavybė priklauso valstybei. Šiuolaikinė ir nepriklausoma teismų sistema čia neegzistuoja. Taip pat neegzistuoja religinė laisvė. Oficialiai Šiaurės Korėjos gyventojai yra ateistai, bet šalyje vyrauja lyderių kultas.

Šiaurės Korėjoje yra gerai išvystytas valstybės informatorių tinklas, pranešantis aukščiausiajai valdžią apie nepaklusnius, maištaujančius ir taisyklėms nusižengiančius piliečius. Griežtai draudžiama jungtis prie nevalstybinių radijo stočių ir televizijos transliacijų.