ERP-73

Trečiojo amžiaus universiteto Marijampolėje įkūrėja ir vadovė, miesto garbės pilietė ir aktyvi visuomenininkė Ona Sakalauskienė – tikras veržlios senjorės pavyzdys. 84-erių metų moteris kaip jaunystėje, taip ir dabar pilna energijos bei įkvėpimo, mylinti savo darbą ir aplink supančius žmones. Deja, bet gyvenimas senjorei ne visada klostėsi taip gerai, kaip šiandien, o lemtingus praeityje įvykusius likimo vingiu ji sako puikiai atsimenanti iki šiol.

 

Jau šį šeštadienį į „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus žadins antrajam sezonui sugrįžusi senjorų norus pildanti laida „Pirmi kartai. 60+“, kurioje dalinamasi ne tik senjorams aktualia šių dienų informacija, bet ir unikaliomis istorijomis, kurių herojai, laužydami mitus apie savo amžių, išpildo ilgai kauptas svajones ir pasiryžta išbandyti dalykus pirmą kartą savo gyvenime.

 

Šios savaitės laidos herojė – Suvalkijos sostinės Marijampolės trečio amžiaus universiteto įkūrėja ir vadovė, miesto garbės pilietė Ona Sakalauskienė. Grynakraujė marijampolietė nuo mažens buvo guvus, veržlus, energija trykštantis ir padykęs vaikas. Nors Ona neturėjo nei brolių nei seserų, vaikystę ji pamena kaip laimingą periodą, deja, iki lemtingų, lietuvių tautą traumavusių įvykių, mat penktoje klasėje per mokinių pavasario atostogas įvyko tai, kas amžiams pakeitė Onutės gyvenimą.

 

„Po atostogų atėjo auklėtojas ir pasakė, kad Onutės daugiau nebus. Visi suprato, kad išvežė visą šeimą į Sibirą. Tą dieną prisimenu labai gerai. Tėvai buvo jauni, tėtį pasodino ant sofos, neleido niekur eiti, o mes su mama, kiek pajėgėm, tiek krovėm daiktus. Aš turėjau tokią didelę gražią lėlę, ją pasiėmiau, o kareivis atėjo, iš rankų ją išplėšė ir įdavė kepalą duonos. Tuomet prie lango pristūmė sunkvežimį, sulipom į jį net ne pro duris ir išvežė į geležinkelio stotį“, – laidoje savo gyvenimo istorija dalinsis senjorė.

 

Tačiau kad ir kaip bebūtų, gyvenimas Onai bei jos šeimai tęsėsi ir Irkutsko srityje. Senjorė šiandien pasakoja, jog Sibire išgyveno tik gerų žmonių dėka ir nors į mokyklą tekdavo kulniuoti 10 kilometrų pėsčiomis, noro siekti žinių tai niekada nenumušė.

 

„Kiekvieną dieną į mokyklą ir iš jos keliaudavom pėstute. Ant galo lazdos apvyniodavom skudurą, užpildavom žibalu ir per mišką, kur jau žinodavom, kad gali vilkai užpulti. Vieną kartą taip buvo nutikę, tai bėgom atgal į gretimą kaimą ieškoti medžiotojo“, – pasakos Ona.

 

Po aštuonerių metų, praleistų Sibire, Onute galėjo grįžti į Lietuvą, į gimtąją Marijampolę, kur ilgainiui viskas sustojo į savo vietas: moteris tapo pedagoge, tuo pačiu keliu nusekė jos dukterys, o vėliau Ona atsidavė trečiojo amžiaus universitetui, burdama senjorus į veiklas, kurioms neretai pavydi net ir jaunoji karta. Pavyzdžiui, per 18 universiteto gyvavimo metų, senjorai buvo išvažiavę net į 83 keliones už Lietuvos ribų.

 

„Senjorų čia gyvena, ko gero, net daugiau nei to jaunimo, bet miestas iš tikrųjų yra patrauklus vyresniems žmonėms, mat jie turi saugias, gražias erdves, skirtas pasivaikščiojimui, labai viskas arti, visos reikalingos paslaugos, tiek socialinės, tiek medicininės, išplėtota kultūra. Dėl to čia žmonės ne tik nugyvena visą savo gyvenimą, bet ir sugrįžta iš užsienio, tam, kad senatvę praleistų mūsų mieste“, – laidoje pasakos Marijampolės meras Povilas Isoda.

 

Paklausus, kokį Ona turi dar neišpildytą norą, senjorė tvirtina, jog dabartinis jos darbas ir ją supantys žmonės jai jau yra išsipildžiusi svajonė, tačiau norint laidos heroję bent trumpam atitraukti nuo darbų, ji buvo pakviesta į Bulotų namą, penktos valandos arbatėlei su viena žymiausių muzikos pedagogių Laima Lapkauskaite.

 

Laida „Pirmi kartai. 60+“ – puikus įrodymas, kad troškimui mėgautis gyvenimu amžiaus ribos nėra. Senjorai, jų pirmi kartai bei aktualiausios naujienos – šeštadienį, 10 val., tik per „Lietuvos ryto“ televiziją.