Kūniški malonumai žmonėms rūpėjo visais laikais. Kaip dabar, taip ir prieš tūkstančius metus jie ieškojo ir sėkmingai rasdavo būdų, kaip paįvairinti intymų gyvenimą. Tad nevertėtų stebėtis sužinojus, kad sekso žaislai toli gražu nėra modernių laikų išradimas. Nors nuo pirmųjų archeologų aptiktų pavyzdžių gerokai patobulėjo, tačiau pagrindinė paskirtis nepakito. Sekso žaislai skirti teikti džiaugsmą. Tik naudotis reikia atsakingai.

 

Garbinti, slėpti ir paversti medicinos prietaisuFemale,Pink,Sex,Toys,In,Shopping,Trolley,Over,Turquoise,Background

 

2005 m. Kinijoje archeologų komanda aptiko 19 cm ilgio ir maždaug 3–4 cm skersmens falo pavidalo statulėlę. Ji svėrė 287 g, buvo itin kruopščiai nugludinta. Mokslininkų manymu, šis daiktelis galėjo būti pagamintas prieš daugiau nei 10 tūkst. metų. Iš tiesų niekas nežino, ar kažkas šį artefaktą naudojo kaip vibratorių, ar tik pasitelkdavo religinėms apeigoms. Mat primityviose bendruomenėse ir senovės civilizacijose vyriškasis lytinis organas dažnai garbintas ir laikytas vaisingumo simboliu. Galbūt jis stovėjo šventykloje ant primityvaus altoriaus, o ne greta pasiturinčios damos guolio. Visgi tai seniausias tokio tipo radinys, žadinantis mokslininkų smalsumą. Jie, beje, sako, kad tikroji ir gana išsamiai aprašyta sekso žaislų istorija prasideda senovės Egipte. Išradingoji Kleopatra laikoma klitorio stimuliatoriaus išradėja. Manoma, kad save ji pamalonindavo papiruso maišeliu, pripildytu glotnių akmenėlių ar net gyvų bičių. Senovės graikės naudojosi vadinamaisiais olisbos – paprasto dizaino iš molio pagamintais vibratoriais, į kuriuos pripildavo šilto vandens. Graikijoje taip pat randama falų, išskaptuotų iš medžio ir dengtų oda.

 

Viduramžių Europoje apie seksą negalėjo būti nė užsiminta. Tačiau kol Bažnyčia mokė vertinti skaistumą, aukštuomenė ieškojo malonumų. Išlikę istorinių šaltinių, nurodančių, kad XII a. vykdavo panašios orgijos, kaip ir senovės Romoje. Tik apie jas vengta viešai kalbėti. O XIII a. Prancūzijoje ir Italijoje paslapčia pradėta rašyti apie sekso žaislus. Prancūzai primityvius vibratorius vadino godemichè (netikra varpa), o italai – dilletos (malonumais). Kiek vėliau sekso žaislai įgavo naują paskirtį. Neretai vibratoriais gydydavo moteriškus negalavimus. Gydytojai moterims, kenčiančioms nuo skrandžio skausmų, blyškumo, nervingumo, sumišimo ar pernelyg lakios fantazijos, skirdavo stimuliaciją dirbtinėmis varpomis. Nuoširdžiai tikėta, kad isteriją galima įveikti tik sukėlus tikrą isteriją, kitaip tariant – orgazmą. Ilgainiui, norint palengvinti moterų kančias, įkurti specialūs medicinos kabinetai ir gydyklos, kuriuose dirbo apmokyti ginekologai ir masažuotojai. XVIII a. imta naudoti hidroterapiją – tai technika, kai vandens srove masažuojamas klitoris. Tokia procedūra trukdavo valandą.

 

Galiausiai prieštaringai vertintas gydytojas George’as Tayloras užpatentavo gydymo aparatą – stalą, ant kurio moteris turėdavo atsigulti veidu žemyn, o pedalu arba garais varoma lazda masažuodavo intymias zonas. Šis išradimas pagreitino gydymą – jis trukdavo tik 10 min. Pirmąjį elektromechaninį vibratorių 1880-ųjų pabaigoje išrado britų gydytojas Josephas Mortimeris Granville’as raumenų skausmams palengvinti. Išradimas sulaukė didelės sėkmės ir populiarumo, tad žymėjo moterų malonumo tenkinimo eros pradžią. Paskui vibratorius pamažu prarado medicininę prasmę. 1920 m. jis parodytas viename pirmųjų pornografinių filmų kaip objektas, sukurtas vien tik seksualiniam malonumui. XX a. 7-ajame dešimtmetyje sekso žaislai dar labiau išpopuliarėjo. 1962 m. JAV atidaryta pirmoji erotinių prekių parduotuvė, kurioje, be paprasto dizaino vibratorių, prekiauta prezervatyvais, erotiškais apatiniais ir pirmaisiais lubrikantais. Ilgainiui seksas ir būdai patirti pasitenkinimą prarado tabustatusą. O naujos technologijos leido visa tai pakylėti į aukštesnį lygį.

 

Nauja era ir jos pavojai

 

1983 m. japonų sekso žaislų kompanija „Vibratex“ išrado šiuolaikišką sekso žaislą pavadinimu „Triušis“. Šis neįprastos išvaizdos įrenginys sulaukė įspūdingos sėkmės. Mat atliko daugiau nei vieną funkciją, buvo itin patogu naudoti. Savotišką šlovę atnešė ir sumanus apipavidalinimas. Japonijos įstatymai neleido gaminti realistiškai atrodančių sekso žaislų, todėl šių ribojimų išvengta prietaisams suteikiant gyvūnų formas. Kitos įmonės gamino žaislus, panašius į bebrus, vėžlius ir kengūras. Laikyti tokį baterijomis kraunamą daiktą prie lovos tapo ne tik paranku, bet ir madinga maždaug 1998-aisiais. Mat tuomet apie vibratorius, sekso žaislus ir moteriškus malonumus itin drąsiai kalbėta kultiniame seriale „Seksas ir miestas“. Praėjus ketvirčiui amžiaus ne tik populiariuosius „Triušius“, bet ir daugiau nei 5000 skirtingų rūšių ir pavidalų erotinių prekių galima patogiai įsigyti internetu visame pasaulyje. Nors oficialios statistikos apie sekso žaislų pardavimo apimtis prekybininkai nepateikia, vien stebint reklamos apimtis galima spėti, kad ši rinka plečiasi, o gamintojai kasmet siūlo naujų produktų.

 

Šiuo metu populiariausia tendencija – nuotoliniu būdu valdomi sekso žaislai. Juos naudoja nuotoliu bendraujančios poros. Tokie išmanieji žaislai leidžia praplėsti intymaus bendravimo ribas: vienas asmuo gali naudoti intymų žaislą, o antras, būdamas kitame pasaulio gale, – jį valdyti. Šiai fantazijai įgyvendinti užtenka gero Wi-Fi ryšio. Tačiau daugelis nesusimąsto, kad pašalinis asmuo gali gauti prieigą prie asmeninių vartotojų duomenų. Nuotoliu valdomi sekso žaislai veikia naudojant specialias programėles ar interneto platformas, kuriose vartotojai turi sukurti paskyrą, patvirtinti savo amžių ir sutikti su naudojimo sąlygomis. Tokie saugumo mechanizmai sukurti siekiant užtikrinti, kad prie žaisliukų neprisijungtų nepilnamečiai ar kiti asmenys. Tačiau techninės galimybės negali užtikrinti absoliutaus saugumo. Dėl to 2024 m. viduryje tokių prietaisų naudotojai Kinijoje ir JAV paraginti pakeisti savo įrenginių slaptažodžius. Įvestas reikalavimas naudoti ne mažiau kaip 11 raidžių, skaitmenų ir simbolių konfigūracijas. Taip pat siūlyta naudoti papildomas apsaugos priemones – pasirinkti gaminius, kuriems valdyti reikalingas specialus kodas ar papildomas autentifikavimas.

 

Toks vartotojų paraginimas labiau rūpintis įrenginių apsauga paskatino diskusijas apie kibernetinių atakų grėsmes. Nors oficialių pranešimų apie įsilaužimą į tokio pobūdžio sistemas nepateikta, grėsmė reali. Tokia reali, kad tuo rūpintis pradėjo net Didžiosios Britanijos vyriausybė. Specialiai suburta mokslininkų grupė tyrimo išvadose nurodė, kad kibernetinės atakos gali sukelti fizinę žalą. Mokslo, inovacijų ir technologijų departamento atliktas tyrimas rodo, kad kibernetinės atakos gali paskatinti prietaiso perkaitimą. Be to, sekso žaislai naudoja „Bluetooth“ technologiją, per kurią gali įsilaužti piktavaliai. Nors nuotoliu valdomi sekso žaisliukai sukurti taip, kad prietaisą galima naudoti vienoje vietoje, jį gali pradėti valdyti svetimas žmogus. Tad virtualia realybe ir dirbtiniu intelektu papildyti įtaisai kelia susirūpinimą. Kibernetinės atakos metu gali būti pavogta informacija, atskleidžianti vartotojo vardą, pavardę, seksualinę orientaciją, seksualinių partnerių sąrašą, taip pat intymios nuotraukos ir vaizdo įrašai.

 

Daugiau naudos ar pavojų?

 

Sekso žaislų pardavėjai reklamose skelbia, kad kokybiškas įrenginys (tiek išmanusis, tiek ir paprastas) – investicija į asmeninę gerovę ir pasitenkinimą. Ar šių daiktų (ne)reikia, kiekvienas sprendžia asmeniškai. Iš tiesų nedidelės apimties moksliniai tyrimai rodo, kad vieniši asmenys ir poros, reguliariai paįvairinančios seksualinį gyvenimą sekso žaislais, jaučia didesnį pasitenkinimą. Manoma, kad tinkamai naudojami sekso žaislai suteikia papildomų pojūčių ir gerina sekso kokybę. Mat moterims padeda greičiau patirti orgazmą stimuliuojant jautriausias erogenines zonas. Tam naudojami vibruojantys žiedai ir ranka valdomi nedideli prietaisai. Sekso žaislus net rekomenduoja kai kurie seksologai. Manoma, kad tokia stimuliacija gali sugrąžinti intymiems santykiams aistrą. Galbūt tai ir tiesa, mat daugiausia sekso žaislų nuperka 35–45 m. asmenys. Tai brandūs žmonės, kurie su vienu partneriu paprastai jau būna praleidę daugiau nei 7 metus, turi vaikų, o seksualinis gyvenimas ne toks įvairus ir jaudinantis kaip 20-mečių. Taip pat šio amžiaus vyrai jau susiduria su erekcijos sutrikimais, tad papildoma pagalba iš tiesų reikalinga abiem partneriams.

 

Suomių profesorius Osmo Kontula atliko tyrimą, kuriame dalyvavo per 8000 moterų, apie jų seksualines patirtis. Dauguma moterų, jaunesnių nei 35-erių, pirmąjį orgazmą pasiekė masturbacijos metu. Tik ketvirtadalis patyrė palaimą su partneriu pirmuosius metus po seksualinio debiuto (pirmų lytinių santykių). Tik 6 % moterų kaskart patiria orgazmą turėdamos vaginalinius lytinius santykius. Netgi 14 % jaunesnių nei 35 m. moterų nė karto nėra to patyrusios. Tad bent dalies moterų seksualinio gyvenimo kokybę gali pagerinti sekso žaislai. Tačiau ne visi seksologai tam pritaria. Dalis mokslininkų išreiškia susirūpinimą, kad vis didėjanti sekso žaislų įvairovė gali ne tik ilgainiui sumažinti abiejų lyčių partnerių jautrumą natūraliai stimuliacijai, tačiau ir iškreipti požiūrį į seksą. Jau dabar pastebima, kad jauni žmonės vis dažniau atsisako lytinių santykių, nes baiminasi nėštumo ir lytiškai plintančių ligų. Taip pat dažniau nei bet kada anksčiau patiriama intymumo baimė. O štai minėti per nuotolį valdomi sekso žaisliukai padeda išvengti rizikų ir palyginti saugiai patirti malonumą. Visgi žodis „saugiai“ prasmingas tik kalbant apie fizines grėsmes. Pavojai psichikai išlieka. Jau dabar stebima priklausomybė nuo technologijų persikėlė į miegamuosius. Tai kelia nerimą mokslininkams ir psichologams.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė