Seimo kontrolierės Erika Leonaitė ir Jolita Miliuvienė parlamento Žmogaus teisių komitete pristatė Kovos su prekyba žmonėmis padėties Lietuvoje 2025 m. apžvalgą. Joje nurodoma, kad pernai prekybos žmonėmis srityje vykdyti 37 ikiteisminiai tyrimai, 5 bylos perduotos teismams, o nusikalstamos veikos galimai buvo vykdomos 15-oje savivaldybių.

 
Pavargusios rankos pramonės ceche

DI iliustracija.

Problemiškiausi – transporto ir statybų sektoriai

 

Pastebima, kad išlieka ankstesniais metais stebėta tendencija – dažniausiai išnaudojami užsieniečiai. Apžvalgoje nurodoma, jog iš 62 asmenų, kurie 2025  m. ikiteisminiuose tyrimuose pripažinti nukentėjusiaisiais, tik 5 yra Lietuvos piliečiai. Daugiausia nukentėjusiųjų atvyko iš Šri Lankos ir Uzbekistano, taip pat iš Filipinų, Kirgizijos, Tadžikistano, Ukrainos, Kazachstano, Baltarusijos, Venesuelos, Mongolijos. Kaip pažymima ataskaitoje, dažniausiai asmenys išnaudojami priverstiniam darbui: 40 % nukentėjusiųjų išnaudoti transporto ir logistikos sektoriuje, apie 20 % statybose, dar tiek pat įvairiose pramonės, gamybos ir paslaugų įmonėse. Seksualinis išnaudojimas sudarė kelis procentus prekybos žmonėmis atvejų. „Tipiška prekybos žmonėmis auka Lietuvoje šiandien yra iš trečiosios šalies dirbti atvykęs žmogus, dažniausiai vyras, kuris dėl priklausomybės nuo darbdavio, kalbos barjero ir menkų galimybių orientuotis svetimoje šalyje patiria išnaudojimą. Aiškiai apibrėžtas portretas gali padėti užkardyti kelią prekybai žmonėmis minėtose srityse. Tačiau tai tikrai nėra vieninteliai nukentėjusieji ir nevyriausybinių organizacijų duomenys geriau iliustruoja realią situaciją“, – teigia E. Leonaitė.

 

Informacija apie specializuotą pagalbą užsieniečiams plačiau nėra pristatoma

 

Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis duomenimis, 2025 m. 244  nukentėjusiems ar galimai nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims pagalba teikta daugiausia Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse. Seimo kontrolierės pastebi, kad Lietuvos piliečiai dažnai nesutinka bendradarbiauti su teisėsauga. „Nepranešdami apie patirtą išnaudojimą, lietuviai nėra oficialiai pripažįstami nukentėjusiaisiais, nors pagalbos kreipiasi ir ją gauna. Užsieniečiams bendradarbiavimas su teisėsauga yra susijęs su jų teisine padėtimi Lietuvoje, todėl nukentėjusiaisiais jie pripažįstami dažniau. Vis dėlto pagalbos sistema užsieniečius pasiekia gerokai rečiau. Iš 62 nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiais 2025 m. pripažintų asmenų, nevyriausybinių organizacijų pagalbą gavo tik 34. Tai rodo galimus nukentėjusių ar galimai nukentėjusių asmenų nukreipimo į pagalbos sistemą trūkumus“, – pastebi Seimo kontrolierė J. Miliuvienė.

 

Apžvalgoje teigiama, kad nukentėjusiesiems prekybos žmonėmis srityje dažniausiai pateikiama bendra informacija apie pagalbą nuo visų nusikaltimų nukentėjusiems asmenims, o specializuotą pagalbą prekybos žmonėmis aukoms teikiančios organizacijos plačiau nepristatomos. Anot Seimo kontrolierių, nukentėjusiaisiais pripažintiems asmenims praktikoje taip pat nėra įteikiamas Nukentėjusiojo teisių išaiškinimo protokolo priedas. Be to, lietuvių kalbos nemokantiems užsieniečiams bendra informacija dažnai pateikiama tik lietuvių kalba. Ataskaitoje pabrėžiama, kad toks informacijos teikimas yra nepakankamas siekiant užtikrinti, jog nuo prekybos žmonėmis nukentėję asmenys realiai suprastų savo teises ir pagalbos gavimo galimybes.

 

Siekiant spręsti šią problemą, Generalinė prokuratūra šiemet planuoja išversti Nukentėjusiojo teisių išaiškinimo protokolo priedą į papildomas kalbas, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo interneto svetainėje paskelbė informaciją apie pagalbą dažniausiai nukentėjusiųjų suprantamomis kalbomis, tarp jų – kirgizų, uzbekų, tadžikų ir kazachų.

 

Priteisiamos per mažos kompensacijos

 

Kita problema įvardijamas neefektyvus institucijų bendradarbiavimas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teisėsauga nerenka duomenų, kiek asmenų pareigūnai nusiunčia į pagalbą teikiančias organizacijas, o teisėsaugos ir nevyriausybinių organizacijų duomenys apie nukentėjusiuosius nesutampa. Todėl, pasak Seimo kontrolierių, neįmanoma objektyviai įvertinti, kiek nukentėjusių asmenų taip ir nėra tinkamai informuojami. Seimo kontrolierių apžvalgoje nurodoma, kad 2025 m. Lietuvos teismuose išnagrinėta 11 baudžiamųjų bylų dėl prekybos žmonėmis ir nuteista 12 asmenų, tarp jų – viena įmonė. Tačiau apeliacinės instancijos teismuose skirtos bausmės buvo gerokai švelnesnės nei pirmosios instancijos.

 

Pirmosios instancijos teismuose 3 asmenims skirtų bausmių vidurkis – 7 metai 8 mėnesiai, o apeliacinės instancijos teismuose 9 asmenims skirtų laisvės atėmimo bausmių vidurkis svyruoja nuo sutrumpintos 9 mėnesių bausmės iki 6 metų. Vienam asmeniui skirtas 2 metų laisvės atėmimas, kurio vykdymas atidėtas 3 metams. Piniginės baudos 2025 m. buvo skirtos 3 asmenims: 7 tūkst. ir 7,5 tūkst. Eur fiziniams asmenims, 25 tūkst. Eur – juridiniam asmeniui. Pristatant apžvalgą akcentuota, kad nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos sumos dažniausiai nedidelės, kai kuriais atvejais siekia vos 500–1 tūkst. Eur.

 

Seimo kontrolierių teigimu, priteisiamos sumos neatspindi dabartinės ekonominės situacijos ir nėra proporcingos nukentėjusiųjų patirtims, nes teismai iki šiol vadovaujasi beveik prieš dešimtmetį suformuota praktika. Seimo kontrolierės išskyrė tris kryptis, nuo kurių, anot jų, labiausiai priklausys, ar kova su prekyba žmonėmis taps veiksmingesnė. Kontrolierės akcentavo, kad pirmiausia būtina toliau didinti finansavimą tiek pagalbai nukentėjusiesiems, tiek Valstybinei darbo inspekcijai, kuri padeda išaiškinti išnaudojimo darbe atvejus.

 

Taip pat akcentuota, kad reikia tobulinti duomenų rinkimo metodus ir keitimąsi jais, jog institucijų ir nevyriausybinių organizacijų duomenys būtų suderinti ir leistų realiai įvertinti situaciją. Be to, kaip tęsė Seimo kontrolierės, būtina stiprinti koordinavimą savivaldybių lygmeniu, reguliariai rengiant specializuotų prokurorų, policijos, pasieniečių, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų susitikimus apskrityse.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė