Dažnas modelis šeimoje, kai savarankiška ir karjeros siekianti moteris po vedybų, ypač gimus vaikui, atsakomybę už finansinę gerovę atiduoda į vyro rankas. Nedirba, todėl tampa priklausoma nuo sutuoktinio išlaikymo. Net jei turi pajamų, dėl ydingo pareigų pasiskirstymo išleidžia algą šeimos reikmėms ir negali taupyti.

 

Archajiniai stereotipaiWife,Demand,Money,From,Her,Husband.,Financial,Dependence,,Gender,Inequality,

 

Į santuoką dažnai žiūrima kaip į romantišką partnerystę, kurioje ištekliai ir atsakomybės dalijami po lygiai. Tačiau vedybos taip pat yra finansinė partnerystė. Rožinės svajonės, kad vyras kaip medžiotojas pirmykščiais laikais turi aprūpinti šeimą, skatina atsisakyti finansinės laisvės. Prarasta galimybė dirbti, taupyti, investuoti turi ilgalaikių pasekmių ekonominiam saugumui, asmeniniam savarankiškumui. Moterys dažnai netenka laisvės pasirinkti, nutraukti santuoką, kontroliuoti savo gyvenimą.

 

2021 m. kompanijos „YouGov“ apklausa parodė, kad 35 % moterų yra visiškai arba iš dalies finansiškai priklausomos nuo partnerio, palyginti su 11 % vyrų. Ankstesnė žurnalo „Glamour“ apklausa atskleidė, kad viena iš trijų moterų liko santykiuose, nes neturėjo pinigų skyryboms ir savarankiškam gyvenimui. 2024 m. kompanija „Fidelity International“ ištyrė, kad daugiau kaip pusė (53 %) apklaustų moterų jaučiasi finansiškai nepriklausomos. Palyginimui, 2022 m. jų buvo 45 %, 2023 m. – 51 %. Moterų, kurios jaučiasi finansiškai priklausomos, sumažėjo nuo 24 % (2023 m.) iki 17 % (2024 m.).

 

Tradiciniai lyčių vaidmenys šeimoje populiarėja socialiniuose tinkluose, nepaisant feministinio judėjimo ir emancipacijos. Žmona kaip namų šeimininkė tampa tendencija tarp 23–30 m. jaunimo. Tačiau ši dinamika skatina moteris uždirbti mažiau arba visai neuždirbti bei finansiškai priklausyti nuo vyro. Dėl pajamų skirtumo žmonos pažeidžiamos esant bet kokiam ekonominiam nestabilumui, skyryboms ar sutuoktinio mirties atveju.

 

Norint išvengti įkaito vaidmens, svarbu suprasti, kaip ištekėjusios moterys atsisako finansinės laisvės ir kokios strategijos padeda išlaikyti savarankiškumą.

 

Prioritetas – sąžiningumas

 

Ginčai ir nesutarimai dėl pinigų – viena pagrindinių skyrybų priežasčių. Daugeliui sunku susėsti ir aptarti įsisenėjusias santykių problemas. Gali būti gėda, nepatogu arba keista klausti, kur antroji pusė išleidžia pinigus. Juk etikos specialistai pataria nekalbėti apie finansus. Tačiau šis patarimas tinka bendraujant su nepažįstamais žmonėmis, o ne su partneriu, su kuriuo sieja bendras gyvenimas.

 

Sąžiningumas poroje apima ne tik jausmus, bet ir pinigus. Priartėti prie nepriklausomybės keblu, jei partneris nesupranta argumentų arba tikslingai naudoja finansinį smurtą. Pokalbis gali sukelti pyktį, nusivylimą ar eilinį barnį, tačiau alternatyva – tylėjimas – turi daug skaudesnių padarinių.

 

Atskiros sąskaitos

 

Daugelis porų nusprendžia sujungti savo finansus per bendras banko sąskaitas ir investicijas. Nors tai supaprastina finansų valdymą, gali lemti nevienodą dinamiką. Jei vienas partneris kontroliuoja pinigus, kitas gali turėti ribotą prieigą prie sąskaitų arba mažesnę sprendimų priėmimo galią. Tai kenkia finansinei autonomijai.

 

Vienas iš būdų išlaikyti nepriklausomybę – moterims dirbti ir užsidirbti bei turėti asmeninę sąskaitą, atskirą nuo bendrų šeimos finansų. Vienos dirba kaip laisvai samdomos darbuotojos, kitos užsiima verslu: amatais ir internetine prekyba, trečios steigia privačius darželius… Darbas nuotoliu padeda užtikrinti pajamas ir suderinti įsipareigojimą šeimai. Abu partneriai gauna pajamų, bendrai dalijasi namų ruoša ir vaikų auginimu, tačiau kiekvienas turi tam tikrą finansinę autonomiją.

 

Sprendžia abu

 

Kitas būdas išlaikyti vienodą galią santykiuose – siekti vienodo dalyvavimo priimant finansinius sprendimus. Daugelyje santuokų finansų valdymo, pavyzdžiui, kaupimo, investavimo, imasi vienas partneris, dažniausiai vyras. Dėl to antroji pusė gali būti mažiau informuota, kas vyksta su bendrais pinigais, kokia šeimos finansinė pagalvėlė.

 

Santuokos pradžioje nuskambėjęs pasiūlymas, kad kasdienėms šeimos reikmėms bus leidžiama moters alga, o vyro pinigai atidedami taupymui ir didelėms išlaidoms, tokioms kaip remontai, kelionės, atostogos, slepia dviprasmybę ir nelygybę. Moteriai žadama, kad pinigai yra bendri ir naudojami bendriems tikslams, tačiau ji neturi priėjimo prie šeimos santaupų, nors asmeninė sąskaita ištuštinama kas mėnesį.

 

Vienodas dalyvavimas reiškia, kad abu partneriai turėtų planuoti biudžetą, ateitį ir investicijas, atsakomybėmis dalintis per pusę. Reguliarios finansinės diskusijos padeda užtikrinti, kad abu partneriai žino visą informaciją apie turtą ir pinigų valdymą.

 

Nesiaukoti

 

Moterys dažnai meta karjerą, kad galėtų rūpintis vaikais ar vyresniais šeimos nariais. Prieš kelerius metus „Pew Research Center“ atlikta apklausa parodė, kad motinos daug dažniau nei tėvai priverstos daryti pertrauką ir nedirbti, jog patenkintų artimųjų poreikius.

 

Dėl pasiaukojimo moteris praranda ne tik pajamas, bet ir karjeros galimybes, sumažėja stažas ir sankaupos pensijai. Po pertraukos sunku grįžti į darbo rinką, atsiranda žinių ir įgūdžių spragos. Kai kuriais atvejais motinos, ypač auginusios vaikus ilgiau nei 5 metus, niekada nepasiveja vyrų kolegų, kurie dirbo visą laiką.

 

Moterys neturėtų apleisti karjeros plėtros po vedybų. Lygiai taip pat svarbu toliau kelti kvalifikaciją, siekti paaukštinimo, derinti darbą ir šeiminį gyvenimą. Partneriai gali palaikyti vienas kitą pasiskirstę atsakomybėmis dėl namų ruošos ir vaikų auginimo taip, kad nenukentėtų nė vieno profesiniai tikslai.

 

Finansinis raštingumas

 

Geresnis supratimas, kaip valdyti pinigus, prisideda prie finansinės nepriklausomybės. Moteris turi gebėti tvarkyti asmeninius finansus, nusimanyti apie investavimą, planuoti pragyvenimo šaltinį sulaukus pensijos. Žinių suteikia ne tik knygos, bet ir internetiniai kursai, seminarai, finansų konsultantai.

 

Finansiškai raštingas žmogus gali priimti pagrįstus sprendimus ir veiksmingai valdyti pinigus. Nesijaučia antraplanis, jei partneris išmano daugiau. Taip pat geba savarankiškai kurti finansinius planus, apimančius santaupas, investicijas, pensijų fondus. Tai užtikrina finansinę nepriklausomybę ir apsaugo nuo krizės įvykus skyryboms ar netekus sutuoktinio.

 

Ikivedybinė sutartis

 

Pragmatiškas požiūris, kad yra tikimybė, jog santuoka truks ne amžinai, padeda apsidrausti ir planuoti finansinį aprūpinimą. Tai nebūtinai vestuvės iš išskaičiavimo. Jei abu partneriai suvokia turintys pasirūpinti turtu, ikivedybinė sutartis yra bendras sprendimas. Padalytas turtas ir įsipareigojimai suteikia finansinį saugumą pažeidžiamai pusei, dažniausiai moteriai, kuri nedirbo, nes augino vaikus. Ikivedybiniai susitarimai – ne romantiškos, tačiau praktinės priemonės, užtikrinančios, kad abu partneriai turės aiškius lūkesčius.

 

Menas taupyti

 

Sekant savo pajamas ir išlaidas, lengviau apsispręsti, kokią sumą atidėti juodai dienai arba investuoti. Moterims naudinga psichologiškai atsiriboti nuo vyro algos ir įsivaizduoti, kaip pragyventų savarankiškai. Kiek pinigų reikės nuomai ar paskolai, komunaliniams mokesčiams? Kiek išleidžia maistui ir neplanuotiems pirkiniams, pramogoms? Ar gyvenant be partnerio būtų galimybė keliauti ir atostogauti užsienyje? Tai padės įsivaizduoti, kaip pasikeistų gyvenimas, jei tektų kliautis tik savo pajamomis. Siekiant padidinti finansinį saugumą, reikia sukurti planą B, kuris garantuos, jog pasikeitus aplinkybėms (išsiskyrus ar netekus partnerio) užteks pinigų pagrindinėms reikmėms. Į taupymo strategiją įeina investavimas į indėlius, fondus, akcijas, auksą, nekilnojamąjį turtą ir pan.

 

Pasitikėjimas ir savivertė

 

Tarp finansinės nepriklausomybės ir pasitikėjimo savimi yra neabejotinas ryšys. Kai moteris supranta, kaip elgtis su pinigais, gausina aktyvias ir pasyvias pajamas, didėja savivertė ir saugumo jausmas. Šis pasitikėjimas persikelia į kitas sritis, tarp jų – karjerą ir santykius. Jeigu moteris nepasitiki savimi, atsakomybę už finansų valdymą perduoda vyrui. Kuo didesnė vieno partnerio lyderystė, tuo prasčiau jaučiasi tas, kuris nustumtas į antrą planą. Atsiranda nežinomybė dėl ateities, nepasitikėjimas, didėja baimė likti vienai. Jeigu partneris valdo bendrus pinigus, o moteris neturi sprendimų ir veiksmų galios, menksta savivertė – tikėjimas, jog pavyktų išgyventi savarankiškai. Norint išeiti iš užburto rato, reikia psichologinėmis priemonėmis kelti pasitikėjimą savimi, o vėliau atsiras natūralus poreikis perimti savo finansų valdymą.

 

Geri ženklai

 

Nėra skolų. Tyrimai rodo, kad 47 % finansinę priklausomybę lemia įsiskolinimai, paskolos, kreditai ir kiti piniginiai įsipareigojimai. Daugelis jaučiasi nepatogiai dėl skolų, toks diskomfortas reiškia didesnį finansinį nestabilumą. Tie, kurių asmeninės pajamos padengia paskolas ar kreditus, pasižymi didesne laisve nutraukti nepatinkančius santykius.

 

Santaupos. Apie 39 % apklaustų moterų teigia, kad negali išsiskirti, nes neturi susitaupiusios pinigų advokatui, būsto nuomai ir pan. Raudona vėliavėlė, jei mėnesinės pajamos nepadengia netikėtų išlaidų, pavyzdžiui, sugedus automobiliui. Kiekvienam naudinga turėti asmeninę „neatidėliotinos pagalbos“ sąskaitą, kuri kompensuotų praradimus. Pasak ekspertų, pravartu sukaupti greitai pasiekiamų pinigų kiekį, kurio užtektų pragyventi 3–6 mėn.

 

Be pašalinių pagalbos. 34 % moterų, kurios jaučiasi priklausomos nuo partnerių, prašo pinigų iš kitų šeimos narių, pavyzdžiui, tėvų, brolių, seserų, netgi draugų. Didėjant pragyvenimo išlaidoms vis sunkiau mokėti paskolas, todėl jauni žmonės kreipiasi į šeimą norėdami sumažinti atotrūkį tarp to, ko reikia, ir to, ką iš tikrųjų gali sau leisti. Paprasčiausias kelias iš situacijos – mažinti išlaidas ir rasti papildomų pajamų. Kitas pasiūlymas – paprašyti pakelti atlyginimą arba ieškoti geriau mokamo darbo.

 

Autorė Jurgita Ramanauskienė