Priskaičiuojama apie 100 skirtingų artrito rūšių. Visos jos ne juokais apkartina kasdienybę, sukelia skausmingus simptomus ir trukdo atlikti įprastus darbus, o kartais netgi priveda iki neįgalumo. Be to, sąnarių ligos didina kitų pavojingų susirgimų tikimybę! Nors išgydyti artrito neįmanoma, būtina jį kontroliuoti.

 

Elderly,Woman,Suffering,From,Pain,In,Knee.,Tendon,Problems,And

Gali sukelti neįgalumą

 

Kaip rodo statistikos duomenys, judamojo aparato ligos ir jų sukelti skausmai – viena dažniausių nedarbingumo priežasčių tarp darbingo amžiaus žmonių Europos Sąjungoje. Net daugiau nei 100 mln. europiečių kenčia nuo sąnarių ar kitų mobilumą paveikiančių ligų. Lietuvoje dėl kaulų ir raumenų sistemos pažeidimų išrašoma net iki 49 % nedarbingumo pažymų. Pasaulinė situacija ne ką geresnė. Judamojo aparato ligos yra trečioje vietoje pagal visų ligų paplitimą. Maždaug 24 % pasaulio gyventojų turi kaulų ir raumenų sistemos pažeidimų.

 

Kalbant konkrečiai apie sąnarių ligas, jos labai klastingos, nes simptomai progresuoja pamažu, iš pradžių daugelis jų nė nepastebi arba numoja ranka. Vieno mokslinio bandymo metu atlikus tyrimą su grupe 55 m. ir vyresnių žmonių, rentgeno tyrimai atskleidė, jog 80 % jų turi bent minimalių sąnarių pažeidimų, bet tik 60 % jautė su tuo susijusius simptomus. Deja, kai simptomai jau tampa akivaizdūs ir trikdo normalų gyvenimą, įprastai liga būna gerokai įsisenėjusi. Laiku nediagnozavus sąnarių ligų ir nesiėmus jų kontrolės, gresia neįgalumas bei mobilumo praradimas. Tarp sergančių osteoartritu net 80 % žmonių turi ribotas judesių galimybes. 25 % pacientų liga trukdo atlikti įprastus kasdienius darbus. 20 % sunku vaikščioti, kelti sunkesnius daiktus.

 

Didina traumų riziką

 

Sergant sąnarių ligomis apsunksta judėjimas, mažėja judesių amplitudė, sustingsta sąnariai, skauda judant, didėja kritimų bei su jais susijusių traumų rizika. Apklausos rodo, kad tarp artritu sergančių žmonių daugiau nei 50 % per pastaruosius metus bent kartą krito. Kas penktas toks kritimas baigiasi sunkiomis traumomis – kaulų lūžiais, galvos sutrenkimais. Apskaičiuota, kad sirgimas dažniausia artrito rūšimi – osteoartritu – kritimų riziką didina net 85 %. Artritas dažnai susilpnina raumenis, kurie padeda išlaikyti pusiausvyrą ir stabilumą judant. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, sergantys kokia nors artrito rūšimi turi 2,5 karto didesnę tikimybę nugriūti ir rimtai susižeisti, lyginant su sąnarių problemų neturinčia populiacijos dalimi. Beje, prie to prisideda ir sisteminio poveikio vaistai nuo skausmo, kuriuos dažnai tenka vartoti artritu sergantiems pacientams, mat jie gali mažinti budrumą, šiek tiek apsvaiginti, sukelti mieguistumą.

 

Veda prie depresijos

 

Daugiau nei kas šeštas artritu sergantis pacientas susiduria su nerimo sutrikimų arba depresijos simptomais. Nelygu ligos rūšis ir kitos individualios aplinkybės, sergantiems sąnarių ligomis tikimybė susidurti su minėtomis psichikos sveikatos ligomis išauga nuo 2 iki 10 kartų, lyginant su sveika populiacijos dalimi. Problema ypač aktuali tarp sunkiomis artrito rūšimis sergančių bei jaunų pacientų. Užsisuka užburtas ratas: prasta psichikos būklė mažina atsparumą skausmui, todėl sąnarių ligos kelia dar didesnį diskomfortą, sykiu neigiamai veikia psichinę būseną. Be to, sunkios artrito rūšys lemia, kad žmogus priverstas pasitraukti iš įprasto socialinio gyvenimo, stipriai apriboti įprastą kasdienę veiklą, daug laiko leisti užsidaręs namuose. Tai veda prie vienišumo, atskirties jausmo, menksta pasitenkinimas gyvenimu, kyla vis daugiau negatyvių emocijų. Galiausiai nustatytas ryšys tarp organizme vykstančių uždegimų ir depresijos. Esant uždegimams organizme daugėja citokinų – baltymų, koordinuojančių imunines reakcijas, o didelė jų koncentracija gali sukelti depresiją.

 

Grasina širdies ir kraujagyslių ligomis

 

Nors artritas – sąnarių liga, juose kylantys uždegimai ilgainiui gali paveikti ir kitas organizmo sistemas. Įrodyta, kad tam tikros artrito rūšys, pvz., reumatoidinis, psoriazinis artritas, podagra, gali didinti kardiologinių ligų riziką. Statistiškai artritu sergantys žmonės dvigubai dažniau susiduria su infarktu nei neturintys sąnarių bėdų. Dažniausia uždegimine artrito rūšimi – podagra – sergantys asmenys sudaro septintadalį visų insulto pacientų. Širdies ir kraujagyslių ligų rizika tarp artritu sergančių žmonių stipriai išauga todėl, kad jie dažniau nei bendra populiacija susiduria su padidėjusiu blogojo cholesterolio kiekiu, antsvoriu, II tipo cukriniu diabetu. Prie to priveda fizinio aktyvumo stoka, įsismarkavę uždegiminiai procesai organizme, vartojami vaistai. Kaip jau minėta, sergant sąnarių ligomis organizme daugėja citokinų, kurie gali pažeisti kraujagysles, sukelti kraujotakos sutrikimus, o ilgainiui ir insultą, infarktą bei kitas susijusias problemas. Galiausiai kai kurie artritui kontroliuoti skirti medikamentai gali turėti neigiamą poveikį širdžiai bei kraujotakai, todėl irgi didina kardiologinių ligų riziką.

 

Būtina kontroliuoti

 

Sąnarių ligos linkusios progresuoti, ne tik pačios savaime apkartina gyvenimą, bet ir didina kitų pavojų sveikatai riziką. Tad jas būtina laiku diagnozuoti ir gydyti. Nors artritas nepagydomas, tačiau sėkmingai kontroliuojamas.

 

Pirmiausia svarbu išlikti fiziškai aktyviems. Nors dauguma pacientų dėl judesių keliamo skausmo kaip tik nori kuo mažiau judėti, tai žalinga ir spartina ligos progresavimą. Svarbu per savaitę vidutiniam aktyvumui skirti bent 150 min. Geriausia, jeigu fizinio aktyvumo planą sudarytų patyręs kineziterapeutas, mat kai kurie judesiai ir pratimai esant sąnarių pažeidimams vengtini.

 

Taip pat svarbu subalansuotai maitintis, įsitikinti, kad organizmas gauna visų būtinų maistinių medžiagų. Jeigu dėl tam tikrų priežasčių jūsų mityba apribota ir kartu su maistu negalite gauti reikalingų vitaminų ar mineralinių medžiagų, verta vartoti atitinkamus maisto papildus. Jų yra skirtų specialiai sąnariams ir visam judamajam aparatui stiprinti.

 

Dažnai artrito kontrolė neapsieina be vaistų – tiek geriamų, tiek vietiškai veikiančių tepalų. Jie slopina uždegimą, skausmą, tinimą, grąžina judrumą, mažina sustingimą. Įprastai vaistus paskiria gydytojas, bet įvairūs nereceptiniai tepalai laisvai prieinami vaistinėse.

 

Daug naudos duoda profesionaliai atliekami masažai, įvairi fizioterapija. Tokios priemonės gelbsti ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, mat atpalaiduoja.

 

Sunkiausiu atveju gali prireikti chirurginio gydymo, bet tai jau kraštutinė ir paskutinė priemonė, kurios imamasi, jeigu neintervenciniai būdai neveiksmingi.

 

Autorius Jūratė Survilė