Šaltalankiai – nepakeičiamas vaistas ir maistas

Daugiau nei tūkstantį metų pasaulio medicinoje žinomi šaltalankiai – vertingas maistas ir vaistas. Mažytėse oranžinėse uogose slypi neišmatuojama galia, kurios nauda pasinaudoti gali kiekvienas.

Uogos, žinomos nuo neatmenamų laikų 

Kai kuriuose Eurazijos regionuose šaltalankių krūmai yra vieni seniausių sausumos augalų, žinomų nuo ledynmečio periodo. Nors šios uogos dabar plačiai paplitusios visoje Europoje, auginti pradėtos Nepale. Klimato pokyčiai per paskutinį didįjį ledynmetį paskatino jų išplitimą į Vidurio Europą. Pirmieji įrodymai apie gydomąjį poveikį atsirado IV a. pr. Kr. Remiantis istoriniais šaltiniais, šaltalankiai buvo Aleksandro Didžiojo armijos dietos dalis. Mongolijos imperatorius Čingischanas šiomis uogomis maitindavo armijos vyrus ir arklius, kad būtų sveiki ir bet kurią akimirką pasiruošę mūšiui. Iš tiesų, ne kartą pastebėta, kad tiek žmonės, tiek sužeisti arkliai buvo gydomi šio augalo lapais ir vaisiais. Botaninis šių uogų pavadinimas Hippophae L. kilęs iš graikų kalbos žodžio „hippo“, reiškiančio arklį. Viena graikų legenda byloja, kad karo metu arkliai buvo paleisti į laisvę natūraliai nugaišti. Kariai buvo šokiruoti, kai iš šaltalankiais apaugusių miškų žirgai grįžo kupini sveikatos ir jėgų bei žvilgančiu kailiu. Per Černobylio atominės elektrinės katastrofą šaltalankiai naudoti nudegusių aukų odai gydyti. Rusijos kosmoso programos metu kosmonautai naudojo šaltalankius kaip specialios mitybos dalį, skirtą kovoti su kosmine radiacija.

Istorinių įrašų apie oranžinių uogų vartojimą taip pat galima rasti Tibeto ir kinų medicinoje. Senovės Tibeto gydymo meno knygoje „Sibu Yi Dian“, parašytoje VIII a., beveik 30 skyrių dedikuota šaltalankiams, aprašoma jų nauda mitybai ir gydymui. Kinai nuo seno naudojo šaltalankius gydymui. Dažniausiai juos pasitelkdavo lėtinėms infekcijoms, tokioms kaip peršalimas, kosulys, gydyti. Taip pat žinota, kad mažina toksinus plaučiuose ir visame kūne. Pirmoji šių uogų biocheminė analizė atlikta 1929 m. Nuo tada žinios apie jų sveikatai naudingas savybes tik didėja.

Vaistas nuo visų ligų

Uogų derliaus laikas skiriasi atsižvelgiant į veislę, tačiau bendrai šaltalankių sezonas prasideda rudenį. Nuskinti ryškius vaisius nėra lengva, nes augalas apsiginklavęs aštriais spygliais, o vaisiai tvirtai prikibę prie krūmo. Norint nepažeisti uogų derliaus nuėmimo metu, dažnai nupjaunamos ištisos šakos, nuo kurių vėliau pašalinami spygliai ir lapai. Nors tai varginantis darbas, tačiau užtenka vos kelių šviežių uogų norint patenkinti vitamino C dienos poreikį. Žievė ir lapai naudojami viduriavimui, virškinimo trakto, odos ligoms gydyti, kompresams nuo reumatoidinio artrito gaminti. Žiedai gali būti naudojami kaip odą minkštinanti priemonė. Dėl hemostazinio ir uždegimus slopinančio poveikio, uogos dedamos į vaistus nuo plaučių, virškinimo trakto, širdies, kraujo ir medžiagų apykaitos sutrikimų Indijos, Kinijos ir Tibeto medicinoje. Šaltalankių uogų komponentai pasižymi priešvėžiniu poveikiu. Šviežios sultys, sirupas ir uogų ar sėklų aliejai vartojami nuo peršalimo, karščiavimo, išsekimo, kaip analgetikas arba skrandžio opoms, vėžiui ir medžiagų apykaitos sutrikimams gydyti. Uogų ir jų sėklų aliejus vartojamas esant kepenų ligoms, uždegimams, virškinimo trakto sutrikimams, egzemai, opaligei ir kitiems opiniams gleivinių audinių sutrikimams, žaizdoms, uždegimams, nudegimams, nušalimams, psoriazei, raudonajai vilkligei ir lėtinei dermatozei gydyti.

Nauda sveikatai

Gydo žaizdas. Palmitoleino rūgštis, esanti šaltalankių aliejuje, yra odos sudedamoji dalis ir, manoma, padeda gyti žaizdoms bei nudegimams, kai naudojamas vietiškai. Geriamojo palmitoleino rūgšties vartojimas maitina odą ir padeda esant įvairioms dermatologinėms problemoms, tokioms kaip atopinis dermatitas. Po 4 mėnesių šaltalankių aliejaus vartojimo pacientams, sergantiems atopiniu dermatitu, pastebėta simptomų remisija. 1149 pacientai 4 mėnesius vartojo 5 g sėklų aliejaus ar minkštimo aliejaus. Nustatyta, kad šaltalankių sėklų aliejus po mėnesio gydymosi itin padidino alfa-linoleno plazmos neutraliuose lipiduose, alfalinoleno ir eikozapentaeno rūgščių kiekį plazmos fosfolipiduose. Kitame tyrime, kuriame dalyvavo 151 nudegimų patyręs pacientas, žaizdoms gydyti taip pat naudojo šaltalankių aliejų arba juo papildytą vazeliną. Tyrimo išvadose teigiama, kad aliejus sumažino skausmą ir patinimą. Palyginti su kontroline grupe, tiriamosios grupės pacientai pranešė apie reikšmingai didesnį skausmo malšinimą ir greitesnį žaizdų gijimą. Šis aliejus pasižymi apsauga nuo UV saulės spindulių, taip pat minkštinamosiomis savybėmis ir skatina audinių regeneraciją.

Stiprina širdį. Manoma, kad šaltalankių uogose esantys flavonoidai mažina sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, nes mažina cholesterolį, uždegimą ir trombocitų agregaciją. Sveikiems savanoriams suvartojus 28 g šaltalankių uogų per dieną 90 dienų iš eilės, itin sumažėjo uždegimo dažnis ir C reaktyvaus baltymo kiekis, palyginti su placebą gavusiais tiriamaisiais.

Skatina efektyviau dirbti kepenis. Vitaminas E ir karotenoidai, esantys šiose uogose, veikia kepenų ląsteles ir neleidžia joms nykti, priešingai – vartojant šaltalankius gali paspartėti kepenų ląstelių atsinaujinimo procesai. Dėl reguliaraus jų vartojimo sumažėja cholesterolio, trigliceridų ir kepenų fermentų kiekis kraujyje.

Gerina odos ir plaukų būklę. Šaltalankiai apsaugo odą nuo oksidacinio streso. Be to, skatina svarbiausio organizmo baltymo, žinomo kaip kolagenas, gamybą. Taip pat skatina ląsteles atsinaujinti, drėkina ir saugo nuo UV pažaidos. Vitaminai A, B grupė, C, E ir K su antioksidantais atkuria plaukų ir odos elastingumą bei stiprumą. Naudinga vartoti šaltalankių papildus ar jų sultis; galima šaltalankių aliejų tepti kaip kaukę ant plaukų, odos; naudoti suskilinėjusioms lūpoms, spuogams gydyti ir kt.

Naudingosios medžiagos100 g

Riebalai5,00 g

Angliavandeniai6,25 g

Fosforas8,60 mg

Kalcis42,00 mg

Kalis133,00 mg

Magnis30,00 mg

Vitaminas C165,00 mg

Vitaminas K11,33 µg

100 g 90 kcal

Šaltalankių uogienė

5 porcijos

100 ml 170 kcal

Ruošti 8 val.

•  1 kg šaltalankių
•  1250 g cukraus

Gaminimas. Uogas nuplauti, nusausinti ir suberti į dubenį. Užpilti cukrumi, uždengti švariu marliumi ir palikti 5–6 val. Virti, kol uogos taps permatomos, o sirupas sutirštės.

Keksiukai su šaltalankiais

5 porcijos

100 g 180 kcal

Ruošti 35 min.

•  160 g miltų
•  2 šaukšteliai kepimo miltelių
•  125 g cukraus
•  Druskos pagal skonį
•  200 g šaltalankių uogių
•  65 g sviesto
•  125 ml pieno
•  Kiaušinis

Gaminimas. Sumaišyti miltus, kepimo miltelius, cukrų ir druską. Suberti plautas bei nusausintas uogas ir gerai išmaišyti. Ištirpintą sviestą sumaišyti su pienu, įmušti kiaušinį ir išmaišyti. Sausų ingredientų centre padaryti duobutę ir supilti skystus ingredientus. Maišyti, kol gerai susimaišys. Tešlą supilti į paruoštas formeles. Kepti 20 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 180 °C.

Autorius Monika Budnikienė