Prieš 82 metus, 1933-iųjų metų liepos 17 dieną, perskridę Atlantą Soldino (tuometinės Vokietijos teritorijoje) miške nukrito lėktuvas ir žuvo tautos didvyriais laikomi Steponas Darius ir Stasys Girėnas. Išvakarėse grįžtančių lakūnų, kurie vieni pirmųjų pasaulyje perskrido Atlanto vandenyną su lėktuvu „Lituanica“, laukė minia žmonių, dainuodami lietuvių liaudies dainą „Atskrend sakalėlis per žalią girelę“. Taip jie stovėjo kiaurą naktį, bet lėktuvas nepasirodė. Paryčiais kilo lietus ir žmonės pamažu išsiskirstė. Tada jie dar nežinojo, kad lėktuvo nuolaužos guli kažkur tankiuose Vokietijos miškuose visai netoli Lietuvos. Kai galų gale paaiškėjo, kad lakūnai (S. Darius tuo metu buvo 37, o S. Girėnas – 39 metų) tragiškai žuvo, Lietuvoje prasidėjo visuotinis gedulas.

 

"Darius ir Girėnas"

Šiai ypatingai kelionei JAV emigrantai ruošėsi, norėdami išgarsinti Lietuvos vardą. Tai padaryti jiems pavyko. Viso pasaulio laikraščiai išplatino žinią apie lietuvių skrydį lėktuvu „Lituanica“. Iš viso jie nuskrido 6411 kilometrų iki katastrofos vietos. Skrydis lėktuvu truko 37 valandas ir 11 minučių. Sunku patikėti, kad garsieji lakūnai skrido lėktuvu, kuriame nebuvo radijo ryšio. Norėdami pranešti, kad jiems viskas gerai, jie Niujorke tiesiog išmetė raštelį amerikiečių žinių agentūrai. Likusį laiką (beveik 40 valandų) ore jie praleido visiškai vieni, girdėdami tik savo balsus ir motoro ūžesį.

 

Ne tik radijo stoties neturėjo lakūnai. Taupydami vietą jie taip pat nepasiėmė nė parašiutų, gelbėjimosi liemenių. Taupydami pinigus ir navigacijos prietaisus jie įsigijo pačius primityviausius. Nenuostabu, kad ištikus nelaimei jie neišsigelbėjo. Be abejo, aviatoriai žinojo, kad labai rizikuoja leisdamiesi į tolimą skrydį per Atlantą, bet noras įgyvendinti svajonę buvo didesnis. Jo negalėjo sutrikdyti tokie dalykai, kaip pinigų ar vietos lėktuve stygius.

 

„Lituanica“ kelionę pradėjo Niujorko oro uoste, paskui planavo skristi pro Niufaundlendo salą, Londoną, Amsterdamą, Svinemiundę, Karaliaučių ir Kauną. Skrydis buvo sudėtingas, be jokių sustojimų nė dieną, nei naktį, gaudžiant lėktuvo varikliui. Tačiau juos palaikė viltis, kad pavyks įveikti tai, ką yra numatę ir nustebins pasaulį tuo, kad tokia maža šalis gali padaryti tiek daug!

 

Lėktuvo nuolaužas 5 valandą ryto aptiko viena kaimo gyventoja, išėjusi į Soldino girią grybauti. Išsigandusi moteriškė apie radinį iš karto pranešė pareigūnams.

 

S. Darius ir S. Girėnas į Lietuvą pateko žuvę ir buvo palaidoti Kauno centrinėse kapinėse. Prieš tai jų kūnai buvo balzamuoti. Per antrąjį pasaulinį karą, 1944 metais, palaikai buvo paslėpti VDU Medicinos fakulteto rūsiuose. Galiausiai 1964 metais dar kartą perlaidoti Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse.

 

Iš karto po jų mirties nuvilnijo gandai, kad lėktuvą pašovė vokiečių kareiviai. Tačiau oficiali versija, nepaneigta iki šiol, yra kiek kitokia. Nei ant pilotų kūnų esą nebuvo rasta šautinių žaizdų, nei lėktuvo nuolaužose kulkų. Buvo prieita išvada, kad katastrofa įvyko dėl blogo oro ir variklio gedimų, galbūt ir dėl lakūnų nuovargio. Tačiau daugeliui šios išvados kelia abejonių. Gali būti, kad prietaisai rodė neteisingus parametrus. Įtarimų kelia ir tai, kad katastrofos vietoje buvo užfiksuota atmosferos slėgio pakitimų.

 

Lakūnų atminimas įamžintas ant garsiojo Puntuko akmens Anykščių kraštovaizdžio draustinyje. Praėjus 10 metų po katastrofos Soldino miškuose Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefus bei jų testamento žodžius lietuvių tautai ant antrojo pagal dydį Lietuvoje akmens per Antrąjį pasaulinį karą iškalė skulptorius Bronius Pundzius.

 

1936 metų liepos 17 dieną lakūnų, tautos didvyrių, žūties vietoje, Soldino girioje, buvo pastatytas paminklas ant „Lituanica“ lėktuvo motoro išmuštos duobės. Monumentą suprojektavo architektas V. Landsbergis – Žemkalnis. Iškilieji lietuvių lakūnai buvo vaizduojami ant 10 litų banknoto. Kaune Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugoma ekspozicija su lakūnų asmeniniais daiktais ir originalaus lėktuvo nuolaužomis, o Aviacijos muziejuje galima pamatyti skraidančią „Lituanica“ lėktuvo kopiją. Dariaus ir Girėno pavarde pavadintas seniausias veikiantis aerodromas Lietuvoje bei vienas iš seniausių Europoje (įkurtas 1915 Kauno miesto teritorijoje).

 

Nors praėjo šiek tiek daugiau negu 80 metų, tačiau vis dar yra neatsakytų klausimų apie tai, kas įvyko liepos 17-osios naktį ir ruošiantis šiai įspūdingai kelionei, visame pasaulyje išgarsinusiai Lietuvos vardą. Ko gero, reikėtų šiek tiek palaukti, ir netrukus paaiškės, kas tiek metų tūnojo užmarštyje.