Plastikas – tai populiari ir universali medžiaga, iš kurios pagamintus daiktus žmonės naudoja kasdien. Visgi aplinkosaugininkai sako, kad tvariausia plastiką naudoti tiek daug kartų, kiek tik įmanoma. Naudojant daugiau perdirbto plastiko mažėja poreikis gaminti visiškai naują eikvojant naftą, energiją ir į atmosferą išmetant anglies dioksido. Visgi tam, kad pavyktų perdirbti plastiko atliekas, pirmiausia reikia tinkamai rūšiuoti šiukšles. Vis daugiau Lietuvos gyventojų rūšiuoja atliekas atsakingai ir žino, kaip tai daryti. Visgi dar kyla klausimų apie tai, ar pakuotes ir tarą būtina išplauti.

 

??????????

  •  Atliekų perdirbimo specialistai atsako, kad kruopštus pakuočių plovimas naudojant karštą vandenį ir ploviklį – perteklinis veiksmas. Verta pagalvoti ir apie tai, kad plaunant tokias atliekas daroma meškos paslauga gamtai. Pasak specialistų, pagrindinė tvarumo idėja – atkurti išteklių balansą, todėl perplaudami kiekvieną išmetamą pakuotę be reikalo išnaudojame daug gamtos resursų – vandens ir energijos jam šildyti. Vien indams plauti kas mėnesį namuose sueikvojama apie 2000 l vandens, o plaunant atliekas šis kiekis dar labiau išaugtų.
  •  Kur kas svarbiau įsitikinti, kad indas, dėžutė ar butelis tikrai tušti. Į antrinių žaliavų konteinerius išmetamos atliekos traktuojamos kaip žaliavos. Norint gauti kokybišką produktą iš žaliavos, ji turi būti švari, t. y. pašalinti riebalai, maisto likučiai ir nusausinta.
  •  Pasirūpinti atliekų švara svarbu siekiant saugoti kitų padarytą darbą. Jeigu į plastiko ar stiklo konteinerį kažkas išmes aliejaus butelį su riebalų likučiais, užsiterš visas konteinerio turinys.
  •  Atliekų švara reikšminga rūpinantis higiena, ypač karštymečiu, kai išmestos pakuotės su maisto likučiais pūva, skleidžia tvaiką, privilioja graužikų.
  •  Dar didesnis pavojus kyla išmetus pakuotes, kuriose likę buitinės chemijos ar kosmetikos likučių. Neištuštinus šių pakuočių didėja rizika, kad skysčiai išbėgs ir pradės sąveikauti, o dėl to gali kilti rimtų problemų – didėja sprogimo tikimybė, galimi gaisro židiniai, rūšiavimo centruose dirbantys žmonės gali apsinuodyti garais ar patirti nudegimų.
  •  Tuštinant konteinerį, kuriame išmestos pakuotės su cheminių medžiagų likučiais, jos gali aptaškyti šalia esančius žmones, automobilius ar pastatus.
  •  Aplinkos apsaugos ministerija primena, kad į plastiko konteinerius mesti: plastikinius butelius, „TetraPak“, „Elopak“ (nuo sulčių, pieno) ir kitas daugiasluoksnes pakuotes, taip pat plastikines maisto pakuotes; dėžutes ir indelius, tuščią buitinių valymo priemonių tarą, polietileno maišelius ir plėvelę, saldainių, traškučių ar kitų produktų plastikines pakuotes bei kitus plastikinius įpakavimus, kuriuose įspausti PET, HDPE, LDPE, PP ar PS ženklai.
  •  Į šiuos konteinerius nevalia mesti medicininių atliekų, švirkštų, higienos reikmenų, dantų šepetėlių, skutimosi peiliukų, kompaktinių diskų, vaizdo kasečių, veido kaukių – tokias šiukšles reikia mesti į buitinių atliekų konteinerius. Vežti į stambiųjų atliekų surinkimo aikšteles: tepalų bakelius, indelius nuo dažų, antifrizo pakuotes, smulkią ir stambią elektroninę įrangą, pavojingų medžiagų tarą, žaislus iš plastiko su elektroniniais įtaisais, plastikines dailylentes ar kitas į plastiką panašias remonto atliekas.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė