Veido odos paraudimas – dažna dermatologinė problema. Jos priežasčių gali būti įvairių, o viena iš jų yra rožinė. Kokia tai liga ir kaip sėkmingai ją kontroliuoti?

 

Lėtinė problemaMedicine,And,Cosmetology.,Portrait,Of,A,Young,Beautiful,Brunette,Woman

 

Rožinė – lėtinė uždegiminė odos liga, dažniausiai pasireiškianti suaugusiesiems, ypač moterims nuo 30-ies iki 60 m. Tačiau gali atsirasti ir jaunesniems žmonėms. Ji gali paveikti bet kokio tipo odą, dažniau pasitaiko šviesios odos savininkams. Pagrindinis ligos simptomas – nuolatinis veido raudonis, ypač skruostų, nosies, kaktos ir smakro srityse. Matomi išsiplėtę kapiliarai, primenantys odą vagojančias linijas. Neretai kartu pasireiškia ir spuogai, kartais pūlingi. Būdingas pažeistos odos jautrumas, perštėjimas, niežulys. Rečiau, bet pasitaiko, kad rožinė paveikia ir akis, sukeldama jų išsausėjimą, sudirgimą.

 

Kas sukelia?

 

Nors tikslios rožinės priežastys dar nėra visiškai išaiškintos, manoma, kad šiai ligai turi įtaką keli rizikos veiksniai:

 

Genetika. Tyrimai rodo, kad rožinė gali būti paveldima. Asmenys, kurių šeimoje buvo šios ligos atvejų, labiau linkę susirgti rožine. Vienas iš genų, susijęs su šiuo sveikatos sutrikimu, yra IL-8 (interleukinas 8), siejamas su uždegiminiu procesu.

 

Imuninė sistema. Sergant rožine stebima hiperaktyvi imuninė sistema, kuri gali reaguoti į aplinkos dirgiklius (ultravioletinius spindulius, temperatūros pokyčius) ir sukelti uždegimą.

 

Aplinkos veiksniai. Stiprūs saulės spinduliai, šaltas oras, vėjas ir temperatūros pokyčiai pablogina rožinės simptomus. Kai kurie maisto produktai, pvz., aštrus maistas, taip pat alkoholis gali skatinti simptomus.

 

Mikrobiota. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad su rožine glaudžiai susijęs odoje esančių mikroorganizmų disbalansas. Ypač reikšminga mikroskopinė odos erkutės Demodex folliculorum. Daugeliu atvejų jų nedideliais kiekiais gyvena ir ant sveikų žmonių odos, tačiau sergant rožine populiacija dažnai padidėja.

 

Hormonų pokyčiai. Moterys dažnai serga rožine dėl hormonų pokyčių, ypač menopauzės metu. Tai gali paaiškinti, kodėl ši liga dažnesnė tarp dailiosios lyties atstovių. Tiesa, nors vyrai ja serga rečiau, dažniau sunkesne forma.

 

Gydymo galimybės

 

Rožinės diagnozė yra klinikinė, pagrįsta odos apžiūra ir simptomų aprašymu. Dermatologas atlieka tyrimus, kad nustatytų ligos stadiją ir įvertintų, ar nėra kitų ligų, galinčių sukelti panašius simptomus. Kartais atliekami papildomi tyrimai siekiant nustatyti bakterijų ar kitų mikroorganizmų buvimą odoje.

 

Rožinės gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir simptomų sunkumo. Jis apima tiek vaistus, tiek gyvenimo būdo pakeitimus. Gydytojas gali skirti išoriškai vietiškai naudojamus vaistus, padedančius mažinti uždegimą, naikinti patogenines bakterijas. Sunkesniais atvejais gali prireikti geriamų antibiotikų. Vienas iš modernių rožinės gydymo metodų – lazerio ir intensyvios impulsinės šviesos (IPL) terapija. Jos padeda sumažinti matomas kraujagysles ir taip pagerina odos išvaizdą.

 

Ne mažiau reikšminga darni gyvensena. Rekomenduojama nepiktnaudžiauti saulės voniomis, būtina kasdien naudoti SPF 30 (ir stipresnes) priemones. Derėtų vengti ekstremalių aplinkos temperatūrų ir tokių dirgiklių kaip vėjas. Labai svarbi tinkama odos priežiūra. Naudoti tik švelnius valiklius ir prausiklius, reguliariai drėkinti odą, rinktis kuo natūralesnius produktus, atitinkančius odos tipą ir būklę. Taip pat subalansuotai maitintis: ne tik laikytis pagrindinių sveikos mitybos principų, bet ir vengti aštraus, karšto maisto bei gėrimų, alkoholio. Galiausiai būtina streso kontrolė – daugumai padeda meditacija, kvėpavimo pratimai, joga, buvimas gamtos apsuptyje, vandens terapija ir kitos atpalaiduojančios veiklos. Net jeigu situaciją pavyksta suvaldyti, vis tiek svarbu reguliariai lankytis pas dermatologą, kad šis įvertintų odos būklę, prireikus koreguotų gydymą, suteiktų naudingų patarimų kasdienai.

 

Autorė Jūratė Survilė