Ropė – naudinga daržovė iš praeities

Ropės ne vieną tūkstantmetį maitino ne tik žmones, bet ir gyvulius. Kadaise jos karaliavo visoje Europoje ir tik Kristupui Kolumbui iš tolimojo Šiaurės Amerikos žemyno atgabenus bulvių buvo pamirštos. Beje, nepelnytai. Mat ropė – itin naudinga daržovė. Džiugu, kad ieškantys sveikesnių maisto alternatyvų ropes atranda iš naujo.

Maitino praeities civilizacijas

Pasaulyje žinoma daugiau nei 30 skirtingų dydžių, spalvų, skonių, įvairiai naudojamų ropių rūšių. Kai kurios, beje, sėjamos du kartus per metus – pavasarį ir rudeniop. Tad šviežių ropių galima turėti ištisus metus. Violetinės, kurių apačia balta, o viršutinė dalis – purpurinė, paplitusios plačiausiai. Ropių tėvyne laikoma ir Europa, ir Azija. Senovės persai ir egiptiečiai manė, kad jos, dažnai žalios ar tiesiog keptos karštuose pelenuose, tinkamos valgyti tik varguomenei. Egipte ropėmis maitinti piramides statę vergai. Senovės Romoje keptų ropių valgydavo visų luomų atstovai. Turtingesni jų skonį pagerindavo kmynais ar medumi. Romėnams netgi neužtekdavo savų išaugintų ropių, todėl iš pavergtų tautų reikalaudavo duoklės šiais šakniavaisiais. Beje, Romos laikais ropėmis apmėtydavo nemėgstamus visuomenės veikėjus. Rusijoje ropės augintos dar prieš Didžiosios Maskvos kunigaikštystės įkūrimą. Tuometėje Rusijoje šios daržovės buvo būtinas kasdienis patiekalas. Su jų įdaru kepdavo pyragus, valgydavo su žuvimi, mėsa, net darydavo girą. Ropes gausiai augino ir kinai. Šioje šalyje jas valgydavo tiek valstiečiai, tiek imperatoriai. Ropėse gausu vertingų medžiagų: mineralinių druskų, nemažai vitaminų C, PP, provitamino A, šiek tiek B grupės vitaminų, taip pat kalcio ir kalio. Specifinį kvapą joms suteikia garstyčių aliejus, o salstelėjusį skonį – cukrūs.

Tinkamai laikant vertingos išlieka 9 mėn.

Ropes reikia mokėti ne tik užauginti, bet ir išsaugoti taip, kad neprarastų gero skonio. Tam įtakos turi ropių veislės. Ankstyvosios ilgai saugoti netinka, o žieminių veislių (vidutinio ankstyvumo ir vėlyvųjų) ropės išsilaiko iki pavasario, tačiau svarbu paisyti optimalių laikymo sąlygų. Laikymui žiemą ropes reikėtų sėti birželio pabaigoje–liepos pradžioje. Daržininkai augina ne tik įprastų žalių, bet ir juodų, apvalių, įvairaus ankstyvumo veislių ropių. Ankstyvųjų žalių ropių derlius nuimamas spalio pradžioje, vidutinio ankstyvumo juodosios ropės raunamos spalio viduryje, o vėlyvųjų veislių derlių stengiamasi nuimti iki pirmųjų šalnų, nes ropės jautrios šalčiui. Tinkamiausia temperatūra derliui imti – 8–10 ⸰C šilumos. Optimaliomis sąlygomis laikomos ropės kokybės ir naudingųjų medžiagų nepraranda iki 9 mėnesių. Tiesa, vitamino C gali kiek sumažėti, bet mineralinių ir skaidulinių medžiagų išlieka. Prieš sandėliavimą šakniavaisius reikėtų atidžiai apžiūrėti, išmesti pašalusius, sužalotus, pažeistus puvinio, sudygusius, labai mažus ar pernelyg didelius. Tinkamai viską atlikus, ropių derliumi galima gardžiuotis iki subręs šviežios.

Valgomos tiek šviežios, tiek termiškai apdorotos

Skaniai pagamintas ropių patiekalas gali tapti tikra vaišių puošmena, juolab kad jas galima ruošti įvairiai: iš šviežių gaminamos salotos, garnyrai, užkandžiai, jų galima dėti į sriubas, kepti, virti, troškinti… Iš senų kulinarinių knygų galima spręsti, kad Lietuvoje maistui vartotos visos ropių dalys: ir požeminės, ir antžeminės. Ne tik šakniavaisiai, bet ir lapai maistui vartojami Italijoje, Amerikoje, Japonijoje, Indijoje. Jaunų lapų dedama į salotas, sriubas, troškinius. Lietuviai ropes dažniausiai virdavo, kepdavo arba troškindavo. Ropių patiekalai ir šiandien gali kasdienį stalą padaryti įvairesnį. Ruošiant salotas ir užkandžius, žalias ropes galima derinti su agurkais, pomidorais, morkomis, kopūstais, krapais, svogūnų laiškais, česnakais, aitriosiomis paprikomis, virtomis bulvėmis. Ropių salotos maišomos tiek su grietine, tiek su aliejumi. Ropės – puikus priedas įvairiausiems daržovių, taip pat mėsos troškiniams. Gaminant vegetariškus patiekalus, viename puode gerai dera morkos, bulvės, porai, salierai. Ropę skanu kepti orkaitėje įdarytą. Virtos ropės vidurį išskobti, prikimšti ryžių, maišytų su šaukšteliu sviesto, tarkuota morka, mėgstamais prieskoniais, kiaušiniu, o viršų patepti sviestu. Pasigaminti galima net ropių cukatų. Ropių griežinėlius dėti į stiklainį, kiekvieną sluoksnį sutepant medumi. Užpildžius indą pastatyti parai vėsioje vietoje, paskui laikyti šaldytuve. Imunitetą gerina, organizmo tonusą palaiko ropių ir pomidorų sultys, gardintos česnaku.

Nauda sveikatai

Ne tik maistas, bet ir vaistas. Senovėje ropes augino ne tik maistui. Šios daržovės pasižymi nuo uždegimų saugančiu poveikiu, todėl padeda greičiau užgyti žaizdoms, kovoja su dantenų uždegimais. Ištirta, kad ropėse esantys sterinai veikia profilaktiškai nuo aterosklerozės, lengvina gerybinės prostatos simptomus. Virtos ropės padeda užkimus, netekus balso. Suvaldo stiprų širdies plakimą. Sieros druska, esanti ropėse, valo kraują, skaldo akmenis inkstuose ir šlapimo pūslėje. Ropėse esantis magnis – profilaktinė priemonė nuo onkologinių ligų. Be to, padeda kaulams kaupti kalcį. Ropės vartojamos nuo vidurių užkietėjimo, tačiau sergant ūminiu skrandžio ir žarnyno uždegimu jų vartoti nevalia. Karšti virtų šakniavaisių košelės kompresai gelbsti nuo podagrinių sąnarių skausmų. Ropių nuovirus žmonės gerdavo kaip raminamuosius vaistus.

Vitamino C šaltinis. Pagal vitamino C kiekį ropės toli už savęs palieka net citrinas ir apelsinus. Be to, askorbo rūgštis šakniavaisiuose išsilaiko visus metus. Taigi, prasidėjus šaltajam sezonui ropės gali tapti puikia peršalimo ligų profilaktikos priemone.

Naudingos vaikams. Kuo ropė geltonesnė, tuo joje daugiau vitamino A. Nuo senų laikų ropės pripažintos vaikų rachito profilaktikos priemone. Šių laikų mokslininkai jų rekomenduoja valgyti tiems, kurie nori, kad jų dantys ir kaulai būtų stiprūs, mat šiose daržovėse gausu kalcio. Beje, lapuose kalcio irgi apstu, kaip ir šakniavaisiuose.

Puikiai tinka laikantis dietos. 100 g ropės – tik 28 kcal. Būtent todėl dietologai rekomenduoja šios daržovės valgyti norintiesiems atsikratyti antsvorio. Yra net ir ropių dieta, kurios laikantis per mėnesį galima atsikratyti 5 kg svorio. Dieta paprasta – reikia atsisakyti saldumynų ir kiekvieną valgymą pradėti nuo ropių.

Svarbu! Ropių turėtų vengti sergantys ūminiu ir lėtiniu hepatitu, centrinės nervų sistemos ligomis. Žalių ropių neturėtų valgyti turintys skrandžio ir žarnyno opų.

Maistinė vertė 100 g

Baltymai 12,6 g

Cukrūs 0,2 g

Riebalai 1 g

Skaidulos 14,6 g

Natris 2 mg

Kalis 286 mg

Kalcis 29 mg

Magnis 34 mg

Geležis 3,3 mg

Vitaminas C 85 mg

Vitaminas A 107 μg

Vitaminas K 1,9 mg

Folio rūgštis 16 mg

100 g 28 kcal

Škotiška ropių sriuba

6 porcijos

100 ml 96 kcal

Ruošti 35 min.  

•  250 g ropių
•  150 g bulvių
•  100 g morkų
•  Raudonasis svogūnas
•  2 l jautienos sultinio
•  2 šaukštai grietinės
•  30 g sviesto
•  Druskos, maltų pipirų pagal skonį
•  Petražolių pagal skonį

GAMINIMAS. Daržoves supjaustyti kubeliais ir pakepinti išlydytame svieste. Sudėti į puodą ir užpilti sultiniu. Virti ant vidutinės kaitros apie 25 min. Sriubai išvirus pagardinti prieskoniais, grietine, kapotomis petražolėmis.

Marinuotos ropių ir agurkų salotos

4 porcijos

100 g 51 kcal

Ruošti 50 min.  

•  300 g ropių
•  300 g ilgavaisių agurkų
•  Svogūnų laiškų
•  30 g šviežių aitriųjų paprikų
•  Šaukštelis rupios druskos
•  Šaukštelis cukraus
•  Šaukštas aliejaus
•  Šaukštelis obuolių acto

GAMINIMAS. Daržoves supjaustyti griežinėliais. Pabarstyti puse šaukštelio druskos ir sumaigyti rankomis. Palaikyti apie 15 min., kad išsiskirtų skystis, jį nupilti. Sumaišyti likusią druską, cukrų, aliejų ir actą. Marinatu užpilti daržoves ir gerai išmaišyti. Patiekti po 30 min.

Autorius Eglė Stratkauskaitė