Ar dar egzistuoja šiais laikais riteriškumas? Viduramžių riteriai jau seniai išmirė, tačiau protėvių kraujas teka ir šiuolaikinių vyrų venose. Tik jiems reikia išmokti savo galantišką prigimtį teisingai panaudoti. Kiekvienam stipriosios lyties atstovų praverstų žinoti daugiau apie riterių meilės kodeksą ir apie tai, ko iš tikrųjų nori moterys.

 

riteris

Šiandien riteriškumas reiškia nebe tai, ką praeityje. Dabar šiuo žodžiu įvardijamos tik vyro pastangos užkariauti geidžiamą moterį. Deja, riteriškumas šiais laikais dažnai suvokiamas iškreiptai. Taip apibūdinamos vyrų bandymas šauniai pasirodyti, kad galėtų įsivilioti moteris į lovą. Tikrasis riteriškumas reiškia galantiškumą meilės santykiuose ir padeda tapti geresniems žmonėmis.

 

Riterių kodeksas – tai senų laikų etikos ir elgesio taisyklės, kurių griežtai turėjo laikytis įšventinti į šį luomą vyrai. Rasta šimtai rankraščių, nagrinėjančių riterių kodeksą, nors nėra žinoma, kuris iš jų yra tikrasis. Dėl vieno dalyko galima neabejoti: visuose juose kalbama apie tuos pačius elgesio principus, tik kitais žodžiais.

 

Riteris arba kavalierius (šis žodis kilo iš prancūzų kalbos žodžio cheval ir nuo lotyniško – caballus, reiškiančių žirgą) viduramžiais turėjo būti ištikimas, mandagus, globėjiškas, garbingas ir kilniaširdis. Jie kovojo dėl meilės ir garbės, už karalių ir karalienę. Buvo vertinama drąsa, nuolankumas, paklusnumas ir skaistumas. Jie gyveno tam, kad tarnautų karaliui ir šaliai.

 

Pagal riterių kodeksą gyvenantys vyrai turėjo stiprų savikontrolės jausmą, gerbė valdžią ir moteris, globojo nekaltuosius, silpnesnius arba neginkluotus. Jie niekada nepuldavo neginkluoto priešo, iš užnugario arba to, kurio jėgos būdavo nelygios. Jie vykdydavo teisingumą, vengdavo melavimo, apgaudinėjimo ir kankinimų. Iš riterių būdavo tikimąsi, kad jie atkeršys nuskriaustiesiems.

 

Kilnieji riteriai niekada nepaliks draugo ar kilmingo asmens bėdoje ir neišduos jų. Jie visada laikysis gerų manierų, vengs bet kokių apgaulių, laikysis garbės žodžio ir mirs kaip dera doram karžygiui.

 

Nors riterių kodeksas parašytas neatmenamais laikais, tačiau jo pasekėjų yra ir šiandien. Tačiau dabar svarbiausia dalis yra ne tarnauti šaliai, o kaip užkariauti moterį ir pelnyti jos palankumą. XII amžiuje dvariškis Andreasas Capellanusas  parašė dvylika rafinuotos riterių meilės taisyklių, į kurias dėmesį turėtų atkreipti kiekvienas šiuolaikinis vyras.

 

Riteriškos meilės kodeksas:

 

  • Vengti šykštumo kaip maro ir būti dosniems.
  • Saugoti skaistumą vardan tos, kurią myli.
  • Neturėtumėte stengtis sąmoningai sukliudyti teisingiems kitų žmonių meilės santykiams.
  • Negalima rinktis kaip mylimosios tos, kuri dėl kokių nors aplinkybių negali ištekėti.
  • Visada išlikti sąžiningiems ir vengti melo.
  • Apie riterio meilės santykius turėtų žinoti kuo mažiau žmonių.
  • Paklusniai vykdyti visus moterų įgeidžius.
  • Intymiuose santykiuose svarbiausia kuklumas.
  • Nekalbėti piktai.
  • Nekalbėti apie kitų meilės santykius.
  • Visada išlikti mandagiems ir gerai išauklėtiems.
  • Intymiuose santykiuose troškimai negali būti didesni nei mylimosios.

 

Ar išdrįstumėte būti tokiu riteriu šiandien? Iš esmės tai tiesiog būdas parodyti mylimai moteriai savo meilę ir pagarbą. Taigi riteriu galima pavadinti tą, kuriam pirmoje vietoje mylimos moters jausmai ir nuomonė. Tokie paprasti veiksmai, kaip rankos padavimas einant per gatvę, durų atidarymas ar tiesiog įsiklausymas į jos mažiausius norus yra kilnūs ir riteriški. Kaip parodyti savo moteriai, kokia ji yra mylima, reikalinga ir brangi, yra daugybė būdų kiekvienos dienos reikaluose.

 

Moterys visada nori, kad vyrai patvirtintų savo meilę ir rūpintųsi jomis. Jeigu ji jaus meilę, rūpestį, saugumą, ji niekada nenustos mylėti tokio vyro ar bent jau visada jam jaus didžiulę ir pelnytą pagarbą.