Kodėl vienus gyvenimas džiugina, o kitus skaudina? Neabejotinai tokį klausimą daugybę kartų per gyvenimą užduodame sau. „Galima sakyti, kad pirmieji visuotiniai patyrimai mumyse sukuria pragaro ir rojaus patirčių kristalizacijos taškus“, – savo knygoje „Meistro kelias“ teigia prieš tris dešimtmečius įkurto mokymų centro vadovas ir mokymų programų kūrėjas, lektorius Rimvydas Židžiūnas.

Meistro kelias_isklotine.indd

 

Nuėjęs ilgą ir sudėtingą kelią R. Židžiūnas teigia, kad sąmoningumo ir darnos gali būti kupina kiekviena diena, o ir mūsų veiklos kasdieniame pasaulyje gali tapti meistriškos – ar tai būtų gėlių auginimas, knygų rašymas, maisto gaminimas, laikas su artimaisiais, ar sėkminga veikla, verslo aukštumos, sporto pasiekimai.

 

„Mano tėvas buvo genealus pedagogas, vos trejų išmokė žaisti šaškėmis, – mažame mūsų miestelyje jis turėjo šaškių klubą. Žaidimas man patiko, kai žaisdavome su broliu, jausdavau tarsi laikas sustoja, patirdavau absoliutaus įsitraukimo būseną, kai aplink niekas daugiau neegzistuoja. Vėliau supratau, kad tomis akimirkomis mano smegenys tapdavo laimingos, kad nuo mažens žinojau: jei veiki kažką, kas tau labai patinka, esi visiškai įsitraukęs, gali pajusti laimę“, – pristatydamas savo knygą pasakojo R. Židžiūnas ir tęsė, kad mokykloje tos laimės būsenos nebeliko. Jis greitai pastebėjo, kad žmonės dažnai galvoja viena, sako kita, moko trečia.

 

Sovietmečiu paauglystės ir jaunystės dienas praleidęs knygos autorius anuomet išmoko susikurti nuostabų pasaulį, kurio centrine figūra tapo įsivaizduojamas Rytų kovų Meistras: „Sugebėjau atsisiųsti iš užsienio žurnalų, pradėjau mokytis kovos menų, kasdien darydavau pratimus ir savo galvoje vizualizuodavau Meistrą arba mokytoją, kuris man sakydavo, kaip reikia atlikti teisingus judesius. Svajojau įstoti į universitetą, norėjau išsiaiškinti, kaip veikia žmogaus smegenys. Mokiausi biofizikos, tačiau studijos niekaip negalėjo atsakyti į klausimus, nepadėjo man atrasti stebuklo, kurį kuria žmogaus sąmonė, ir nepaaiškino, kaip būti laimingam ir gyventi nuostabų gyvenimą. Vėliau gyvenimo kelyje sutikau tikrus dvasinius mokytojus – Meistrus, iš kurių mokiausi ne tik to, kaip patirti nuostabius išgyvenimus, atrasti šaltinį viduje, bet ir sujungti turtingą vidinį gyvenimą su šiuolaikišku, įdomiu, kūrybingu išoriniu veiklos pasauliu. Teko klausyti Meistro nurodymų ir viską atrasti pačiam.“

 

Ir tai, pripažįsta R. Židžiūnas, buvęs sunkus kelias. „Dabar gal jausčiausi kitaip, juk pasaulis atsivėrė, galima išvykti į užsienį, rasti literatūros, tyrėjų ir laboratorijų, o anuomet gyvenome uždarame pasaulyje, – jis prisimena nusivylęs savo idėjomis, įžvalgomis ir patyręs egzistencijos krizę. – Jei niekas nepalaiko, nesupranta mano idėjų, galbūt visa tai yra nesąmonė, netikra ir aš tiesiog turiu rinktis – arba tapti lazerių fiziku, arba išvis imtis kažko kito.“

 

Pusmetį būsimasis fizikas gyveno įprastą studento gyvenimą, greičiausiai, kaip pats sako, sirgo lengvos formos depresija. Iš tokios būsenos jį ištraukė užsienietis fizikas, kuris R. Židžiūnui pasirodė visiškai laimingu žmogumi. „Jis mane išmokė meditacijos, paaiškino apie žmogaus viduje esančią energiją ir išsprendė mano konfūzą, – paaiškėjo, kad pats yra perėjęs panašų kelią. Daugybė žmonių postsovietiniu laikotarpiu, 10-ajame dešimtmetyje, ieškojo prasmės neklasikiniais, netradiciniais būdais. Kažkokiu būdu, dabar nė neprisimenu, kokiu, jis man atskleidė platesnį vaizdą to, ko mokslas nei tada, nei dabar paaiškinti negali“, – sako jis ir priduria, kad anksčiau žmonės irgi ne visai suprato, kas yra elektra, tačiau tai jiems netrukdė ja naudotis.

 

Tiesą sakant, net ir šiais laikais lektorius, kurio paskaitų klausyti susirenka šimtai žmonių, nėra tikras, kad visi supranta tai, ką jis nori pasakyti. Knyga „Meistro kelias“ yra pasidalijimas 30-ies metų asmeninio ir dvasinio kelio istorija, todėl, autorius teigia, knyga kiek primena intelektinį romaną. Kartu tai konkreti dvylikos žingsnių ir trijų etapų metodika, kuri leis pažinti Meistro pasaulį.

 

„Knygoje atskleidžiamo pasaulio užduotis yra praplėsti skaitytojo sąmonę, kad atsivėrus platesniam matymui gautumėte vidinių įžvalgų ir patirtumėte atradimų iš gilesnių savo paties dimensijų. Jūsų intuityvūs atradimai yra patys vertingiausi šioje kelionėje. Jie padės ne tik pasisemti žinių, bet ir įgyti išminties, kuri visuomet buvo jumyse ir laukė, kol ją atrasite“, – sako knygos autorius R. Židžiūnas.

 

Jis įsitikinęs: jei nori atrasti laimės būseną, nereikia tyrinėti traumų, kur kas geriau prisiminti būsenas, kai išties buvai laimingas.

 

„Kūdikis pirmaisiais savo gyvenimo metais geba rezonuoti ne tik su žmonėmis, bet ir su gamta, visa supančia aplinka. Dėl tokio pažinimo mes aplinką patiriame visuotinai, visais savo pojūčių kanalais, visomis emocijomis, jausmais ir išgyvenimais. Jeigu žmogus visą gyvenimą investavo į teigiamų patirčių centrą, jam lengva ir natūralu džiaugtis viskuo, kas jį supa. Jei žmogų gyvenimas daug skaudino, traumavo ir susiformavo didesnis pragaro kamuolys, jis stipriau ir dažniau patiria neigiamą gyvenimą. Pabandykite atrasti ne traumavusias vaikystės patirtis, o, atvirkščiai – labai teigiamas džiaugsmo ir laimės akimirkas, ir būtent jas stiprinti. Koks būtų mūsų gyvenimas, jei nuolat patirtume visa apimančius džiaugsmo, harmonijos, pilnatvės ar įkvėpimo išgyvenimus? Kokia būtų mūsų veikla, jei šias vaikystės patirtis paverstume motyvu, paskata veikti? Turėtume naujos kartos motyvaciją. Norą ne pasiekti, o motyvą patirti visiškai teigiamą išgyvenimą ir jį realizuoti veikloje ar santykiuose“, – savo knygoje „Meistro kelias“ pataria R. Židžiūnas ir savo mokinius moko klausyti savo širdies, emocijų, matyti pasaulį didelėmis akimis, daug mokytis, atrasti mėgstamą veiklą, džiaugsmą joje ir tarnystę.