Psichologai žmonėms būdingus charakterio bruožus ir elgesio modelius susistemino į 11 psichologinių tipų, kuriuos susiejo su polinkiu į vieną ar kitą psichikos sutrikimą. Priklausymas vienam iš šių tipų tikrai nereiškia, kad žmogus serga psichikos liga. Visgi tam tikros gairės padeda suvokti, kaip skirtingos asmenybės mato ir priima pasaulį bei kaip vertina santykį su kitais.

 
  • Vector,Illustration,Of,Person,Silhouette,And,Arrows,For,Different,LifeParanojikas. Įtarūs ir atsargūs žmonės, visur matantys klastą ir priešus, ieškantys sąmokslų. Juos lydi nuolatinė kova, todėl niekada negali atsipalaiduoti. Jeigu jaučiasi blogai, visuomet ieško, kas dėl to kaltas. Atsargiai žiūri net į artimuosius. Darni asmenybė geba atskirti, kurie žmonės yra patikimi, o su kuriais geriau neturėti reikalų. Paranojikams nepatikimi visi, nes jiems sunku prognozuoti kitų elgesį. Nors jaučia kovinę parengtį, nestoja į tiesioginę kovą, jiems paprasčiau parašyti skundą ar pasinaudoti kitu netiesioginiu būdu išreikšti nepasitenkinimą. Geroji jų savybė – motyvacija ir veržlumas. Dažnai tampa vadovais.
  • Psichopatas. Nejautrūs, šalti ir labai impulsyvūs žmonės, kurie gali užsiplieksti ir smurtauti be jokios rimtos priežasties. Jie negali ištverti frustracijos, todėl stipriai reaguoja net į smulkmenas. Ieško adrenalino, dažnai išsiskiria drąsia laikysena, nėra labai išlavinę skonio ir kalbos, bet geba greitai mobilizuotis, nes nuolat kovoja už išgyvenimą. Viduje nesijaučia stiprūs, todėl bando žeminti aplinkinius, ieško jų silpnų vietų ir demonstruoja jėgą. Susidraugauti neįmanoma ir net nereikia turėti tokios idėjos. Psichopatai gali kitą tik gerbti, jeigu šis parodo didesnę jėgą.
  • Šizoidinis tipas. Gabūs, kūrybingi, bet nepraktiški ir labai jautrūs žmonės, linkę atsiriboti, saugoti privatumą. Sunku kurti artimą ryšį, labiau mėgsta vienatvę, o ne bendrumą. Jie negali nuoširdžiai pažiūrėti į akis ir pasikalbėti. Beje, dėl virtualios realybės skverbimosi į kasdienybę toks elgesio modelis padažnėjęs. Šizoidinio tipo žmonės socialiniuose tinkluose jaučiasi saugiau, nes gali išvengti tiesioginio ryšio. Dažnai šį charakterio tipą suformuoja auklėjimas, ypač tuomet, kai tėvai nuolat apsunkindavo vaiką savo emocijomis ar nuotaikų kaita. Suaugus atsiribojimas – jų gynybinė reakcija.
  • Vengiantis tipas. Išoriškai jų elgesys panašus į šizoidinio tipo charakterį, bet sveikesnis ir šiltesnis. Jeigu vengiančio tipo asmenybė prisileido žmogų, geba puoselėti artimą ryšį, nes neturi giluminės kontakto baimės. Visgi aplinkinis pasaulis juos gąsdina, jauku tik saugioje zonoje. Jie vengia viešumos, buvimo dėmesio centre, bijo kalbėti prieš auditoriją. Kasdienybę paverčia rutina: darbas, namai ir keli seniai žinomi draugai, nelinkę nieko keisti. Tačiau geba jaustis laimingi, net sukuria sėkmingus santykius.
  • Narcizas. Tai ypač dažnai minimas ir šiandien gana dažnas asmenybės tipas. Narcizai, kaip ir paranojikas, vos išlipę iš lovos svarsto, kur yra priešas, ieško, ką galėtų nuvertinti, tačiau daro tai nesąmoningai. Šio tipo asmenybės linkusios manipuliuoti ir moka išsirinkti tinkamas aukas. Su narcizu bendraujantis žmogus pats turi žemą savivertę, pradeda vykdyti narcizo programą, bet su nemaloniu jausmu širdyje. Nors narcizų gyvenimas nėra rožėmis klotas, jie turi didelį resursą jaustis laimingi, nes mano esą šaunuoliai, turį ypatingų gebėjimų. Jiems sekasi sukelti susižavėjimą, žmonės iš tiesų juos palaiko, pasiduoda įtakai. Megzti ryšį su jais sudėtinga, nes kritikos narcizai nepriima ir keistis nenori.
  • Obsesinis tipas. Šių asmenybių daug tarp protingų žmonių, kurie iš vaikystės atsinešė įsitikinimą, kad stresinėje situacijoje reikia būti apie viską informuotam ir viską kontroliuoti. Nepriimtinas atsipalaidavimas ir laukimas. Pedantiški, punktualūs ir tvarkingi žmonės. Jie labai bijo suklysti. Jeigu vaiko tėvai taip panikuoja, jis neturi kito pasirinkimo, kaip matyti pasaulį taip, kaip ir į obsesiją linkę suaugusieji. Šioms asmenybėms atrodo, kad visi aplinkiniai neatsakingi, kad reikia nuolat kontroliuoti. Obsesinio tipo žmonės mėgsta dirbti nuosekliai pagal iš anksto susikurtą planą, bet dėl stiprios savikontrolės stokoja emocijų.
  • Depresinis tipas. Jeigu šio tipo žmonėms nesiseka, jie paskęsta liūdesyje. Agresiją nukreipia ne į kitus, o į save. Kasdienybėje labai šilti, rūpinasi kitais ir jaučiasi laimingi tai darydami. Iš šalies nė neatrodo, kad gali būti depresiški. Deja, nesuvokia savo poreikių ir norų, tad pasiruošę daryti tai, ko kiti paprašys. Kol jaučiasi kitiems reikalingi, tol laimingi. Tačiau jeigu nebeturi kuo rūpintis ar pritrūksta tam jėgų, labai išsigąsta, supanikuoja, net gali prireikti medikamentinio gydymo.
  • Mazochistas. Dažniausiai vaikystėje tokios asmenybės turėjo kritiškus tėvus, prieš kuriuos protestuodamos išmoko pirmiausia pakenkti sau, o tuomet kerštauti kitiems. Savotiškai maitinasi kitų kalte, užuot kūrę savo laimę. Tai iš esmės geri žmonės, stengiasi dėl aplinkinių, tačiau nuvargina skundais ir dirbtinai sukurta kalte. Kitaip tariant, užsiima pasyvia agresija, bet nejaučia, kad kenkia sau ir kitiems. Mazochistą galima atpažinti pagal kaltę, kuri kyla bendraujant ir vėliau perauga į bejėgišką pyktį.
  • Ribinis (isterinis) tipas. Panašus į psichopatinį tipą, tik švelnesnis ir šiltesnis (psichopatai yra šalti ir neemocingi). Šio tipo žmonės negeba valdyti jausmų, itin nepastovūs. Jų gyvenime trūksta tvarkos, nuoseklumo. Nemoka nuoširdžiai domėtis kitu asmeniu, nepaiso jo emocijų. Ribinio tipo žmonės iš tiesų nejaučia ribų – elgiasi taip, kaip tuo metu nori. Tokių asmenybių daugiau tarp moterų. Sudėtinga užmegzti artimą santykį, nes vis tikisi, kad draugas ar partneris pakeis gyvenimą. Sunku laiku atlikti darbą, nes norėtų elgtis pagal nuotaiką, bet gali labai susikaupti trumpai distancijai, kuriai nereikia nuoseklumo. Ribiniai žmonės iš vaikystės atsinešė nuostatą, kad taisyklės neturi prasmės, reikia gyventi pagal jausmą. Taip nutinka dėl nenuoseklaus auklėjimo.
  • Hiperaktyvus tipas. Šie žmonės nepakenčia nerimo, kurį bando nuslopinti hiperaktyvumu ir perdėtu optimizmu. Iš tiesų giliai viduje jaučia liūdesį ir išsekimą. Kaip pavargęs vaikas blaškosi, kol jo niekas neapkabina, taip ir suaugę hiperaktyvūs asmenys nejaučia, kad yra nuliūdę ar išsekę, o tiesiog stengiasi sukaupti dar daugiau įspūdžių, neigiamas emocijas išblaškyti daugybe veiklų ir hobių. Mat taip sėkmingai išvengia akistatos su savimi. Hiperaktyvūs žmonės gali gyventi visai laimingai, tik retkarčiais neilgam įkristi į emocinę duobę. Visgi itin sunku sukoncentruoti dėmesį, daug kalba ir neretai vargina aplinkinius.
  • Demonstratyvus tipas. Pagrindinis tikslas – gauti kuo daugiau dėmesio. Labai mėgsta bendrauti, moka įdomiai kalbėti, kitiems patikti, tačiau nėra nuoširdūs. Tad dažnai tenka įsikūnyti į skirtingus vaidmenis. Tokiems žmonėms rūpi užkariauti kito širdį, o kai pasiekia savo tikslą, auka tampa neįdomi. Kai kurie pasižymi vaikišku būdu, nori atkreipti dėmesį mielumu, naivumu. Iš tiesų nėra tokie kvaili, kaip atrodo. Viską gyvenime tikisi gauti patikdami stipriesiems, o šiais laiko priešingos lyties atstovus. Jiems neįdomu dirbti, ypač kruopštesnius darbus, todėl stokoja atsakomybės, užduotis atlieka paviršutiniškai.
 

Skirtingose situacijose kiekvienas žmogus gali reaguoti pagal kitokį modelį, tačiau dažniausiai dominuoja vienas tipas, atspindintis per gyvenimą prikauptas psichologines problemas. Atpažinus būdingą elgesį įmanoma jį koreguoti savarankiškai arba su specialisto pagalba.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė