Beveik visi iš mūsų esame įsitikinę, kad apie save žinome viską. Tačiau vis tiek didžiajai daliai žmonių labai patinka įvairūs psichologiniai testai. Ar jūs suprantate žmones? Ar jūs esate pavydūs ir kokia jūsų savigarba? Spręsdami testus pažymite labiausiai tinkantį atsakymą ir nekantraujate sužinoti rezultatus. Daugelis testų skirti smagiam laisvalaikiui. Tačiau kai kurie iš jų yra rimtesni. Juos naudoja psichiatrai, norėdami diagnozuoti kai kurias psichines ligas. Štai trys tokie testai, kurie gali padėti išsiaiškinti, ar viskas yra tvarkoje, o galbūt reikėtų pradėti ieškoti profesionalios pagalbos.

 

3 psichologiniai testai, kuriuos reikėtų atlikti kiekvienam:

 

testas2

 

Luscherio spalvų testas. Psichologinį testą, paremtą spalvų pasirinkimo metodu, sudarė šveicarų psichologas Maxas Luscheris. M. Lusheris tikėjo, kad spalvas mes suvokiame taip pat, tačiau tai, kam skiriame pirmenybę priklauso nuo subjektyvaus požiūrio. Tas suvokimas susiformuoja kaip gyvenimo būdo ir sąveikos su išoriniu pasauliu rezultatas. Testas atskleidžia asmens psichofiziologinę būklę, bendravimo įgūdžius, atsparumą stresui. Gydytojai šį testą naudoja prieš pradedant gydymą, kitaip tariant, „čia ir dabar“, nes po kelių terapijos mėnesių rezultatai pasikeis ir bus jau kitokie. Šį testą rekomenduojama retkarčiais atlikti, ypač jeigu jaučiamasi nestabiliai. Užsitęsusi depresija gali paskatinti minčių apie savižudybę atsiradimą. Testas pradedamas nuo to, kad priešais pacientą išdėliojamos 8 skirtingų spalvų kortelės: pilka, juoda, mėlyna, žalia, geltona, raudona, ruda ir violetinė. Tada paprašoma žmogaus pamiršti asociacijas, susijusias su mada ar tradicinį požiūrį. Juk visi žino, kad juoda spalva – niūri ir asketiška, o geltona – linksma ir džiugi. Pacientui reikėtų rinktis spalvas, kai jo pasirinkimas remiasi akimirkos nuotaika. Pirmiausiai reikėtų išrinkti iš visų gražiausią spalvą. Po to gražiausią iš likusių 7 ir taip toliau, kol liks tik viena kortelė. Testas atskleidžia žmogaus poreikių, meilės, savigarbos, veiksmų, sėkmės ir vilčių pasitenkinimo lygį ir simbolizuoja tokias negatyvias emocijas kaip baimė, stresas, nerimas, nusivylimas. Sveikas ir harmoningas asmuo pirmiausiai renkasi raudoną ir geltoną spalvas, o nepasitenkinimą savimi, polinkį į depresiją – juodą ir rudą.

 

"testas"

 

Rorschacho testas. Šis asmenybės tyrimo metodas buvo sukurtas šveicarų psichiatro Hermanno Rorschacho 1921 metais. Taip pat jis yra vadinamas rašalo dėmių metodu. Viskas dėlto, kad pacientui rodoma 10 kortelių, kuriuose pavaizduotos baltos, juodos ir spalvotos, simetriškos rašalo dėmės. Tada gydytojas paprašo paciento papasakoti, ką jis mato kiekviename pasaulyje. Gydytojas užsirašo paciento pastabas apie paveikslėlius, atkreipia dėmesį į tai, kiek laiko jis praleidžia kalbėdamas apie kiekvieną kortelę, jo elgesį kiekvieną akimirką. Testas padeda nustatyti žmogaus emocinę būklę ir asmens brandumą, poreikius, vidinius ir socialinius konfliktus, ektraverstiškumą ir introvertiškumą, ematijos, baimės ir nerimo lygį, intelektą ir emocinį stabilumą. Testą reikėtų atlikti ramioje atmosferoje, be jokių trukdžių. Kortelės su paveikslėliais rodomos tam tikra prasme, tačiau jas galima pasukti kuria tik norisi puse. Klaidingų atsakymų šis testas neturi, jeigu pageidaujama, paveikslėliai gali vaizduoti ir judesį ar spalvas, nors paprastai būna juodai balti.

 

Minesotos daugiaprofilinis asmenybės klausimynas. Sudarytas XX amžiaus III – IV dešimtmečiuose JAV šiandien tai labiausiai ištyrinėtas testas ir populiariausias metodas pasaulyje, plačiai naudojamas klinikinėje praktikoje. Pilną versiją sudaro daugiau nei 500 klausimų, į kuriuos reikia atsakyti: „Tiesa“, „Netiesa“, „Sunku atsakyti“ (pastarojo geriau vengti). Tie taškai skirstomi į 10 klinikinių skalių ir 4 įvertinimo. Tam tikras skaičius laikomas norma, o mažesnis įvertinimas rodo įvairius nukrypimus nuo normos. Testas padeda išsiaiškinti polinkį į hipochondriją, depresiją, isteriją, psichopatiją, vyriškumą ir moteriškumą, paranoją, psichasteniją, šizofreniją, hipomaniją ir socialinę introversiją. Rezultatai parodo ribinius asmenybės tipo akcentus (nerimą, hipochondriją, šizofreniją, sociopatiją). Tai labai palengvina psichiatro darbą. Pastaba! Jeigu spręsdami testus, nebūsite nuoširdūs, atidūs ir susikaupę, vis prašysite pradėti iš naujo, įvertinimo skalė iš karto parodys, kad esate labai sudėtingo charakterio asmenybė. Apskaičiuoti šio testo rezultatus yra sudėtinga, tačiau kvalifikuotas specialistas tai daro be problemų ir galiausiai pateikia detalią jūsų asmenybės interpretaciją. Kita galimybė šį testą susirasti ir išspręsti internete.