Pramoninis stilius

Pramoninis, arba industrinis, stilius atrodo kaip nebaigtas interjero projektas, tačiau išsiskiria drąsiu charakteriu, pirmykščiu grubumu ir netikėtai patrauklia estetika. Nors sulaukia priekaištų dėl jaukumo stokos, sparčiai populiarėja tiek individualiuose būstuose, tiek komercinėse patalpose.

Kukli pradžia

Pramoninio dizaino ištakos siekia 1970-uosius. JAV įvykus didžiulei pramonės revoliucijai, šalyje, ypač Naujojoje Anglijoje, Žemutinio Manhateno rajone, liko daug nenaudojamų gamybos bei sandėliavimo patalpų. Iniciatyvūs ir išradingi menininkai pritaikė erdves eiliniams gyventojams, todėl kurti studijos tipo būstai ir loftai. Taupumo sumetimais atsisakyta apdailos: paliktos plytinės ar mūrinės sienos, grotuoti langai, lubų sijos, neuždengti radiatoriai, ventiliacijos ortakiai ir vandentiekio vamzdžiai. Kiekvienas pramoninis akcentas liudijo pastato istoriją ir tapo interjero skiriamuoju braižu.

Kelią į populiarumą galima prilyginti su ilgu maratonu. Iš pradžių senos, apleistos ir nereikalingos gamybinės patalpos pritaikytos darbininkams ir naujakuriams, kurie atvažiuodavo į didmiesčius iš provincijos. Naudojant pigias žaliavas, tokias kaip mediena, metalas, plytos, betonas, patalpos įgaudavo spartietiško tvirtumo, androgeniško grubumo, neišbaigtumo, atsainumo įspūdį, lyg gyventojai turėtų tenkintis tuo, ką turi.

Į šiuolaikinius būstus pramoninis stilius persikėlė, kai visuomenė persisotino elegantiška estetika ir prabanga, pradėjo ieškoti naujų idėjų saviraiškai, net maišto prieš perfekcionizmą formų. Šiandien interjeras toliau taikomas transformuojant gamybines patalpas į gyvenamąsias erdves, mėgstamas mažuose studijos tipo butuose, ypač jaunimo, kaip pirmas savarankiškas būstas.

Netobulas ir žavus

Pramoninis interjeras sujungia dvi temas – sendintą vintažą ir naują modernų stilių. Štai kodėl net praėjus penkiems dešimtmečiams nuo susiformavimo nenusibosta ir patinka plačiai auditorijai.

Daugelis mėgsta industrinį interjerą dėl unikalaus žaliavų derinio. Naudojant kontrastingas medžiagas, spalvas ir tekstūras, derinami sunkiai derinami dalykai, kol išgaunama unikali sinergija. Sienos be tinko, dažų ir tapetų apnuogina statybinius elementus, tokius kaip plytos, blokeliai, nešlifuotas betonas. Blizgus arba juodas metalas, stiklas gretinamas su šiltesnių atspalvių arba sendinta mediena. Geometrinės formos atskiedžiamos dekoruojant patalpas augalais.

Stilius priimtinas dėl ekologiškumo, tvarumo, pigumo, įtraukiant perdirbtus baldus ir dekoro elementus. Štai senas vežimo ratas atstoja šveistuvo karkasą, pramoninė paletė tarnauja kaip žurnalinis staliukas, metaliniai sandėliavimo stelažai pakeičia knygų lentynas. Antram gyvenimui prikeliamos ne tik patalpos, bet ir tėvų, senelių sodybose, garažuose ar sendaikčių turguose sumedžioti radiniai.

Puikiai dera su skandinavišku stiliumi. Paprastai dizaineriai maišo grubius pramoninio interjero apdailos elementus (plikas sienas ar plytas) su elegantiškais šviesios medienos baldais, modernesniu apšvietimu ir didesne tekstilės doze. Galimas ir atvirkštinis variantas, kai skandinaviškas fonas papildomas pramoninio stiliaus šviestuvais, savadarbiais baldais.

Skiriamieji bruožai

Statybinės medžiagos. Kuo daugiau naudojama pirminių, neapdorotų medžiagų – plytų, betono, medienos, metalo. Minimali lubų, sienų, grindų apdaila. Atsižvelgiant į asmeninį skonį ir įkvėpimą, pramoninius elementus galima dozuoti, pavyzdžiui, atidengti tik vieną plytų sieną, kitas – tinkuoti. Naujuose būstuose dažnai žaidžiama su imitacijomis: dekoratyvinės sienų, grindų plytelės primena mūrą, laminatas – natūralias medienos lentas, 3D tapetai – skaldytus akmenis, granitą ir pan.

Matomos konstrukcijos. Tokie elementai kaip vamzdžiai, sijos, balkiai, perdangos ir pan. nelaikomi estetiškais ir įprastai dengiami. Tačiau, remiantis pramoninio stiliaus filosofija, juos reikia ištraukti į dienos šviesą. Šiuolaikiniuose interjeruose ieškoma dirbtinių asociacijų – naudojamos ant laidų kabančios lempos be gaubtų, plieniniai rėmai vietoj kolonų.

Tamsios arba neutralios spalvos. Labiausiai paplitusi paletė – įvairūs rudi, pilki atspalviai, įterpiant juodų ir baltų elementų. Vyrauja niūri atmosfera, daug šešėlių, mažai spalvų kontrastų. Ryškūs tonai dozuojami taupiai. Vietoj pastelės tinka murzini atspalviai – žalsva, chaki, pilkai ruda (taupe). Norint paįvairinti dizainą, rekomenduojama naudoti skirtingus tos pačios spalvos variantus – oranžinę, vario, degto molio, rūdžių, raudonai rudą ir pan.

Atviras išplanavimas. Būdinga namų be sienų koncepcija, kai vidinės erdvės tiek vertikalia, tiek horizontalia kryptimi išdalinamos pertvaromis. Dažniausiai naudojamos metalinės konstrukcijos su stiklu, taip pat aukšti baldai (spintos, lentynos). Pertvarų funkciją gali atlikti mobiliosios širmos, metaliniai laiptai, virtuvės buitinė įranga. Kiek įmanoma atsisakoma durų. Sudaromi laisvi praėjimo takai, leidžiantys greitai pereiti iš vieno būsto kampo į kitą.

Sendinti baldai. Pirmenybė teikiama medžio masyvui ir metalinėms konstrukcijoms. Gobeleną keičia oda, zomša, neapdirbtas linas, drobė. Dizainas – funkcionalus ir minimalistinis. Baldai visada atrodo tvirti ir patikimi, lyg paveldėti iš ankstesnių šeimininkų, tačiau pasirengę tarnauti dar tiek pat.

Minimalistinis dekoras. Didelį vaidmenį atlieka šviestuvų forma. Labiausiai tinka įvairūs metaliniai gaubtai, kompozicijos iš daugybės laidų ir pakabinamų lempučių, žibintų imitacijos. Dera senoviniai sietynai iš vario ar juodo metalo. Puošybos elementai turi būti funkcionalūs (veidrodis, laikrodis, vazonas su lapiniais augalais, žvakidė, peleninė, krepšelis su vaisiais). Jokių sentimentalių suvenyrų.

Idėjos atskiroms erdvėms

Svetainė. Vienodu pilku atspalviu padenkite visas kambario plokštumas, taip pat lubas ir grindis. Vieną sieną akcentuokite natūraliomis medinėmis dailylentėmis arba tapetais, imituojančiais mūrytas plytas. Kambario viduryje pastatykite masyvią sofą, aptrauktą rudu odos pakaitalu. Padėkite kelias geltonas ir pilkas dekoratyvines pagalvėles. Rinkitės juodus kietuosius baldus – TV spintelę, lentynas, žurnalinį staliuką. Pakabinkite kelias nespalvotas nuotraukas su miesto vaizdais. Ant grindų pastatykite didelį vazoną su aukštu kaktusu. Dekoro funkciją atliks ant sieninio stovo pritvirtintas dviratis. Vietoj šviestuvų naudokite gatvių žibintus ar teatro prožektorius. Atskiras kambario zonas (darbo, poilsio, valgymo) išskirkite kilimėliais.

Virtuvė. Sutelkite dėmesį į erdvę ir išplanavimą. Atsisakykite durų, virtuvę sujunkite su prieškambariu ir svetaine. Pertvaros funkciją atliks baras su juodo marmuro stalviršiu ir metalinėmis kėdėmis. Trys žemai kabantys šviestuvai plieniniais gaubtais suteiks rafinuotą ir jaukią atmosferą. Atviros lentynos su puodais, išvedžioti ortakiai, nepaslėpta buitinė technika, magnetinis stovas su peiliais sustiprins viešojo maitinimo įstaigos įspūdį. Tinka bet kokie metaliniai paviršiai. Jei akys prašo šviesių akcentų, darbo zonos sieną ties spintelėmis išklokite baltomis plytelėmis.

Miegamasis. Naudokite tamsias neutralias spalvas. Rusva suteiks daugiau jaukumo nei pilka. Galvūgalio sieną dekoruokite tekstūriniu tinku, kad atsivertų daugiau gylio. Labiausiai tinka medienos masyvo lova arba metalinis karkasas ant raitytų kojelių. Dera natūralaus pluošto patalynė, primenanti neapdorotą medvilnę (pieno, kreminės, šampano, blukintų šiaudų spalvos) arba šaltas, slidus, pilko plieno atlasas. Papuoš megzta architektūrinė lovatiesė su pynių raštais ir panašios pagalvėlės. Pridėkite kelis kalviškus aksesuarus – stalinę lempą, papuošalų skrynelę. Kampe pastatykite seną močiutės supamąjį krėslą. Garderobo zoną ar sieninę spintą įrėminkite stumdomomis stiklinėmis durimis. Viduje nepagailėkite taškinio apšvietimo.

Autorius Jurgita Ramanauskienė