Krevetes jau ne vienus metus galima drąsiai vadinti lietuvių mėgstamiausiomis jūrų gėrybėmis. Mokslininkai tikina, kad šie nedideli vėžiagyviai ne tik saugo organizmą nuo įvairių ligų, bet ir padeda suspindėti grožiu. Greitai ir nesudėtingai paruošiamomis gėrybėmis tinka gardinti salotas, sriubas ar karštus patiekalus.

 

Net 300 rūšių!

 

Krevečių fosilijų rasti sunku, tad ir nustatyti, kada jos pradėtos valgyti, nelengva. Šiais vėžiagyviais margintų molinių plytų rasta Pompėjos griuvėsiuose, o III a. jas aprašė graikų autorius Atėnėjus. Manoma, kad VII a. jomis mėgavosi Šiaurės Amerikos pietrytinės pakrantės gyventojai. 1991 m. archeologai paskelbė, kad maždaug tuo pačiu laiku šios jūrų gėrybės saulėje buvo džiovinamos ir Meksikos pakrantėse. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad krevetės pirmiausia paplito Kinijoje ir būtent iš šios šalies XIII a. keliautojo Marko Polo buvo atvežtos į Europą. Visgi iki XVII a. jų niekas neaugino. Krevetės ypač išpopuliarėjo po I pasaulinio karo.

 

Pasaulyje priskaičiuojama apie 300 rūšių krevečių. Gurmanų ypač mėgstamos – rudosios, tigrinės, rausvosios, baltosios iš Atlanto vandenyno. 2016 m. pasaulinė krevečių produkcija siekė maždaug 4 mln. tonų. Daugiausia jų į rinką tiekė Pietryčių Azijos šalys (apie 1,5 mln. tonų) ir Kinija (daugiau nei 1 mln. tonų). Daugiau nei 60 % rinkos sudaro krevetės, užaugintos ūkiuose.

 

Nauda sveikatai

 

Padeda lieknėti. 76 % šviežių krevečių sudaro vanduo, o 100 g jų yra 106 kcal ir vos 0,9 g angliavandenių bei 1,7 g (3 % rekomenduojamos paros normos) riebalų. Tad nieko keisto, kad šis produktas neretai įtraukiamas į norinčių sulieknėti mitybą. Šie vėžiagyviai patenka į baltymų šaltinių dešimtuką, nes 100 g jų yra 20 g (41 % RPN) baltymų. Apskaičiuota, kad suvalgęs 20 krevečių žmogus gauna 140 kcal, tačiau kartu ir beveik 50 % RPN baltymų, 80 % RPN vitamino B12. Tiesa, norintiems kuo ilgiau nejausti alkio, šiuos nekaloringus vėžiagyvius rekomenduojama ruošti su daržovėmis, tarkime, brokoliais ar salierais.

 

Saugo nuo vėžio. Krevetės – vienas geriausių antioksidantų šaltinių. 100 g šių nedidelių gėrybių yra 1–4 mg astaksantino. Ši medžiaga naudinga ne tik nervų, bet ir raumenų sistemai. Tyrimai su gyvūnais parodė, kad gaunant šio antioksidanto sumažėja tikimybė susirgti gaubtinės žarnos vėžiu, taip pat sušvelninami diabeto sukeliami negalavimai.

 

100 g krevečių yra 38 µg (54 % RPN) seleno. Moksliniai tyrimai atskleidė, kad iš vėžiagyvių žmogaus organizmas įsisavina 80–85 % seleno. Kinijoje atlikti tyrimai su pelėmis parodė, kad šio mikroelemento turintys produktai gali 7 kartus sumažinti sergamumą vėžiu. Pastebėta, kad selenas turi teigiamos įtakos kovojant su plaučių, gaubtinės žarnos, prostatos vėžiu. Beje, šio mikroelemento trūkumas siejamas su širdies ir kraujagyslių ligomis, II tipo diabetu, depresija.

 

Gražina odą ir plaukus. 100 g krevečių yra neįprastai daug – 0,3 mg ( 13 % RPN) – vario. Šis mikroelementas reikalingas ne tik raudonųjų kraujo kūnelių, kolageno gamybai, bet ir odos bei plaukų pigmentų sintezei. Pastebėta, kad varis užkerta kelią plaukų slinkimui ir padeda ilgiau išlaikyti intensyvią plaukų spalvą. Be to, krevetėse esantys antioksidantai padeda odai nesenti ir mažina saulės daromą neigiamą poveikį. 100 g jūrų gėrybių yra 1,1 mg (7 % RPN) cinko. Jis suteikia plaukams blizgesio, skatina ląstelių atsinaujinimą.
 
Papildo organizmą naudingosiomis medžiagomis. Statistikos duomenimis, 90 % žmonių trūksta vitamino D, reikalingo imuninei sistemai, geresniam vaisingumui, kaulų ir emocinei būklei palaikyti. Tad norintiems papildyti organizmą šiuo vitaminu rekomenduojama nepamiršti į mitybą įtraukti krevečių. 100 g yra 152 IU (38 % RPN) šio vitamino. 100 g krevečių yra 13 % RPN niacino, 5 % RPN vitamino E ir B6, 4 % RPN vitamino A, 3 % RPN vitamino C ir pantoteno rūgšties. Jose netrūksta ir fosforo (20 % RPN), geležies (13 % RPN), magnio (9 % RPN), kalcio bei magnio (5 % RPN).

 

krevetes (2)

Sriuba su kokosų pienu

 

100 g 60 kcal

4 porcijos

Ruošti 25 min.

 

  • 600 g nelukštentų virtų krevečių
  • 350 g kokosų pieno
  • 100 g įvairių spalvų saldžiųjų paprikų
  • 600 ml vištienos sultinio
  • 5 ml žuvies padažo
  • 50 g konservuotų kukurūzų
  • 5 ml šviežių citrinų sulčių
  • Aliejaus kepti
  • Tailandietiškų prieskonių
  • Mėgstamų žalumynų papuošti

 

Gaminimas

 

Išlukštenti krevetes, apibarstyti tailandietiškais prieskoniais.Įkaitintame aliejuje kepti apie 2 min. Atvėsinti. Paprikas supjaustyti ir pakepinti apie 2 min. Supilti vištienos sultinį ir žuvies padažą. Uždengus ant silpnos ugnies troškinti apie 5 min. Supilti kokosų pieną, suberti kukurūzus. Pavirti 2 min. Sudėti krevetes. Pavirti dar minutę. Pagardinti šviežiomis citrinų sultimis. Papuošti žalumynais.

 

krevetes (1)

 

Krevetės ispaniškai

 

100 g 135 kcal

8 porcijos

Ruošti 40 min.

 

  • 1 kg nelukštentų didelių krevečių
  • 5 g paprikos prieskonių
  • 15 ml alyvuogių aliejaus
  • 4 česnako skiltelės
  • 100 g svogūnų
  • 600 g ryžių
  • 600 ml vandens
  • 100 g šaldytų žirnelių
  • Slyvinis pomidoras
  • 30 ml baltojo vyno
  • Druskos
  • Ciberžolės prieskonių

 

Gaminimas

 

Krevetes pabarstyti paprikos prieskoniais, pasūdyti, apšlakstyti 10 ml alyvuogių aliejaus. Įmaišyti traiškytą česnaką. Palikti pastovėti.

Susmulkinti svogūną. Įkaitinti likusį aliejų ir kepti svogūnus apie 3 min. Sudėti ryžius. Pasūdyti, pagardinti ciberžolės prieskoniais. Supilti vandenį. Troškinti apie 15 min. Suberti šaldytus žirnelius, sudėti pjaustytą pomidorą. Pakaitinti porą minučių.

Krevetes kepti apie 2 min. Supilti vyną. Pakepti dar minutę. Sumaišyti su ryžiais.

 

krevetes (3)

Salotos su gražgarstėmis

 

100 g 160 kcal

3 porcijos

Ruošti 15 min.

 

  • 400 g nelukštentų didelių krevečių
  • 100 g gražgarsčių
  • 2 česnako skiltelės
  • 50 g špinatų
  • Avokadas
  • 40 ml alyvuogių aliejaus
  • 1/2 citrinos
  • 40 g parmezano
  • Sviesto kepti
  • Druskos
  • Maltų juodųjų pipirų
  • Kedrinių pinijų papuošti

 

Gaminimas

 

Susmulkinti česnakus ir svieste pakepinti apie minutę. Suberti išlukštentas krevetes. Pasūdyti, pagardinti pipirais. Kepti apie 2 min.

 

Gražgarstes sumaišyti su špinatais. Avokadą supjaustyti griežinėliais. Sudėti ant salotų. Apšlakstyti alyvuogių aliejumi ir citrinų sultimis. Sudėti plonai supjaustytą parmezaną ir krevetes. Papuošti kedrinėmis pinijomis.

 

Specialistės komentaras

Žana Antonova, dietologė

 

Jūrų gėrybių, kaip ir žuvies, rekomenduojama valgyti po 150–200 g 3 kartus per savaitę arba po 80–100 g kasdien. Krevetės nekaupia sunkiųjų metalų, tad jas saugu vartoti. Šiose jūrų gėrybėse yra daug natrio (100 g – 148mg, 6 % RPN), tad jų turėtų saikingai vartoti tie, kurie serga arterine hipertenzija ar inkstų ligomis. Tiesa, jose netrūksta ir riebalų bei cholesterolio, tačiau, kaip rodo šiuolaikiniai tyrimai, ne cholesterolis didina aterosklerozės riziką, o sotieji riebalai. Tad labai svarbu krevetes tinkamai paruošti. Jei šis produktas bus gaminamas dideliame kiekyje riebalų, apvoliojamas miltuose ar džiūvėsėliuose, tuomet padidės patiekalo energinė vertė, bus gaunama daugiau kalorijų, o kepant – ir sočiųjų riebalų. Tiesa, krevetes ruošti reikia labai trumpai: verdamos ar kepamos ilgiau nei kelias minutes, jos netenka būdingos konsistencijos ir praranda tikrąjį skonį.

 

Norint išsirinkti kokybišką produktą, pirmiausia reikia įvertinti krevečių išvaizdą ir kvapą: ar atspalvis nepakitęs, ar neskleidžia amoniako kvapo. Nors daugiau privalumų turi šviežias produktas, tačiau šaldytų krevečių maistinė vertė nedaug menkesnė.

 

Krevetės – greitai gendantis maisto produktas (irsta baltymai), tad, jas laikant netinkamomis sąlygomis ar per ilgai, galima apsinuodyti. Šviežias krevetes šaldytuve rekomenduojama laikyti iki 24 val., o virtas – iki 2 parų.

 

Spausdinti