Plastikas – viena labiausiai paplitusių medžiagų kasdieniame gyvenime. Naudojamas visur – nuo maisto pakuočių iki įvairių buities reikmenų, vaikų žaislų, net baldų. Tačiau ne visi plastiko gaminiai vienodai saugūs, o kai kurie net kelia pavojų sveikatai. Ar žinote, kaip įvertinti plastiko saugumą, kokių gaminių vengti ir kaip suprasti žymėjimą?

 

XIX a. išradimasMalang,,On,March,6,,2025:,A,Set,Of,Vibrant,Pink

 

Plastikas buvo sukurtas XIX a. pabaigoje, kai mokslininkai ieškojo pigesnių ir patvaresnių alternatyvų natūralioms medžiagoms, tokioms kaip dramblio kaulas ar perlamutras. 1907 m. Leo Hendrikas Beiklandas sukūrė pirmąjį sintetinį plastiką – bakelitą, kuris buvo labai atsparus karščiui ir cheminių medžiagų poveikiui. Nuo to laiko plastikas sparčiai vystėsi, o XX a. viduryje tapo plačiai naudojama medžiaga. Dėl universalumo, pigumo ir ilgaamžiškumo greitai pakeitė daugelį tradicinių medžiagų, tačiau jo masinė gamyba irgi pradėjo kelti ekologinių problemų.

 

Žymėjimas ir jo reikšmė

 

Plastiko gaminiai įprastai turi žymėjimą su trikampiu, kuriame pateiktas skaičius nuo 1 iki 7. Šie skaičiai nurodo plastiko tipą ir padeda nustatyti, ar medžiaga saugi naudoti namuose.

 

PET (polietileno tereftalatas). Dažnai naudojamas gaiviųjų gėrimų buteliams, maisto pakuotėms. Saugus vienkartiniam naudojimui, bet pakartotinis naudojimas nerekomenduojamas, nes gali išsiskirti kenksmingų medžiagų.
HDPE (didelio tankio polietilenas). Naudojamas pieno buteliams, šampūnų pakuotėms. Laikomas saugiu maisto ir kitiems produktams laikyti.
PVC (polivinilchloridas). Randamas maisto plėvelėse, vandentiekio vamzdžiuose. Gali išskirti ftalatų ir kitų kenksmingų medžiagų, todėl geriau vengti šio plastiko maisto pakuotėse.
LDPE (žemo tankio polietilenas). Naudojamas plastikiniams maišeliams, maistinėms plėvelėms. Saugus, bet sunkiai perdirbamas.
PP (polipropilenas). Randamas maisto indeliuose, vaikų buteliukuose. Laikomas vienu iš saugiausių plastikų.
PS (polistirenas). Naudojamas vienkartiniams indams, maisto pakuotėms. Gali išskirti stireną, kuris yra potencialiai kenksmingas, todėl geriau vengti.
Kiti plastikai (pvz., polikarbonatas). Dažnai sudėtyje turi BPA (bisfenolio A), kuris gali pakenkti endokrininei sistemai. Vengti laikyti maistą tokio plastiko induose.

 

Saugiausi plastiko tipai namų naudojimui yra HDPE, PP ir tam tikrais atvejais PET. Jie tinka maisto produktams laikyti ir įprastoms namų reikmėms. Reikėtų vengti PVC, PS ir polikarbonato, ypač kalbant apie produktus, kurie liečiasi su maistu arba kaitinami aukštoje temperatūroje, nes šie plastikai gali išskirti kenksmingų medžiagų.

 

Atpažinti kenksmingą

 
  • Visuomet tikrinti plastiko žymėjimą. Vengti tų, ant kurių esančiame trikampyje yra skaičius 3, 6 arba 7. Šios rūšys dažnai išskiria kenksmingų cheminių medžiagų, ypač karštyje arba esant ilgalaikiam sąlyčiui su maistu.
  • Ieškoti „BPA Free“ žymės. Perkant maisto pakuotes, vaikų buteliukus ar kitus gaminius, kurie liečiasi su maistu, rinktis tik tuos, kurie pažymėti minėtu ženklu. BPA (bisfenolis A) yra cheminė medžiaga, kuri gali sutrikdyti hormonų veiklą, todėl geriau jos vengti.
  • Vengti plastiko be žymėjimo. Be aiškios identifikacijos sunku nustatyti, ar plastikas saugus. Tokio ypač vengti sąlyčiui su maistu, kaitinimui, vaikų prekėse.
  • Stebėti gaminio kvapą ir būklę. Kenksmingas plastikas dažnai turi stiprų nemalonų kvapą, kuris rodo, kad jame gali būti cheminių priemaišų. Jei plastikas suskilinėja, pagelsta ar praranda formą, jis nesaugus naudoti.
  • Atsargiai naudoti mikrobangų krosnelėje. Net ir saugesni plastikai, tokie kaip PP ar HDPE, neturėtų būti naudojami mikrobangų krosnelėje, nebent pažymėti „microwave safe“ žyma. Antraip kaitinant plastiką gali išsiskirti cheminių medžiagų.
 

Plastiko tarša ir žala pasauliui

 

Plastiko tarša – viena didžiausių šiuolaikinės aplinkosaugos problemų. Kasmet pasaulyje pagaminama daugiau nei 300 mln. tonų plastiko, iš kurių reikšminga dalis tampa atliekomis. Tik nedidelė šių atliekų dalis perdirbama, o dauguma kaupiasi sąvartynuose arba patenka į gamtą. Plastiko tarša daro didelę žalą ne tik aplinkai, bet ir biologinei įvairovei, žmonių sveikatai bei ekonomikai.

 

Poveikis jūros ekosistemoms. Apie 8 mln. tonų plastiko kasmet patenka į pasaulio vandenynus. Ši tarša sudaro maždaug 80 % visų jūrose randamų teršalų. Plastiko atliekos (maišeliai, buteliai ar žvejybos tinklai) tampa spąstais jūrų gyvūnams. Daugelis jų susipainioja plastikiniuose tinkluose ar virvėse, praranda galimybę judėti ar kvėpuoti ir galiausiai žūva. Plastiko fragmentai taip pat klaidingai suvokiami kaip maistas, todėl gyvūnai praryja šį teršalą, kuris gali sukelti virškinimo sistemos užsikimšimą ar apsinuodijimą. Kasmet daugiau nei 100 tūkst. jūrų žinduolių, paukščių ir žuvų žūsta dėl sąlyčio su plastiku. Tokie atvejai ne tik mažina gyvūnų populiaciją, bet ir išbalansuoja ekosistemų pusiausvyrą.

 

Poveikis žmonių sveikatai. Žmonėms pavojingiausias mikroplastikas. Jo dalelės yra mažesnės nei 5 mm – susidaro, kai plastikas suskyla. Šių dalelių randama maiste, vandenyje ir ore, todėl žmogaus organizmas neišvengiamai su jomis susiduria. Naujausi tyrimai rodo, kad mikroplastiko gali patekti į žmogaus kraujotaką, kepenis, net smegenis, bet ilgalaikis poveikis dar nėra visiškai ištirtas. Tačiau jau žinoma, kad mikroplastikas gali sukelti uždegimus, hormonų pusiausvyros sutrikimus ir kitų sveikatos problemų.

 

Klimato kaita. Plastiko gamyba taip pat prisideda prie klimato kaitos. Plastikas gaminamas iš naftos, gamtinių dujų ir kitų iškastinių išteklių, kurių gavyba ir perdirbimas išskiria didelius kiekius šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Dėl plastiko gamybos ir atliekų tvarkymo kasmet į atmosferą patenka apie 400 mln. tonų anglies dioksido.

 

Poveikis dirvožemiui ir žemės ūkiui.Plastiko atliekos kaupiasi ne tik vandenynuose, bet ir dirvožemyje. Mikroplastikas gali patekti į žemės ūkio paskirties laukus per užterštą kompostą, trąšas ar drėkinimo vandenį. Tai gali neigiamai paveikti augalų augimą, dirvožemio kokybę ir mikroorganizmų bendrijas.

 

Ekonominė žala. Plastiko tarša kasmet sukelia didžiulių ekonominių nuostolių. Turizmo sektorius patiria nuostolių dėl užterštų paplūdimių, žvejybos pramonė nukenčia dėl sumažėjusios žuvų populiacijos, o valymo darbams reikia didelių investicijų.

 

Kaip naudoti mažiau plastiko?

 

Plastikas yra patogi medžiaga, bet ją reikia naudoti atsakingai. Supratę plastiko žymėjimą ir pasirinkę saugesnius gaminius, galime apsaugoti sveikatą ir aplinką. Taip pat svarbu:

 

Vengti vienkartinio plastiko. Vietoj vienkartinių maišelių naudoti daugkartinius, gerti iš daugkartinių butelių, atsisakyti plastikinių šiaudelių, indų, stalo įrankių ir kt.

 

Rinktis perdirbamus ir biologiškai skaidžius produktus. Pirkti produktus, supakuotus perdirbamose pakuotėse arba neturinčiose plastiko. Naudoti biologiškai skaidžius maišelius ir pakavimo medžiagas.

 

Perdirbti atliekas. Rūšiuoti plastiko atliekas pagal vietinius perdirbimo reikalavimus.

 

Naudoti daugkartinius gaminius. Kavos puodelius ar maisto dėžutes keisti daugkartiniais variantais. Rinktis daugkartinius skustuvus, servetėles ir kitas kasdienes prekes.

 

Atsisakyti perteklinių pakuočių. Pirkti produktus didelėmis pakuotėmis, vengti plastikinių, jei galima, rinktis stiklinę, metalinę ar popierinę alternatyvą.

 

Skatinti kitus. Dalyvauti edukacinėse iniciatyvose apie plastiko žalą. Dalintis sukauptomis žiniomis, įkvėpti šeimos narius ir draugus prisidėti prie plastiko vartojimo mažinimo.

 

Rinktis aplinkai draugiškus prekės ženklus. Palaikyti įmones, kurios naudoja tvarias pakuotes ir mažina plastiko naudojimą. Pirkti produktus, kuriuos gaminant nenaudojamas plastikas (nebent perdirbtas).

 

Prisidėti prie aplinkos švarinimo. Dalyvauti plastiko atliekų rinkimo akcijose. Organizuoti ar prisijungti prie bendruomenės iniciatyvų.

 

Riboti mikroplastiko naudojimą. Rinktis kosmetiką ir valiklius be mikroplastiko dalelių. Dėvėti drabužius, kurių sudėtyje yra mažiau sintetinių medžiagų (pvz., medvilnę vietoj poliesterio).

 

Kiekvienas mažas veiksmas prisideda prie plastiko taršos mažinimo ir švaresnės aplinkos kūrimo!

 

Autorė Jūratė Survilė