„Eurostat“ 2023 m. spalį paskelbė savo naujausio tyrimo apie turizmą Europoje duomenis. Daugelis atskleistų faktų nenustebino. Europiečiai daugiausia keliauja liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Būtent karščiausiu metų laiku kone visose šalyse užsakoma daugiausia nakvynių. Visgi yra viena išimtis. Tai Viduržemio jūros deimantu vadinama Malta. Šioje saloje turizmo sezoniškumas beveik neegzistuoja. Nors Maltoje vasara vadinamas laikotarpis nuo gegužės iki lapkričio, tačiau tikrai nenusivils ir tie, kurie apsilankys pavasarį.

 

Aktyvaus poilsio sezonasValletta,,Malta:,Skyline,From,Marsans,Harbour,At,Sunset

 

Maltos išskirtinumą, atskleistą analizuojant statistinius duomenimis, komentuodamas Maltos turizmo institucijos Varšuvos regioninio biuro direktorius Johnas Mary Attardas taip pat pridūrė, jog kitas svarbus itin ilgo turizmo sezono šioje vietovėje veiksnys – šalis lėktuvu pasiekiama ištisus metus. Nesvarbu, pavasaris, ruduo ar žiema, šią Viduržemio jūros šalį visada galima pasiekti iš daugelio Europos valstybių, taip pat ir Vilniaus oro uosto. Svarbu ir tai, jog mažas Maltos turizmo priklausymo nuo sezoniškumo veiksnys skatina sektoriaus tvarumą šalyje. Maltoje turizmas – visiškai subrendusi industrija. Šio sektoriaus darbuotojai nelaikomi laikinais, o dėl stipraus kultūrinio elemento, svetingumo tikimasi aukštos paslaugų kokybės. Keliautojai atvykę kovą bus pasitikti lygiai taip pat, kaip ir liepą. Pastebima, kad daugeliui turistų Malta nėra tik vienkartinio apsilankymo vieta. Tie, kurie Maltoje lankosi vasarą, gegužę–lapkritį, dažnai grįžta ankstyvą pavasarį arba žiemą. Visgi kovas ir pati balandžio pradžia apsilankyti Maltoje idealiai tinka tiems, kurie nori išvengti minių ir mėgautis švelnia šiluma. Laikas tarp spalio ir kovo, dar vadinamas maltietiška žiema, itin palankus salos istorijai tyrinėti, ilgiems pasivaikščiojimams slėniais bei stačiais klifais. Tiesa, ankstyvą pavasarį prie Maltos krantų vanduo jūroje yra 15–16 °C. Tačiau pasilepinus saulėje net ir tokioje lietuviams įprastos temperatūros vandenyje būna nemažai plaukiojančių. Ir tai neturėtų stebinti, mat Maltoje per pastarąjį dešimtmetį buvo tikslingai suformuota sveikatinimo infrastruktūra. Didelės investicijos į viešbučius, teikiančius būtent sveikatingumo paslaugas, vandens sporto infrastruktūrą pasiteisino su kaupu. Europiečiai itin noriai į Maltą keliauja ne tik pasigėrėti gamta ir pagulinėti paplūdimiuose, tačiau ir plaukioti burlentėmis, jodinėti, žaisti golfą, tenisą, net išmėginti šuolius su parašiutu. Ir geriausias laikas tokiam aktyviam poilsiui – pavasaris, kai temperatūra dar nespaudžia prakaito.

 

Kuklioji sostinė

 

Lietuvą ir Maltą skiria 2239 kilometrai. Lėktuvai čia leidžiasi buvusioje Karališkųjų oro pajėgų „Lukos“ (malt. Luqa) nusileidimo vietoje. Vietinių vis dar vadinamas tarptautiniu Valetos oro uostu, nes nutolęs 5 km į pietryčius nuo Maltos sostinės. Tad kelionė nuo oro uosto iki sostinės centro nė kiek nevargina. Ir vos po keliolikos minučių išlipus iš lėktuvo jau galima mėgautis tuo, ką kelionių organizatoriai pristato kaip „muziejų po atviru dangumi“. Toks titulas iš tiesų suteikiamas daugeliui Europos miestų, tačiau Maltos sotinė Valeta (visa jos nedidukė 80 ha plotą užimanti teritorija) įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tad miestas iš tiesų primena muziejų, ir ne tik dėl istorinės architektūros, tačiau ir gatvių išdėstymo, už kurį atsakingas buvo Francesco Laparelli – karo inžinierius, savo paslaugas teikęs popiežiaus Pijaus V prašymu. O šis, kartu su Ispanijos karaliumi Pilypu II, projektą parėmė ir finansiškai. Abu buvo suinteresuoti išlaikyti krikščionių valdžią strategiškai išdėstytoje Maltoje. Klajojant šio miesto gatvelėmis net ir dabar nesunku įsivaizduoti, kad šiais keliais kasdien žygiavo riteriai, pasirengę bet kurią akimirką atremti musulmonų karių antpuolį. Krikščioniškas palikimas saloje itin gausus. Iš viso šalyje suskaičiuojama 359 bažnyčios, o Valetoje jų 25, ir visos žavingo barokinio stiliaus. Po jas pasižvalgyti šalies sostinėje tikrai verta. Katalikiška Malta uoliai švenčia religines šventes. Smagiausia tai, kad maltiečiai mėgsta ir moka leisti fejerverkus (net juos gamina). Tad yra tikimybė apsilankyti čia per kurią nors iš daugelio švenčių ir pamatyti, kaip maltiečiai konkuruoja, kas gražiau nuspalvins dangų spalvotais ugnies liežuviais. Nors Malta garsėja savo gelsvo kalkakmenio architektūra, tačiau yra ir žalumos. Du įspūdingiausi miesto parkai „Upper Barakka Gardens“ ir „Lower Barakka Gardens“ neabejotinai verti apsilankymo. Čia peno gausu ne tik sielai bei akims, bet ir kūnui. Labiausiai maltietiška virtuve džiaugsis tie, kas mėgsta itališkus patiekalus su arabiškomis užuominomis, šviežią žuvį ir sodrius desertus.

 

Ar tikrai lietuviai renkasi Komino saloje?

 

Visos tūkstantmečius menančios siauros dulkėtos Maltos gatvelės ir keliukai veda prie jūros. Tarsi kviestų poilsiui paplūdimiuose. Kasmet šimtus tūkstančių turistų priima geriausias Maltos kurortas Kavra (malt. Qawra). Jis toks populiarus dėl uolų teikiamos užuovėjos ir neįtikėtinai skaidraus vandens. Infrastruktūra pritaikyta įnoringiems turistams, o gatvės pilnos restoranėlių, prekiautojų ir tingaus šurmulio. Daugelis turistų mielai lankosi žvejų kaimeliuose ne tik pasigėrėti autentišku gyvenimo būdu, pasimėgauti Europoje garsiais Marsaskala (malt. Marsascala) ir Marsašloko (malt. Marsaxlokk) pajūrio kurortų restoranuose patiekiamais itin aukštos klasės jūrų gėrybių patiekalais, bet ir apsilankyti ištaiginguose lošimų namuose. Bendras Maltos salyno plotas sudaro vos 316 km2. Iš 7 šiai šaliai priklausančių salų tik 3 – Maltos, Gozo ir Komino, yra gyvenamos. Nedidelė Komino sala, įsiterpusi tarp Maltos ir Gozo salų, turi vos kelis nuolatinius gyventojus, o turizmo informavimo centrai skelbia, jog ji iš viso negyvenama. Visgi būtent čia galima sutikti daugiausia tautiečių. Juokaujama, kad Komino sala – savotiška Lietuvos ambasada Viduržemio jūroje. Mat čia mėgsta vykti ne tik gyvenantys Lietuvoje, bet ir emigrantai iš visos Europos. Ir ne be priežasties, nes šioje saloje yra tai, ko nėra kitur. Angliškai toji vieta vadinama „Blue Lagoon“, lietuviškas vertinys – „Mėlynoji lagūna“. Jūros vanduo šioje vietovėje toks žydras, kad atrodo beveik netikras. Ir gyvai šis vaizdas gerokai įspūdingesnis nei nuotraukose ar filmuotoje medžiagoje. Visgi kovą ir balandį čia verta pabūti dieną, o gal tik pusdienį. Liepą ar rugpjūtį uolėta pakrantė iš tiesų gerokai gyvesnė. Tuomet čia ant gultų ir po skėčiais vyksta kažkas panašaus į paplūdimio vakarėlį. Dar neįsivyravus karščiams Komino salos lagūnoje ramu, kaip ir dera vietai, kuri oficialiai yra paukščių rezervatas ir gamtos draustinis. Beje, turistams patariama saugotis paukščių. Mat juos itin domina žmonių užkandžiai, todėl nesikuklindami jais vaišinasi nelaukdami leidimo. Vykstantiems į Komino salą pavasarį, rekomenduojama atidžiai ištyrinėti keltų grafiką, nes kovą ir balandį jie kursuoja rečiau.

 

Naudinga žinoti

 
  •  Automobilių eismas Maltoje vyksta kaire kelio puse. Tai svarbus faktas, kurį reikia atsiminti, ypač einant per gatvę ar patiems sėdant prie vairo.
  •  Saulė Maltoje šviečia daugiau nei 3000 val. per metus. Tad net ankstyvą pavasarį čia prireiks apsauginio kremo.
  •  Maltoje naudojami trijų kontaktų kištukai (Jungtinės Karalystės standartas), tad verta pasiimti adapterį. Maltoje jų įsigyti galima prekybos centruose bei raštinės reikmenų parduotuvėse.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė