Daugelis pavasario pradeda laukti tuoj po didžiųjų metų švenčių – išsiilgę saulės, šilumos, ilgesnių dienų. Vienas gražiausių metų laikų atkeliauja ne tik su dovanomis, juk sveikatai ir gerai savijautai tenka nemažai iššūkių. Kokie jie ir kaip pasiruošti iš anksto, kad patirtume kuo mažiau žalos?

 

sveikata_800x533

Peršalimo ligos

 

Vos pajutus pirmus kaitresnės saulės spindulius ant veido, norisi nusimesti šiltus drabužius. Deja, orai pavasarį itin permainingi – saulė kaitina, bet vėjas žvarbus, o pavėsyje šalta. Neretai oro temperatūra nuo ryto iki vakaro pasikeičia bent 10 laipsnių, o tai skatina atsisagstyti striukes ir paltus, pamiršti pirštines ir kepures. Tuoj ima mausti gerklę, pasireiškia sloga ir kiti peršalimo ligų simptomai. Anot specialistų, pavasarį peršalimo ligomis sergama net kelis kartus dažniau nei žiemą. Užkirsti tam kelią galima dviem būdais. Visų pirma, neskubėti gilyn į spintą padėti žieminių drabužių ir rengtis ne pagal kalendorinį metų laiką, bet realią oro temperatūrą lauke. Antra, jau dabar stiprinti imunitetą. Tam be galo svarbi reguliari ir subalansuota mityba. Valgydami tuo pat metu 3–4 sykius per dieną tinkamus produktus, galite gauti visų reikalingų vitaminų ir mikroelementų, kurie užtikrina darnią organizmo veiklą, palaiko stiprų imunitetą. Norint, kad nepultų peršalimo ligos, vengti cukraus, miltinių patiekalų. Į mitybą įtraukti kuo daugiau vaisių ir daržovių, gerti užtektinai skysčių, ypač vandens, vaistažolių arbatų. Nepamiršti, kad kuo maisto produktai mažiau apdoroti, tuo vertingesni, todėl dažniau gaminkite namuose, rinkitės kuo daugiau medžiagų išsaugančius maisto ruošimo būdus – mėsą, žuvį ir daržoves virkite garuose, kepkite orkaitėje. Paisykite sezoniškumo, nuo rudens naudingiausi Lietuvoje augantys obuoliai, šilauogės, avietės, raugintos daržovės, o ne iš tolimų kraštų atkeliavę vaisiai, uogos ir daržovės. Prisiminkite imunitetą stiprinančius ir su ligų sukėlėjais kovojančius česnaką, ciberžolę, imbierą, medų. Vartokite imunitetą stiprinantį vitaminą D, žuvų taukus.

 

Saulės žala odai

 

Specialistų tvirtinimu, pavasarinė saulė pavojingesnė nei vasaros dėl aštresnio spindulių kritimo kampo – šviečia ne iš viršaus, o įstrižai. Pavasarį taip pat didesnė rizika patirti odos nudegimų, net giluminių pažeidimų, nes dėl vėsoko oro nekyla poreikis teptis apsauginiais kremais nuo saulės.

 

Nors ir ne itin šildo, odą veikia kenksmingi ultravioletiniai spinduliai. Be to, po žiemos oda kur kas jautresnė, išsausinta šildymo sezono ir suprastėjusi dėl bendro vitaminų stygiaus organizme. Pirmieji kaitrūs saulės spinduliai gali pažeisti ne tik viršutinį odos sluoksnį, bet ir prasiskverbti į gilesnius, skatinti fotosenėjimą – staigų raukšlelių ir pigmentinių dėmių radimąsi.

 

Norint apsaugoti odą nuo kenksmingų pavasarinės saulės spindulių, kasdien dera naudoti kosmetiką su SPF. Vėliau, apnuoginus rankas, kojas, pečių liniją, naudotini tokie pat kremai nuo saulės, kaip ir vasarą.

 

Saugokite odą ir iš vidaus. Apsaugines savybes sustiprinti padės natūralūs antioksidantai – žalioji arbata, vaisiai, daržovės. Organizmui būtina gauti vitaminų A, C, E, kurie yra natūrali apsauga nuo ultravioletinių spindulių. Į mitybą įtraukite daug natūralių antioksidantų ir minėtų vitaminų turinčių produktų. Valgykite mėlynių, spanguolių, česnakų, šaltalankių, raudonųjų vynuogių, salotų, augalinių aliejų, ankštinių, grūdinių augalų, briuselinių kopūstų, šermukšnių uogų, riešutų, moliūgų, morkų, abrikosų, petražolių lapų bei špinatų, citrusinių vaisių.

 

Nepamirškite gerti daug vandens – 2–3 l per dieną. Beje, morkos ne tik puikus antioksidantas, sveikatos šaltinis, bet ir suteikia odai natūralų įdegį. Kasdien išgeriant stiklinę morkų sulčių, oda gali patamsėti net dviem atspalviais.

 

Alergijos sezonas

 

Pavasarį jautresniems žmonėms tenka nemenkas išbandymas alergijomis. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, alergijos kamuoja 20 % žmonių. Tačiau šis skaičius gali būti ir didesnis, nes dalis numoja ranka į gerklės perštėjimą ir nosies užgulimą arba palaiko tai peršalimo simptomais. Alergiją sukelia besiskleidžiantys medžių pumpurai, pražydę žiedai ir padidėjęs dulkių bei kitų nešvarumų kiekis sausose miesto gatvėse. Patartina vengti pasivaikščiojimų vidurdienį, kai žiedadulkių koncentracija ore yra didžiausia. Lauke pravartu nešioti įprastus ar saulės akinius, kurie neleidžia alergenams pasiekti akių. Grįžus iš lauko kruopščiai nusiplauti rankas ir veidą, praskalauti burną bei tekančiu vandeniu praplauti nosį. Vėdinti namus tik anksti rytais arba vėlai vakare, kai rasa visas daleles priverčia nusėsti ant grindinio. Namuose kasdien drėgnu skudurėliu nušluostyti dulkes ir pravalyti grindis.

 

Alergijos labai išvargina organizmą, slopina imunitetą, todėl ruošiantis pavasariui svarbu jį visapusiškai stiprinti. Be reguliarios ir subalansuotos mitybos, padės ir fizinis aktyvumas. Raskite patinkančią aktyvią veiklą ir bent 30–45 min. per dieną pasportuokite.

 

Persitempimas

 

Prasidėjus pavasariui dažna susigriebia, kad iki maudymosi kostiumėlių sezono liko vos keli mėnesiai. Tuomet griebiasi alinančių dietų ir po kelis kartus per dieną pluša sporto salėje. Tai organizmui gali būti per didelis iššūkis, ypač jei visą žiemą praleidote prie „Netflix“. Persitempus gali kilti įvairių negalavimų – nuo sąnarių skausmų ir patemptų raumenų iki plaukų slinkimo ir sunkių infekcinių ligų, nes per trumpą laiką nualintas organizmas. Kad taip nenutiktų, viską reikia daryti saikingai ir nuosekliai. Fizinis aktyvumas svarbus, bet nedera sportuoti daugiau nei 1 val. kasdien. Nesimankštinkite, jei skauda. Normalu pajusti, kad turite tam tikrus raumenis, nes juos maudžia, tačiau neturėtų skaudėti jų liečiant.

 

Nesilaikykite dietų, nepirkite įvairių lieknėjimo arbatų, miltelių, nes jie gali padaryti organizmui sunkiai atitaisomą žalą, nevalykite kūno stebuklingomis priemonėmis. Norint šiek tiek sulieknėti, padės subalansuota mityba, mažesnės porcijos, sveikesnių produktų pasirinkimas. Tegul du trečdalius lėkštės užima daržovės, o kitą – mėsa, žuvis. Gerkite daug skysčių, neužkandžiaukite. Nepraleiskite pusryčių, o vakare valgykite saikingai. Judėkite ne tik sporto salėje – atsisakykite lifto, nužingsniuokite iki parduotuvės.

 

Odos problemos

 

Baigiantis šalčiams, dažnai paūmėja įvairios odos ligos – egzema, žvynelinė, neurodermitas, baltmė, atopinis dermatitas. Tai lemia ne tik vėsūs orai ir didelė drėgmė, bet ir vidiniai pokyčiai organizme. Anot medikų, kintant metų laikui organizmas persitvarko, todėl įvairūs bėrimai, net spuogai gali labiau varginti ne tik paauglius, bet ir suaugusias moteris. Be to, pavasarį suaktyvėja namų dulkių erkės, kurios irgi neigiamai veikia odą.

 

Norint išvengti odos problemų, reikia ją laikyti kuo švaresnę, leisti kvėpuoti. Būtina dažnai keisti patalynę ir miego drabužius (dar geriau miegoti be jų). Stengtis vilkėti natūralaus audinio laisvesnius drabužius, skalbtus su ekologiškais arba hipoalerginiais skalbikliais. Dažnai vėdinti namus. Saulėtą dieną odos neslėpti nuo spindulių, ypač ligotų, sudirgusių vietų. Reguliariai drėkinti natūraliomis priemonėmis: ekologišku kokosų aliejumi ar kakavos sviestu. Ligoms paūmėjus, kreiptis į gydytojus ir vartoti paskirtus vaistus.

 

Tyrimai rodo, kad odos ligų paūmėjimui įtakos turi mityba. Derėtų saikingai vartoti pieno produktus ir miltinius patiekalus, vengti cukraus.

 

Cistitas

 

Pavasarį moterys ypač dažnai kenčia nuo šlapimo takų infekcijų. Taip nutinka dėl peršalimo, kai norima kuo greičiau atsikratyti storų pėdkelnių, puoštis trumpais sijonais, per anksti nusiaunami žieminiai batai. Dar vienas pavojus, kai ilgi paltai ar striukės iškeičiamos į trumpus ir nevengiama pasėdėti ant suoliukų. Tokių pašalimų rezultatas – cistitas.

 

Statistiškai bent kartą per gyvenimą šlapimo takų uždegimu suserga kas antra moteris. Cistito simptomai – padažnėjęs noras šlapintis, raižymas ir skausmas šlapinantis. Šlapimo uždegimą per kelias dienas galima išgydyti namuose, geriant šeimos gydytojo išrašytų vaistų nuo uždegimų ir skysčių. Tačiau pasitaiko, kad be specialistų pagalbos sunku išsiversti. Nedelsti ir skubiai kreiptis į gydytoją reikia, jei drauge su minėtais uždegimo simptomais pasireiškia karščiavimas, pykinimas, vėmimas, skauda šonus. Tikėtina, kad tai komplikuotas šlapimo pūslės uždegimas, nes infekcija pasiekė ir inkstus.

 

Norint išvengti cistito, pavasarį reikia saugotis peršalimo, nevilkėti siaurų, prigludusių ir sintetinių apatinių, nes juose susidaro palankios sąlygos bakterijoms dauginti. Jei cistitas kartojasi, šlapimo takų sistemą reikia stiprinti profilaktiškai: vartoti daugiau vitamino C turinčių produktų, spanguolių preparatų, pagerti meškauogių ar medetkų žiedų arbatų.

 

Sąnarių skausmai

 

Drėgnu ir vėsiu oru paūmėja sąnarių ligos, atsinaujina ar sustiprėja skausmas, maudimas, sustingimas. Sąnarius būtina saugoti nuo šalčio ir drėgmės: vilkėti šiltus drabužius, avėti neperšlampančius batus, mūvėti pirštines, kol oro temperatūra nepasiekia mažiausiai 8 laipsnių šilumos.

 

Sąnarių sveikatai itin svarbi mityba – vengti sūrių produktų, pusgaminių, greitojo maisto, alkoholio. Valgyti daugiau daržovių ir produktų, turinčių natūralaus kolageno (šaltiena, naminiai sultiniai). Skaudančius sąnarius tepkite uždegimą mažinančiais, kraujotaką skatinančiais vaistais. Nepamirškite reguliariai judėti, nes tai puiki profilaktinė priemonė. Judinant sąnarį, geriau pamaitinama jo kremzlė, kurios dilimas bei uždegimas ir sukelia skausmą. Vaikščiokite, minkite dviratį, plaukiokite.

 

Svarbu palaikyti sveiką kūno svorį, nes kiekvienas papildomas kilogramas – nereikalinga apkrova sąnariams, ypač čiurnų, kelių, klubų.

 

Jei sąnariai labai skausmingi, jaučiamas sąstingis, matomas patinimas, metas konsultuotis su gydytoju – galbūt prireiks vaistų nuo uždegimų, laikino įtvaro ar fizioterapijos.

 

Psichikos sutrikimai

 

Tamsusis metas daugeliui lemia prastą savijautą – stinga motyvacijos, energijos, vargina depresyvios mintys. Pavasaris dažnai Lietuvoje neprasideda taip staiga, kaip tikimasi, todėl dienų pilkumas išsitęsia kone iki gegužės. Taigi psichologinė būsena dažnai negera. Prie pablogėjimo gali prisidėti ir stresas dėl artėjančių egzaminų, stojamųjų, sesijos, vaikų atostogų ir stovyklų planavimo. Daliai žmonių papildomą stresą ir nerimą kelia spaudimas paruošti kūną vasarai. Statistika rodo, kad pavasarį paūmėja valgymo sutrikimai bei depresija.

 

Norint palaikyti psichinę sveikatą, itin svarbus miego režimas. Miegodami žmonės ne tik ilsisi, bet ir subalansuoja endokrininę sistemą, kurios pokyčiai dažnai atsakingi už depresiją. Stenkitės kasdien eiti gultis ir keltis tuo pat metu, miegokite tamsoje, nes tik tada išsiskiria už miego kokybę atsakingas hormonas melatoninas. Raskite laiko malonioms veikloms, hobiams, bendravimui su draugais ir artimaisiais. Nepamirškite judėti – sportuojant ne tik gaunama daugiau deguonies, kuris ypač svarbus smegenų veiklai, bet ir gaminami laimės hormonai. Gerai psichinei sveikatai labai svarbi aplinka – stenkitės neskaityti neigiamų naujienų ir komentarų, apsupkite save teigiamais žmonėmis, venkite stresinių situacijų. Vidinės darnos suteikia joga, meditacija, muzikos ar knygų terapija.
 
SPECIALISTĖS KOMENTARAS

 

Daiva Žukauskienė 

sertifikuota geštalto terapeutė, trenerė ir biblioterapeutė 

 

Ar tiesa, kad pavasarį dažnesnė sezoninė depresija?

 

Depresiją, kaip liūdesį, galima supoetinti iki begalybės, nes joje telpa visi mėlynai pilki, juodi nuotaikų fonai. Klinikinė depresija visai nesusijusi nei su meile sau, nei su meile kitiems, nei su meile gyvenimui, ji tiesiog liga, kurią išprovokuoja arba išoriniai veiksniai, arba vidiniai sutrikimai. Sezonine depresija laikomi nuotaikos svyravimai, ryškiausiai pasireiškiantys pavasarį ir rudenį. Jie susiję su natūralios šviesos trūkumu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu. Klinikinė depresija taip pat linkusi į sezoniškumą, bet ji smogia daug stipriau nei sezoninis nuotaikos nebuvimas.

 

Mes esame mylinčios būtybės, bet lygiai taip pat ir kenčiančios, kai netenkame meilės subjektų. Vasara, šviesa, šiluma – komforto ir meilės elementai, tiesiog liūdna jų netekus, o pavasaris labai sunkus, nes negalime jų sulaukti. Epizodinius depresinės nuotaikos periodus patiria dažnas, bet jis jokiu būdu neserga depresija.

 

Kaip atskirti liūdesį nuo depresijos?

 

Tikra depresija – tai visos kančios apraiškos, įprasta veikla itin sunki, dažnai net neįveikiama. Sunku patenkinti netgi esminius poreikius: nėra apetito, maistas beskonis, nemiga, apatija, kaltė, menkavertiškumas, bejėgystė ir beviltiškumas, socialinių interesų ir bet kokios iniciatyvos praradimas. Užstrigę depresinėje būsenoje, prarandame gebėjimą ne tik jausti meilę, bet ir patirti bei priimti ją. Atrodo, kad žmogus nyksta tiesiog akyse, nuo papilkėjusio veido, nusvirusių lūpų kampučių iki liūdnų tuščių akių. Jis traukiasi ir gūžiasi susimesdamas į kuprą, sulėtėja ne tik judesiai, bet ir mąstymas, visi iki tol buvę kognityviniai gebėjimai. Žmonės jaučiasi vieniši šiame pasaulyje, vieniši patys su savimi ir kitais. Ir ši vienatvė tokia egzistencinė, nepaguodžiama, niekuo nepraskaidrinama.

 

Meilė nėra vaistas nuo depresijos, bet ji padeda išgyventi šią būseną. Visai nesvarbu, ką myli, bet jei išgyveni šį jausmą nuoširdžiai, tikrai, vadinasi, nesergi depresija, bent jau šiuo metu. Jei negali savyje rasti meilės jausmo čia ir dabar, niekam, netgi sau – tai gali būti depresinis sutrikimas.

 

Kaip padėti sau ir artimajam?

 

Labai sunkus momentas, kai depresija atsėlina lėtai, o ne užgriūva staiga, nes taip prie jos priprantama, kad kreiptis pagalbos atrodo kvaila, nes ji keičia visą asmenybę. Nuo depresijos kenčiantis žmogus – našta ne tik sau, bet ir kitiems, todėl vietoj pagalbos sulaukia atsuktos nugaros, nesupratimo, kaltinimo tingėjimu, nuobodumu. Kaltinimai tik dar labiau pagilina kaltę, veda link minčių, kad ne vieta jam čia, kad užima kitų vietą, trukdo ir be jo tiesiog būtų lengviau gyventi. Taip įsėlina savižudybės mintis, kuri sergant depresija virsta ketinimu, paskui planu ir neretai… pasitraukimu iš gyvenimo.

 

Padėti sergančiam depresija gali tik medikamentai ir psichoterapija, einantys koja kojon. Atpažinti ir tikslingai suteikti pagalbą gali tik informacijos turintis žmogus. Visi „padėjimai“ barant dėl tingėjimo, siūlymai eiti dirbti, nes esą darbas viską išgydo, yra beprasmiai, tiesiog žeminantys ir smukdantys. Geriausia pagalba – paraginti kreiptis į specialistus, sykiu palaikyti bei suprasti, kad tai nėra išsigalvojimas, o sunki liga. Palaikymas – buvimas kartu, neįkyrus siūlymas veikti, judėti, pramogauti, pasikalbėti, apsitvarkyti, pasigaminti maistą, atlikti grožio ir higienos procedūrų, palydėti pas gydytoją ar terapeutą. Depresija yra vieniša liga, todėl ištikima draugystė gydo. Sezoninis nuotaikos nebuvimas pats praeina vasarai sugrįžtant ir pamirštamas iki rudeninių sutemų.

 

Linkiu ramiai laukti šviesos, pavasario ir būti su tais, kuriems laukti skausminga. Jei tai nėra liga, viskas tiesiog praeina.