Nustatyta, kad pavasarinės depresijos požymius pajunta kas antras suaugęs planetos gyventojas. Kodėl tiek daug žmonių pasijunta blogai pavasarį, kai bunda gamta, vis dažniau danguje pasirodo saulė, viskas atgyja? Psichologai teigia, kad kaip tik šios priežastys sukelia žmoguje vidinį konfliktą, kuris ir lemia pavasarinės depresijos atsiradimą.

 

Kas yra depresija?

Depresija – tai įvairių vidinių ir išorinių priežasčių nulemtas psichikos sutrikimų simptomų derinys, pasireiškiantis prislėgta nuotaika, malonumo jausmo praradimu bei aktyvumo sumažėjimu. Sergantįjį depresija taip pat kamuoja sutrikęs miegas, nuovargis, energijos stoka, apatija, kūno masės sumažėjimas, dėmesio koncentracijos pablogėjimas, mintys apie savižudybę. Pavasarinė depresija – tai sezoninė depresija, susijusi su metų laiku.

 

Depresijos priežastys

Manoma, kad depresiją sukelia paveldėtas smegenų veiklos biocheminis sutrikimas. Taip pat susirgti depresija rizika padidėja ištikus psichologinei traumai, esant hormonų kiekio kraujyje svyravimams, nesaikingai vartojant alkoholinius gėrimus, piktnaudžiaujant medicininiais preparatais, jaučiant įtampą darbe ir pan.

Pavasaris – pereinamasis laikotarpis tarp žiemos ir vasaros. Žmogų tarsi iš vėžių išmuša oro nestabilumas: vieną dieną šilčiau, kitą dieną lyja, trečia –šalta. Šiuo metų laiku žmogus stipriau pajunta skirtumą tarp gamtos ir savęs: gamta keičiasi, tuo pačiu įpareigoja keistis ir patį žmogų. Tokie pokyčiai sukelia stresą, natūralią žmogaus reakciją į pasikeitimus.

Taip pat pavasarinei depresijai atsirasti įtakos turi ir vitaminų stoka, paūmėjusios chroniškos ligos.

 

Rūpesčiai: ne galvoti, o spręsti juos

Sergantieji depresija gydomi psichoterapija, elektroimpulsų ar šviesos terapija, fiziniais pratimais, relaksacinio kvėpavimo technika, miego deprivacija (gydymas nemiga). Antidepresantais gydomi lengva, vidutine ir sunkia depresijos forma sergantys pacientai.

Norint išvengti depresijos, reikia kuo daugiau laiko skirti širdžiai maloniai veiklai, planuoti ateitį. Svarbu būti užsiėmusiems, net kai nieko veikti nesinori, nevengti žmonių, praleisti daugiau laiko su artimaisiais, draugais.

Savo problemas ir rūpesčius reikėtų stengtis aptarti su kitais. Sergantiesiems depresija derėtų pamėginti tarsi atsitraukti ir pažvelgti į savo problemą iš šalies. Daugiau dėmesio skirti ne galvojant apie rūpesčius, bet sprendžiant juos.

Taip pat nederėtų piktnaudžiauti alkoholiu, sveikai maitintis, laikytis miego režimo, sportuoti. Angliavandenių turintis maistas taip pat gerina nuotaiką.

 

Įdomybės

  • Mokslininkai teigia, kad pavasarinės depresijos požymius pajunta kas antras suaugęs planetos gyventojas.
  • Patariama susirasti naujos veiklos: užsirašyti į vairavimo kursus, šokių pamokas, pradėti domėtis tuo, kuo niekuomet nesidomėjote arba kam vis trūkdavo laiko.
  • Rekomenduojama kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, kad būtų didesnė motyvacija – įsigyti šunį! Naujas augintinis ne tik neleis užsisėdėti namuose, bet ir skatins nenuobodžiauti. Nustatyta, kad žmonės, kurie bent 45 min. praleidžia gryname ore, pasižymi geresne nuotaika ir geriau įsisavina informaciją.
  • Pavasaris – tai daržovių metas, tad patariama gaminti kuo daugiau patiekalų su daržovėmis, jose apstu vitaminų.
  • Stenkitės pradžiuginti save ir įsileisti pavasarį į savo namus: prisiskinkite lauko gėlių ar tiesiog nusipirkite jų parduotuvėje.
  • Pats metas peržiūrėti drabužinę: išmeskite tai, ko nebenešiojate, ir nusipirkite naujų apdarų, kurie praskaidrins jums nuotaiką.

 

Specialisto komentaras

Kaip nepasiduoti pavasarinei depresijai, pataria psichologas dr. Marius Daugelavičius.

„Depresija – konfliktas, neatitikimas tarp ko nors su kuo nors, kuris išsekina žmogų. Pavasarinė depresija – tai viena sezoninės depresijos rūšių, priklausanti nuo metų laiko. Pavasarinei depresijai įtaką daro klimatas, šviesos pasikeitimas. Bunda gamta, dienos ilgėja, žydi augalai, viskas aplinkui tarsi gerėja, o žmogus savo viduje pradeda matyti įvairius blogumus, nusistovėjimus, problemas, todėl jaučiasi blogai. Niūrią žiemą nesijaučia skirtumo tarp žmogaus aplinkos ir jo vidinio pasaulio. Pavyzdžiui, prieblandoje dulkių nesimato, bet saulei pašvietus pro kambario langus, jos iškart tampa pastebimos. O pavasariop viskas gražėja, tuomet ir išryškėja tasai kontrastas. Kita priežastis yra ta, kad žiemą būname uždaresni, labiau užsisklendę. Kartu su bundančia gamta žmogui kyla poreikis keistis, būtinybė pradėti kažką naujo. Kai to poreikio nepaisoma, tuomet pradedama konfliktuoti tarp to, ką diktuoja gamta ir žmogaus vidus, ir to, kaip žmogus elgiasi – nerealizuoja savo vidinio noro.

Riziką susirgti šia depresijos forma didina tai, kad žmogaus organizmas po žiemos gali būti nusilpęs, trūksta vitaminų, taip pat lemia ir gyvybingumo stoka, rutina, kai mažai sportuojama, daug galvojama, tačiau mažai daroma. Daugiau rizikuoja susirgti depresija ir savikritiškas žmogus, nelinkęs priimti gyvenime ryžtingų sprendimų, bet mėgstantis daugiau kapstytis po save.

Norint padėti sau, reikėtų mėginti susilieti su gamtos ritmu. Kadangi pati gamta prabunda, tai reikėtų leisti sau pradėti kažką naujo, įsileisti naujų vėjų į savo gyvenimą. Tuomet nebeliktų konflikto tarp žmogaus vidinio pasaulio ir pavasarinio ritmo. Atsinaujinimas gali prasidėti paprastais dalykais: pradedant drabužių keitimu ir baigiant rimtesniais pokyčiais, kurių galbūt jau seniai reikėjo. Pokyčiai padeda išsivaduoti nuo depresijos. Žmogui, žengiančiam koja kojon su gyvenimu, jokia depresija negresia.

Artimiesiems, norintiems padėti pavasarine depresija sergančiam žmogui, tai padaryti ganėtinai sunku. Žinoma, galima patarti, priminti, kad įmanoma ką nors keisti, bet tą reikėtų daryti labai švelniai. Jeigu bus nurodinėjama, tai asmuo, sergantis pavasarine depresija, gali tai priimti kaip priekaištą. Galima būtų padėti pateikiant asmeninio pokyčio pavyzdį“.