PSO priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų 2018 m. oficialiai pripažino liga. Nors kol kas ligų klasifikacijoje priklausomybės nuo socialinių tinklų nėra, tačiau psichologų įsitikinimu, tai – tik laiko klausimas. Psichikos sveikatos specialistai jau dabar pastebi, kad kai kurie žmonės taip įninka į gyvenimą socialiniuose tinkluose, jog pradeda bijoti būti realybėje. Tad svarbu laiku pastebėti žalingu tampantį įprotį ir ieškoti pagalbos.

 

Socialinių tinklų ir realybės balanso testas Showing,Social,Media,Mobile,Apps,Icons,Of,Facebook,,Instagram,,Tiktok,

 

JAV priklausomybių ligų centras 2021 m. pristatė testą, padedantį pačiam žmogui įvertinti, ar naudojimasis socialiniais tinklais kelia grėsmę jo psichikos sveikatai. Amerikiečių specialistai ragina sąžiningai atsakyti į 9 klausimus ir įvertinti savo būklę.

 

1. Kiek laiko kasdien praleidžiate socialiniuose tinkluose? Aktyviai naršote ir / ar esate atvėrę programėlės langą.

 

A) Mažiau nei valandą

 

B) 1–2 val.

 

C) 3–4 val.

 

D) 5–6 val.

 

E) +7 val.

 

2. Nusifotografavote. Kiek laiko užtrunka nuotrauką redaguoti, parašyti įrašą ir paskelbti?

 

A) Apie minutę

 

B) Porą minučių

 

C) 5–10 min.

 

D) 30 min.

 

E) +1 val.

 

3. Ar socialiniai tinklai jus blaško? Kada dažniausiai pajuntate poreikį patikrinti naujienas ar žinutes?

 

A) Labai retai, kai nuobodžiauju

 

B) Valgant

 

C) Kalbantis

 

D) Darbe

 

E) Visą laiką

 

4. Ar sutinkate, kad naudojimasis socialiniais tinklais neigiamai veikia jūsų santykius?

 

A) Visiškai ne

 

B) Nemanau

 

C) Kartais dėl to kyla konfliktų, sulaukiu pastabų

 

D) Tik su tam tikrais žmonėmis

 

E) Taip, šiek tiek

 

5. Ar kas nors iš artimųjų skundėsi dėl laiko, kurį praleidžiate socialiniuose tinkluose arba skelbiamo turinio?

 

A) Niekada

 

B) Galbūt vieną ar du kartus

 

C) Sulaukiau priekaištų iš antrosios pusės

 

D) Pastabų išsakė vadovas darbe

 

E) Taip, kiekvieną kartą, kai naudojuosi telefonu

 

6. Ar naršote socialiniuose tinkluose prieš miegą arba tuo laiku, kai jau turėtumėte miegoti?

 

A) Niekada

 

B) Atsakau į svarbias žinutes, patikrinu pranešimus

 

C) Šiek tiek panaršau, patikrinu, ką paskelbė draugai

 

D) Prieš miegą socialinius tinklus tikrinu kasdien, bet riboju laiką iki 30 min.

 

E) Negaliu užmigti, kol neperžiūriu visų naujienų

 

7. Kaip dažnai tikrinate socialinių tinklų pranešimus?

 

A) Kartą per dieną

 

B) Porą kartų per dieną

 

C) Kas porą valandų

 

D) Kartą per valandą

 

E) Kas 10–20 min.

 

8. Kaip jaučiatės, kai neturite prieigos prie socialinių tinklų ir interneto?

 

A) Man patinka būti atitrūkusiam

 

B) Atsipalaidavęs

 

C) Nuobodžiauju

 

D) Jaučiuosi, lyg praleisčiau kažką svarbaus

 

E) Apima nerimas ir stengiuosi kuo greičiau prisijungti

 

9. Kaip jaustumėtės, jei jūsų įrašas ar nuotrauka nesulauktų nė vieno patiktuko ar reakcijos?

   

A) Man tai nerūpėtų

 

B) Įvertinčiau, kad tema ar nuotrauka kitiems tiesiog neįdomi

 

C) Stengčiausi įrašą ar nuotrauką patobulinti / redaguoti

 

D) Paprašyčiau draugų ar artimųjų, kad pamėgtų mano įrašą

 

E) Tai sukeltų gėdą. Tuoj pat pašalinčiau įrašą

 

Daugiausia atsakymų A – nepriklausomas. Priklausomybė nuo socialinių tinklų negresia. Išmanusis įrenginys ir socialiniai tinklai netrikdo dėmesio sukaupimo ir asmeninių santykių.

 

Daugiausia atsakymų B – protingas vartotojas. Šiai kategorijai priskiriami žmonės, kurie socialiniuose tinkluose renka informaciją. O juk tai ir yra pirminė socialinės žiniasklaidos užduotis. Visgi reikėtų stebėti savo įpročius ir nepamiršti, kad ne viskas, ką žmonės rašo, atitinka realybę ir faktus.

 

Daugiausia atsakymų C – laikinai įstrigęs naujienų sraute. Tokie asmenys nėra priklausomi nuo socialinių tinklų, tačiau turi polinkį praleisti ten laisvas valandas ir minutes. Ilgainiui toks polinkis gali pradėti trukdyti kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, laikinai socialiniuose tinkluose užstringama laukiant eilėje, pietaujant vienumoje ar net laukiant, kol įsižiebs žalias šviesoforo signalas. Tad vertėtų savęs paklausti, ar socialiniai tinklai praturtina kasdienybę, ar visgi trukdo užsiimti kita laisvalaikio veikla? Specialistai rekomenduoja nustatymuose nurodyti, kad kaskart prisijungiant prie socialinių tinklų būtų reikalinga suvesti slaptažodį. Šis papildomas veiksmas suteikia laiko įvertinti, ar tikrai verta įsijungti naujienų srautą.

 

Daugiausia atsakymų D – dalinai priklausomas. Su tokia daline priklausomybe dažnai susiduria paaugliai ir jauni suaugusieji. Dalis jų gyvenimo natūraliai persikėlė į skaitmeninę erdvę. Joje dalijamasi informacija ir bendraujama. Tad neturėdami prieigos prie socialinio tinklo pradeda jausti nerimą, kad praleidžia kažką svarbaus. Dalinė priklausomybė lengviau valdoma nei visiška priklausomybė. Tad ją kontroliuoti padeda sąmoningas laiko, praleidžiamo socialiniuose tinkluose, ribojimas bei naujų įpročių ugdymas, pavyzdžiui, panorus pasikalbėti su draugu, dažniau derėtų skambinti nei rašyti žinutę socialiniuose tinkluose. Taip pat būtent dalinai priklausomiems žmonėms reikia dažniau atsiriboti nuo socialiniuose tinkluose kuriamo įvaizdžio. Pavyzdžiui, užuot spaudus „patinka“ ant retušuotų nuotraukų, išeiti į parką ir pažiūrėti, kaip realybėje atrodo žmonės. Toks lengvas atsitraukimas nuo dirbtinės aplinkos padeda suvokti, kas yra tikra, o kas egzistuoja tik pagražintose nuotraukose.

 

Daugiausia atsakymų E – priklausomas. Tai žmonės, kurie per dažnai ir per intensyviai naudojasi socialiniais tinklais. Psichologai tokiu atveju daro prielaidą, jog naujienų srautas ir nuotraukų skelbimas yra būdas pabėgti nuo realybės arba patenkinti tuos emocinius poreikius (dėmesio, asmeninio ryšio ar kita), kurie nepatenkinami bendraujant gyvai. Per dažnas naudojimasis socialiniais tinklais veikia gebėjimą sutelkti dėmesį, o kartais iškreipia realybės suvokimą. Priklausomybių ligų specialistai ragina tokius žmones padėti sau žengiant mažus žingsnelius. Pirmiausia apriboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, taip pat išjungti socialinių tinklų pranešimų rodymą ir nenaršyti socialiniuose tinkluose tik nubudus. Mat pirmas 15 min. po prabudimo žmogaus smegenys jautriausios ir imliausios naujai informacijai bei įpročių formavimui. Tad rytinis naršymas tik dar labiau stiprina priklausomybę. Galiausiai galima pamėginti bent 6 val. išgyventi be socialinių tinklų ir kas savaitę šį laiką ilginti, kol para socialinių tinklų abstinencijos nebekels kančios.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė