Medų nešančios bitės netolimoje ateityje gali išnykti dėl per didelio pesticidų naudojimo žemės ūkyje ir dėl kai kurių kraujasiurbių parazitų, kurie veisiasi tik bičių kolonijose. Baisiausia, kad išnykus bitėms, netrukus būtų pasmerkta išnykta ir žmonija.

 

bites

Dauguma miestiečių bites laiko erzinančiais vabzdžiais. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jos tik dūzgia ir zuja aplink bei taikosi skaudžiai įgelti nieko neįtariantiems žmonėms. Tačiau tų pačių vabzdžių pagamintu produktu, medumi, daugelis mėgsta pagardinti salotas, košes, pyragus ir kitus patiekalus. Patinka mums tai, ar ne, mūsų gyvenimas tiesiogiai priklauso nuo dažnai nepelnytai nuvertinamų bičių. Bites reikia saugoti, globoti ir mylėti, nes, išnykus joms, išnyktų ir žmonija.

 

Kodėl saugoti bites taip svarbu? Todėl, kad iš 100 pasėlių rūšių, kurie tiekia mums 90 % maisto, 70 % apdulkina bitės. Bitės yra svarbiausios augalų reprodukcijos iniciatorės, nes jos perneša žiedadulkes nuo vyriškos lyties kuokelių ant moteriškos lyties piestelių ant savo kojelių.

 

Nuo 2006 metų bičių populiacija visame pasaulyje pastebimai sumažėjo. Pesticidai, ligos, parazitai ir prastos oro sąlygos dėl pasaulinio klimato atšilimo yra kalčiausi dėlto, kad bitės jau greitai gali būti įrašytos į Raudonąją knygą.

 

Pagrindinės priežastys, kodėl gali išnykti bitės yra dvi: pesticidai ir parazitai. Nuo II pasaulinio karo pesticidų naudojimas žemės ūkyje labai išaugo. Fungicidai, kartu su piretroidais ir neonikotinoidais, kartais gali daryti sinerginį šimtus kartų stipresnį poveikį negu bet kokie pesticidai, kurie naudojami atskirai. Prieš sėją kiekviena sėkla yra padengiama pesticidais ir tai reiškia, kad pesticidų bus visose augalo dalyse. Medų nešančios bitės kartu su žiedadulkėmis surenka ir pesticidus. Po to pesticidai puola centrinę bičių nervų sistemą ir sukelia raumenų paralyžių bei mirtį.

 

Intensyvus pesticidų, kitaip neonikotinoidų (santykinai nauja insekticidų klasė, kuri paveikia vabzdžių centrinę nervų sistemą ir sukelia paralyžių ir mirtį), naudojimas turi didžiulį fatališką poveikį bičių populiacijai. Kai bites paveikia neonikotinoidai, jos patiria šoką ir užmiršta kelią namo (galima sakyti, kad tai tam tikra vabzdžių Alzheimerio versija).

 

Be pesticidų bitėms mirtiną pavojų kelia varoatozės erkės. Šie kraujasiurbiai parazitai gali daugintis tik bičių kolonijose ir kenkia tiek suaugusioms, tiek jaunoms bitėms. Dėl erkių sukeltos ligos bitės gali netekti kojelių ir sparnelių. Ilgainiui jos pasmerktos žūti.

 

Bičių išnykimas atsilieptų augalams, gyvūnams, kuro prieinamumui, topografijai, drabužių pramonei ir, žinoma, žmonių gyvenimui.

 

Kai kuriuos augalus apdulkina vėjas, tačiau tokių yra palyginus mažai. Pagrindiniai planetos augalų apdulkintojai yra vabzdžiai. Vabalai ir drugeliai taip pat gali išnešioti žiedadulkes, bet bitės tai daro efektyviau ir apdulkina didesnius augalijos plotus. Be bičių greičiausiai tektų pamiršti apie obuolius, vyšnias ir daugelį kitų, skanių vaisių ir daržovių (šilauoges, avokadus, brokolinius kopūstus, daugelį lapinių daržovių, agurkus, moliūgus ir daugelį kitų). Vieni pirmųjų išnyktų migdolų medžiai.

 

Jeigu bitės išnyktų, drastiškai sumažėtų pasėlių derlius. Nors tokiems pasėliams kaip ryžiai ir kviečiai nereikia vabzdžių apdulkinimo, tačiau geras klausimas, ar žmonija galėtų išgyventi, misdama tik ryžius ir duoną visą likusį gyvenimą?

 

Bičių išnykimą pirmieji pajustų žolėdžiai. Išnykus augalams, kuriais jie minta, galiausiai išnyktų ir jie patys. Pavyzdžiui, daug gyvulių, auginamų dėl pieno ir mėsos, šeriami liucernomis ir lubinais, kurių išlikimas tiesiogiai priklauso nuo to, ar juos apdulkins bitės. Jeigu karvės negaus pakankamai pašaro, tada sumažės ir mėsos bei pieno produktų gamyba. Tai atsilieps žmonių mitybai.

 

Išnykus žolėdžiams, netrukus nukentės ir trečiosios grandies atstovai (mėsėdžiai). Vieninteliai, kurie iš to turės naudos, bus tik maitėdos (ereliai, grifai, varnos ir kt.).

 

Rapsai (kanola), auginami maistui ir kurui, taip pat priklauso nuo to, ar bitės išgyvens. Rapsai taip pat naudojami gaminti biokurą, todėl tuomet žmonėms teks naudoti tik iškastinį kurą ir taip dar labiau kenkti aplinkai.

 

Medvilnė priklauso nuo bičių apdulkinimo. Joms išnykus medvilnės pramonė žlugtų, todėl sumažėtų drabužių pasirinkimas. Ypač nukentėtų tie, kurie gyvena karšto ir drėgno klimato zonose arba vasarą vidutinio klimato juostose, nes su sintetiniais, nailoniniais drabužiais, kūno oda šunta ir prakaituoja.

 

Kadangi išnykus bitėms, išnyktų ir didžioji dalis augalijos, tai žemėje atsirastų milžiniški tušti plotai, dykynės, kur niekas negali augti. Pradėtų slinktis žemė, atsivertų smegduobės, kurios nušluotų ištisas gyvenvietes nuo Žemės planetos paviršiaus. Galiausiai Žemė taptų didžiule dykuma, kurioje daug plastiko…

 

Drastiškai sumažėjęs pasėlių derlius lemtų pasaulinį žmonijos badmetį. Badas ir skurdas badytų akis visuose Žemės kampeliuose. Gėlieji vandenys pradėtų džiūti, nes būtų mažiau medžių, kurie galėtų užtikrinti nuolatinę, normalią vandens apykaitą ir tiekimą. Mažėjant maisto ir vandens žmonės mirtų dėl alkio ir troškulio. Sumažėtų žmonių vaisingumas, todėl visuomenė pradėtų senėti dar sparčiau. Prireiktų maždaug 100 metų, kad žmonija visiškai išnyktų.

 

Manoma, kad vienintelė viltis, kad mokslininkai ateityje sukurs bites – robotus, kurie atliks tą patį darbą, kurį kažkada darė bitės, antraip pasaulis pasmerktas žlugti. Tačiau net jei jiems tai pavyktų, natūralaus medaus nebeliktų amžiams. Žmonija turi suprasti, kad žudydama bites, ji žudo pati save ir imtis veiksmų, kad jas išsaugotų ir visi šie siaubą keliantys scenarijai niekada netaptų realybe.