Garsusis verslo magnatas Džordžas Sorosas, šiandien geriausiai žinomas kaip legendinis investuotojas ir filantropas, nenustoja stebinti. Drąsiai rėžia, ką galvoja ir elgiasi priešingai, nei daugelis jo kartos verslininkų. 2016 m. tuometinį JAV prezidentą Donaldą Trumpą pavadinęs apsimetėliu ir sukčiumi, vyras bandė pakeisti politinį režimą ir dėl to tapo tikru galvos skausmu aukštesniesiems visuomenėms sluoksniams visame pasaulyje.

 

Vaikystėje išvengė baisaus žydų likimoJanuary,24,,2019,Caricature,Of,George,Soros,Hon,Fba,Is

 

Džordžas Sorosas (tikrasis vardas György Schwartzas) gimė 1930 m. rugpjūčio 12 d. Budapešte, Vengrijoje, Tivadaro ir Erzsebetos Schwartzų šeimoje. Jo motinos šeima turėjo klestinčią šilko parduotuvę. Tėvas buvo teisininkas bei žinomas esperantininkų rašytojas, redagavęs esperanto literatūros žurnalą „Literatura Mondo“ ir mokęs sūnų šios kalbos. Tivadaras taip pat buvo Pirmojo pasaulinio karo belaisviu ir po jo, kol pabėgo iš Rusijos ir vėl prisijungė prie šeimos Budapešte. Norėdamas išvengti antisemitinio persekiojimo, 1936 m. pakeitė pavardę į Sorosas. 1944 m. kovą, kai nacistinė Vokietija okupavo Vengriją, Džordžui buvo 13 metų. Naciai uždraudė žydų vaikams lankyti mokyklą, o D. Sorosas ir kiti moksleiviai buvo priversti atsiskaityti Žydų tarybai, kuri įkurta okupacijos metais. „Žydų taryba paprašė mažų vaikų išdalyti deportacijos pranešimus. Man liepta eiti į Žydų tarybą ir ten davė šiuos mažus lapelius… Paėmiau šį popieriaus lapą savo tėvui. Jis akimirksniu jį atpažino. Tai buvo Vengrijos žydų teisininkų sąrašas“, – vaikystę prisiminė vyras. D. Soroso tėvas į darbą negrįžo. Jo šeima karą išgyveno įsigijusi dokumentus, kuriuose nurodyta, kad jie yra krikščionys. Tai buvo mažų mažiausiai sėkmė, nes išvengė baisaus likimo, su kuriuo susidūrė daugiau nei du trečdaliai Vengrijos žydų. Jausdamasis užgniaužtas komunistinėje Vengrijoje, 1947 m. D. Sorosas imigravo į Jungtinę Karalystę, kurioje pasirinko studijas Londono ekonomikos mokykloje. Netrukus į jo rankas pateko filosofo Karlo Poperio knyga „Atvira visuomenė ir jos priešai“, kurioje tyrinėjama mokslo filosofija ir išsakoma kritika totalitarizmui. Knygoje rašoma, kad jokiai ideologijai nepriklauso tiesos ir kad visuomenės gali klestėti tik tada, kai jos veikia laisvai ir atvirai bei išlaiko pagarbą asmens teisėms. Vėliau vyras susipažino su pačiu knygos autoriumi, kuris tapo jo dažniausiu pašnekovu, padariusiu didžiulę asmeninę įtaką.

 

​Džordžas jau nuo jaunystės daugiausia dėmesio skyrė finansams. Praėjus ketveriems metams po studijų baigimo, 1952 m., persikėlė į Niujorką, kur įsidarbino Volstrito brokerių įmonėje „F.M. Mayer“. Paskui dirbo analitiku ir investicijų vadovu bendrovėse „Wertheim & Company“ ir „Arnold & S. Bleichroeder“. 1973 m. įsteigė savo rizikos draudimo fondą – Soroso fondą, pavadintą „Quantum Fund“, o vėliau „Quantum Fund Endowment“ su maždaug 12 mln. JAV dolerių investuotojų paramos. Pamažu, Džordžui vadovaujant, bendrovė tapo viena ryškiausių Amerikos rizikos draudimo fondų – vidutinė metinė grąža viršijo 30 %. Dėl klestinčio verslo 2017 m. spalį D. Sorosas galėjo pasigirti 23 mlrd. JAV dolerių grynąja verte ir dvidešimtąja pozicija „Forbes“ milijardierių sąraše.

 

Bandymas pakeisti pasaulį

 

Šiandien D. Sorosas yra ne tik vienas turtingiausių žmonių pasaulyje, bet ir vienas politiškai įtakingiausių JAV filantropų. Nepaisant to, kad 9-ajame dešimtmetyje buvo dešiniųjų sąmokslų auka, 2004 m. tapo tikruoju konservatyvios propagandos židiniu, daugiausia dėl to, kad pradėjo finansuoti grupes, bandančias blokuoti prezidento Džordžo V. Bušo perrinkimą. Viešai paraginęs priešintis Irako karui, paskatino teorijas, kad būtent jis piktavališkai bandė daryti įtaką JAV politinei darbotvarkei. Maža to, 2016 m. paaukojo 3 mln. JAV dolerių, kad padėtų pertvarkyti Amerikos teisingumo sistemą. Tokie kilnūs ketinimai buvo visiškai nesuprasti sąmokslo teorijų skleidėjų, manančių, kad tai jo gudrus planas pasiekti tai, ko nori. Nuo tada dešiniosios pakraipos leidiniai, tokie kaip „Britbart“, dažnai kaltino milijardierių sumokėjus protestuotojams per „Moterų eitynes“, kitose svetainėse teigta, kad jis bendradarbiauja su pasauliniu elitu siekdamas sužlugdyti visą ekonomiką. Dar kiti istorijų kūrėjai tikino, kad magnatas bando slapta užvaldyti pasaulį ir padaryti jį liberalesnį. Maža to, šios JAV egzistavusios idėjos taip greitai pasklido, kad į D. Sorosą vis dar įtariai žiūri dešiniosios pakraipos šalys. Pavyzdžiui, Vengrijos prezidentas priėmė įstatymus, kuriais siekė uždaryti progresyvų D. Soroso remiamą universitetą Budapešte. D. Soroso nuomone, šiuolaikinės žmogaus egzistencijos tikslas – sukurti pasaulį, kurį apibrėžia ne suverenios valstybės, o pasaulinė bendruomenė, kurios rinkėjai supranta, kad visi suinteresuoti laisve, lygybe ir gerove. Jo nuomone, tokios globalios atviros visuomenės sukūrimas yra vienintelis būdas užtikrinti, kad žmonija įveiktų egzistencinius klimato kaitos ir branduolinio ginklo platinimo iššūkius.

 

Sąmokslo teorijų taikinys

 

Nenuostabu, kad milijardų vertės turtus valdantis verslininkas vis dar yra daugelio konspiracinių svetainių įkvėpimo šaltinis. Po to, kai interneto erdvėje buvo paviešintas vaizdo įrašas pavadinimu „Džordžas Sorosas ruošiasi nuversti JAV“, jis nė kiek neįsiuto. Priešingai, vis dar siekia plėtoti liberalias demokratijas ir kovoti su politine bei ekonomine neteisybe visame pasaulyje. „Galima sakyti, man pasisekė su priešais. Jie verčia mane dar labiau kovoti ir ginti tai, kas teisinga“, – interviu leidiniui „Financial Times“ sakė vyras.

 

1984 m. įkūrė Atviros visuomenės fondus, finansuojančius daugybę pasaulinių iniciatyvų, kuriomis siekiama skatinti teisingumą, švietimą, visuomenės sveikatą, verslo plėtrą ir nepriklausomą žiniasklaidą. Verslininkas padeda regionams, ištiktiems stichinių nelaimių, finansuoja popamokines veiklas moksleiviams, kovoja su ligomis ir „protų nutekėjimu“. Nepaisant gražių darbų, su kiekvienu savo žingsniu jis provokuoja sąmokslo teorijų kūrėjus. Kalbama, kad jis parašė keletą knygų apie gresiantį finansų rinkų žlugimą ne tam, kad informuotų visuomenę, o tam, kad galėtų manipuliuoti rinka ir pasiektų savo tikslus. Viena žinomų su D. Sorosu susijusių sąmokslo teorijų – jis yra už Europos migrantų krizę arba migrantų importą į Europos šalis. Vengrijos vyriausybė išleido milijonus dolerių D. Sorosą demonizuojančiai plakatų kampanijai, po kurios ne tik vengrai, bet ir visas pasaulis matė verslininką kaip vadovaujantį tarptautiniam susibūrimui, kuriame dalyvauja ir kiti žydai, tokie kaip Rotšildai, taip pat masonai ir iliuminatai.

 

Svajojo būti Dievu

 

D. Sorosas ne kartą pasakojo istoriją, kad vaikystėje svajojo būti Dievu. Teigė, jog buvo įsitikinęs savo galia kontroliuoti kitus. Vėliau aiškino šią idėją sakydamas, kad tuo metu tai buvo savotiška liga, nes laikyti save Dievu ir visa ko kūrėju yra nenormalu. 1998 m. interviu „CBS News“ atskleidė, kad nėra religingas ir netiki Dievą.

 

Turėjo dvi nesėkmingas santuokas. Su pirmąja žmona Annaliese Witschak susituokė 1960 m. Ji buvo vokietė imigrantė, per karą likusi našlaite. Su ja susilaukė trijų vaikų. Nors nebuvo žydė, ją labai mėgo Soroso tėvai, nes ji taip pat patyrė nepriteklių, kurį sukėlė Antrasis pasaulinis karas. Nepaisant artumo, jiedu išsiskyrė 1983 m. Tais pačiais metais milijardierius vedė istorikę Susaną Weber, su kuria susilaukė dviejų vaikų. Jiedu išsiskyrė 2005 m. Po trejų metų sutiko dar vieną meilę – japonę Tamiko Bolton, švietimo konsultantę, licencijuotą vaistininkę ir verslininkę. Susituokė 2013 m. rugsėjo 21 d. ir iki šiol dalijasi gyvenimu.

 

Autorius Monika Budnikienė