Pasaulį alina pražūtingos sausros ir karščio bangos: ar užklups ir Lietuvą?

Vienuose pasaulio regionuose fiksuojami karščio rekordai, kituose – rekordiškai ilgai užsitęsusios sausros. Specialistai įspėja, kad pražūtį nešantys ekstremalūs reiškiniai tik dažnės ir intensyvės, mat pasaulis ir toliau degina labiausiai prie klimato kaitos prisidedantį iškastinį kurą.

Karščio bangos ypač pavojingos joms mažiausiai pasiruošusioms šalims

Žurnale „Nature Communications“ publikuotoje naujoje Jungtinės Karalystės mokslininkų ataskaitoje teigiama, kad stiprėjant klimato krizei daugės rekordinių karščio bangų. Jos bus ypač pražūtingos šalims ir regionams, kurie tokiems ekstremaliems reiškiniams mažiausiai pasiruošę. Mokslininkai išanalizavo daugiau nei 60 m. temperatūros duomenų rinkinius ir klimato modelius, kad apskaičiuotų beprecedenčių ekstremalių karščių tikimybę ir tai, kur jie gali įvykti. Ataskaitoje įvardijama, kad didelės rizikos karščio bangų taškai yra Afganistanas, Papua Naujoji Gvinėja ir Centrinė Amerika, įskaitant Gvatemalą, Hondūrą, Nikaragvą. Šie regionai itin pažeidžiami dėl sparčiai augančio gyventojų skaičiaus ir ribotų galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis bei energijos ištekliais – tai mažina žmonių atsparumą ekstremalioms temperatūroms.

Karščio bangos dažnės ir intensyvės: pražūtingas poveikis aplinkai ir sveikatai

Londono imperatoriškojo koledžo Granthamo klimato kaitos instituto klimato mokslininkė Friederike Otto teigė, kad karščio bangos ir kiti ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai tik intensyvės, nes pasaulis ir toliau degina iškastinį kurą. Pastaraisiais dešimtmečiais karščio bangos jau buvo itin mirtinos, todėl tai rimtas pagrindas nerimauti dėl ateities. Dėl karščio bangų blogėja oro kokybė, kyla miškų gaisrų ir sausrų pavojus, jos gali sukelti infrastruktūros pažeidimų. Be to, karščio bangos daro didelę žalą sveikatai, o ekstremalus karštis – viena mirtingiausių stichinių nelaimių. Šilumos smūgis arba išsekimas dėl karščio gali sukelti galvos skausmą, svaigimą, pykinimą, sąmonės netekimą ir kt. Jis laikomas sunkiausia su karščiu susijusia organizmo būkle, kai kūno temperatūra per kelias minutes smarkiai pakyla ir gali sukelti neįgalumą arba net mirtį.

Rizika Europos šalims

Ataskaitoje nustatyta, kad tokios karščio bangos, kurios gerokai viršija normą, 1959–2021 m. kilo maždaug 30 % vertintų regionų. Tarp jų – 2021 m. Ramiojo vandenyno šiaurės vakaruose fiksuota karščio banga, kurios metu visiškai sumušti temperatūros rekordai, pražudę šimtus žmonių. Be to, 2021 m. birželį Britų Kolumbijoje fiksuotas visų laikų Kanados karščio rekordas – beveik 50 °C. Ankstesnis rekordas viršytas kone 5 laipsniais. Vos po kelių dienų kaimą beveik sunaikino miškų gaisrai. Mokslininkai nustatė, kad šis įvykis būtų beveik neįmanomas, jei ne klimato kaita. Ataskaitoje teigiama, kad daliai Kinijos, įskaitant Pekiną, ir Europos šalims, pavyzdžiui, Vokietijai ir Belgijai, taip pat kyla didelė rizika. Milijonai žmonių, gyvenančių šiuose tankiai apgyvendintuose regionuose, gali smarkiai nukentėti nuo karščio bangų, net jei šios šalys greičiausiai ir nestokoja išteklių blogiausiems padariniams sušvelninti.

Dalyje Azijos teritorijų fiksuoti rekordiniai karščiai

Kinijoje vietos žiniasklaida pranešė, kad šįmet užfiksuota rekordinė balandžio temperatūra. Rekordai viršyti ir kai kuriose teritorijose Laose, Tailande, Mianmare, Vietname, kur temperatūra kilo iki beveik 45 °C. Bangladešo sostinėje Dakoje fiksuota karščiausia diena per 58 metus, kai temperatūra viršijo 40 °C. Pastaraisiais metais dėl didelio karščio ypač pažeidžiama tapo Indija, o ekspertai baiminasi, kad šie metai gali būti dar blogesni. Balandį Indijos meteorologijos departamentas paskelbė įspėjimą apie didelę karščio bangą kai kuriose šalies teritorijose – šešiuose šiaurės ir rytų Indijos miestuose temperatūra viršijo 44 °C, o sostinėje Delyje vieną dieną fiksuota 40,4 °C. Dėl aukštos temperatūros kai kuriose šalies valstijose uždarytos mokyklos, o po renginio, vykusio po atviru dangumi Maharaštros valstijoje, mirė 13 žmonių, 8 gydyti dėl saulės smūgio.

Afrikos Kyšulyje – didžiausia sausra per 40 metų: sukėlė klimato kaita

Po 5 metų iš eilės, kai kritulių kiekis buvo mažesnis už vidutinį, Afrikos Kyšulyje – viename iš skurdžiausių pasaulio regionų – nuo 2020 m. fiksuojama didžiausia sausra per 40 metų, rašoma kitoje „The Guardian“ publikacijoje. Mokslininkų grupės „World Weather Attribution“ analizėje teigiama, kad šiuo metu vykstanti niokojanti sausra nebūtų kilusi, jei ne žmonių veiklos sukelta klimato kaita. Šiuo metu vidutinė planetos temperatūra yra maždaug 1,2 °C aukštesnė nei iki pramoninio laikotarpio XIX a. pabaigoje. Tyrime nustatyta, kad pastarojo meto kritulių sąlygos nebūtų sukėlusios sausros, jei pasaulis būtų 1,2 °C vėsesnis. Taip pat ištirta, kad dėl klimato kaitos tokių sausrų tikimybė padidėjo apie 100 kartų. Nuo sausros tiesiogiai nukentėjo apie 50 mln. žmonių Afrikos Kyšulyje ir dar 100 mln. gyventojų visame regione. Maždaug 20 mln. žmonių gresia didelis maisto trūkumas ar net badas.

Kokius padarinius pajus lietuviai?

Šįmet Aplinkos ministerija kartu su Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybine miškų tarnyba, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba ir kitomis institucijomis parengė Lietuvos 8-ąjį nacionalinį pranešimą apie JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) įgyvendinimą ir 5-ąją dvimetę ataskaitą. Pranešime prognozuojama, kad Lietuvoje iki 2100 m. bendra metinė oro temperatūra didės nuo dabartinių 7,3 °C dar 1,2–2,8 °C. Daugės karščio bangų ir tropinių naktų, pailgės augalų vegetacijos sezonas, o šaltų dienų sumažės. Numatoma, kad toliau didės ir bendras metinis kritulių kiekis, nuo dabartinių 684 mm – 42–98 mm, ypač žiemą. Baltijos jūros lygis, tikėtina, kils visą šimtmetį. Pakilimas svyruos nuo 22 cm iki 35 cm. Visgi, specialistų teigimu, jau šią vasarą lietuviai pajus, kad yra karščiau nei pernai ar užpernai. Tikėtina, kad teks susidurti su ilgesnėmis karščio bangomis. 2022 m. rugpjūčio 18-ąją Lietuvoje viršytas 83 m. išsilaikęs karščio rekordas. Kretingoje išmatuotas net 33,3 °C karštis, pralenkęs 1939 m. rugpjūčio 18 d. Vilniuje pasiektus 31,3 °C. Specialistai primena, kad didžiausia Lietuvoje užfiksuota temperatūra siekė 37,5 °C. Tikėtina, kad būtent šią vasarą gali būti pasiektas naujas rekordas.

Parengta pagal ELTA ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos informaciją