Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ rudenį atliktos apklausos duomenimis, refinansavimo galimybė domina 27 % būsto paskolų turėtojų. Nuo vasario įsigaliojus su nekilnojamuoju turtu susijusio Kredito įstatymo pataisoms, tai padaryti tampa dar paprasčiau.

 
2_Julius Ivaška

Julius Ivaška

Domina pasiskolinusius palūkanų piko metu

 

Apklausos rezultatai rodo, kad šiuo metu būsto kreditus yra paėmę beveik penktadalis (18 %) Lietuvos gyventojų, o kas aštuntas paskolos turėtojas (13 %) savo kreditą jau refinansavo anksčiau. „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška atkreipia dėmesį, kad iš jau turinčių būsto paskolą beveik pusė apklaustųjų (45 %) ją paėmė 2010–2020 m. „Keičiantis ekonominei aplinkai, kinta ir paskolų sąlygos. Prieš 3–5 m. išduotų būsto paskolų sąlygos yra visiškai kitokios nei šiuo metu. Apie refinansavimą ypač turėtų pagalvoti tie žmonės, kurie būstui skolinosi palūkanų piko periodais – nemenka tikimybė, kad jiems pavyktų itin reikšmingai susimažinti finansinius įsipareigojimus“, – pabrėžia J. Ivaška.

 

Beveik pusė paskolų – su 2 % viršijančia palūkanų marža

 

Apklausos duomenimis, 36 % būsto paskolų gavėjų pasirašė kredito sutartis su 2–3 % dydžio palūkanų marža, 11 % – su 3 % viršijančia palūkanų marža. Dešimtadalis būsto paskolų turėtojų apskritai nežino, kokia jų sutartyje nustatyta banko taikoma palūkanų marža. Pastaraisiais metais vidutinė būsto paskolų marža mažėjo maždaug trečdaliu: nuo 2,43 % 2022-aisiais iki 1,6 % šiuo metu. Lietuvos banko (LB) duomenimis, būsto paskolos, suteiktos didesnėmis nei šiuo metu taikomos maržomis, sudaro maždaug du trečdalius visų paskolų. Iš viso praėjusių metų lapkričio pabaigoje būsto paskolų Lietuvoje buvo išduota už 13,09 mlrd. Eur. LB liepos skaičiavimais, refinansavus visas mūsų šalyje išduotas būsto paskolas, bendrai būtų galima sutaupyti iki 0,5 mlrd. Eur.

 

Tiksli po būsto paskolos refinansavimo potencialiai sutaupoma suma labai priklauso nuo konkrečių kiekvienos paskolos sąlygų: jos likučio, trukmės ir pan. Pavyzdžiui, refinansavus 20 metų trukmės 100 tūkst. Eur dydžio paskolą ir sumažinus jos maržą 0,4 %, per likusį laikotarpį pavyktų sutaupyti daugiau nei 4000 Eur. Suderėjus dėl dar geresnių refinansavimo sąlygų, sutaupoma suma gali būti dar didesnė. J. Ivaška pasakoja apie atvejus, kai būsto paskolą refinansavus „Urbo“ banke banko maržą gyventojams pavyko susimažinti ketvirtadaliu ar net trečdaliu. Pasak banko atstovo, būsto paskolos perkėlimo procedūra vidutiniškai užtrunka nuo 2 iki 4 savaičių. Mokamą palūkanų maržą vidutiniškai galima susimažinti 0,3–0,9 %, o vidutinę mėnesio įmoką – 5–10 %.

 

Real,Estate,Agent,Delivering,Sample,Homes,To,Customers,,Mortgage,LoanKas keičiasi nuo vasario?

   

Pernai spalį LR Seimas priėmė su nekilnojamuoju turtu susijusio Kredito įstatymo pataisas, pagal kurias gyventojai gali paprasčiau, greičiau ir be papildomų išlaidų refinansuoti savo būsto paskolas. Anksčiau būsto paskolos refinansavimas reiškė, kad žmogus turėjo bent keletą kartų ateiti į savo banką, gauti įvairius įvertinimo dokumentus bei pažymas apie paskolos likutį, o šalia naujos sutarties sudarymo paprastai reikėdavo mokėti ir išankstinio sutarties grąžinimo mokestį, kartais siekdavusį net kelis procentus nuo grąžinamos sumos. Kai kuriais skaičiavimais, refinansuojant 100 tūkst. Eur paskolą, administraciniai su refinansavimu susiję mokesčiai galėjo viršyti ir 1000 Eur. Dabar būsto paskolą norinčiam refinansuoti žmogui pakanka kreiptis į naują finansų įstaigą, kuri pati privalo atlikti didžiąją dalį refinansavimo procedūrų. Paskolą suteikęs bankas privalo nemokamai pateikti visus reikalingus duomenis paskolą refinansuojančiam bankui. Negana to, kad gyventojams nereikės rūpintis banko pažymomis, jie taip pat nepatirs su refinansavimu susijusių išlaidų:

 
  • Gyventojams nebereikės paskolą refinansuojančiam bankui teikti naujo nekilnojamojo turto vertinimo – prireikus jį atliks naujas bankas savo lėšomis. Jei bankas paprašys pateikti šį vertinimą, tokiu atveju turės atlyginti vartotojui su tuo susijusius kaštus, jei vartotojas su juo sudaro kredito sutartį.
  • Būsto paskolos turėtojui taip pat nebereikės mokėti notarui už nekilnojamojo turto hipotekos patvirtinimą ir duomenų viešajam registrui perdavimą bei viešojo registro tvarkytojui už nekilnojamojo turto hipotekos įregistravimą viešajame registre ir išregistravimą iš jo – už visa tai sumokės paskolą refinansuojanti kredito įstaiga.
  • Pagal naująsias įstatymo pataisas, pradinis būsto paskolos davėjas naujajam kredito davėjui visą reikalingą informaciją apie būsto paskolą privalės pateikti per 5 d. d. Gavęs naują pasiūlymą, paskolos gavėjas turės 30 kalendorinių dienų apsispręsti, ar nori refinansuoti paskolą naujo kredito davėjo pasiūlytomis sąlygomis, ar nemokamai pasikeisti turimos paskolos sutarties sąlygas pas pradinį kredito davėją, jei šis tokį pasiūlymą pateiks.
 

Tiesa, kai kuriuos veiksmus būsto paskolos turėtojas ir toliau privalės atlikti pats: pavyzdžiui, pateikti bankui hipotekos sandorio sudarymo sutartį ar papildomų dokumentų, jei tai būtina įvertinti paskolos turėtojo mokumui. Refinansuoti būsto paskolą kredito gavėjas galės ne dažniau kaip vieną kartą per dvejus metus.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė