Riba tarp sveikos mitybos yra valgymo sutrikimo yra labai plonytė. Atrodo, kad noras sveikai maitintis turėtų būti pagirtinas, tačiau taip yra tikrai ne visada. Iš tiesų beveik visi, kurie domisi sveika mityba, balansuoja ant ribos, kada poreikis kontroliuoti mitybą taps nebevaldomu ir pradės kenkti socialiniams ryšiams, psichinei ir net fizinei sveikatai.

 

"sveika mityba"

Ortoreksija – tai subklinikinis valgymo sutrikimas arba įkyrios mintys apie tai, kad reikia maitintis sveikai. Sergantieji šiuo valgymo sutrikimu patys savęs ligoniais nelaiko ir yra įsitikinę, kad tiksliai ir sąžiningai laikydamiesi sveikos mitybos taisyklių jie daro paslaugą kūnui. Jie net neįtaria, kad jų valgymo įpročiai gali turėti liūdnų pasekmių. Daugelis teigia, kad gyvena ne dėlto, kad valgytų, bet ar dažnas iš tikrųjų gyvena pagal šį teiginį?

 

Amerikiečių mokslininkas, knygų apie sveikatą autorius dr. Stephenas Bratmanas ortoreksiją vadina liga, kai žmonės į savo mitybą žiūri kaip į būdą pasijausti geresniais, švaresniais ir dvasingesniais. Kuo toliau pažengusi liga, tuo labiau asmuo mano, kad „sveika mityba“ padeda jaustis geresniais ir doresniais. Tačiau protą užvaldančios įkyrios mintys apie sveiką gyvenseną pamažu sekina ir alina psichinę asmens sveikatą.

 

Atrodo, kas čia blogo maitintis sveikai? Tokie žmonės cituojami kaip sektini pavyzdžiai, gebantys atsispirti pagundoms (kaloringiems, su daug dirbtinių priedų maisto produktams), todėl gydyti ortoreksiją yra labai sudėtinga. Sergantiesiems labai sunku pripažinti, kad valgyti sveikai gali būti visai nesveika. Labai svarbu laiku nustatyti prasidedančią maniją. Sveikatos apsaugos specialistai teigia, kad įkyrios mintys dažniausiai apsėda ne tik dėl maisto, bet ir dėlto, kad yra gilesnių, emocinių problemų. Išsprendus emocines problemas paprastai grįžtama prie normalių valgymo įpročių.

 

Nuo ortoreksijos kenčia tiek vyrai, tiek moterys. Tačiau pastebėta, kad dažniausiai ortoreksijos aukomis tampa moterys, iš pradžių norėjusios numesti šiek tiek svorio. Vyrai dažniau teigia, kad tiesiog nori atrodyti ir jaustis geriau. Nepriklausomai nuo lyties spaudimas atitikti visuomenės standartus yra labai stiprus, o šiuo metu ir sveikai maitintis. Valgyti sveikai, žinoma, yra labai gerai, tačiau bet kokie kraštutinumai gali privesti prie neigiamų pasekmių.

 

2 skiriamieji ortoreksijos ženklai:

 
  • Valgymo įpročiai, kurie prieštarauja sveikam protui arba intuicijai. Beveik neišvengiama, kad turintieji šį sutrikimą praras intuityvaus valgymo įgūdžius ir apskritai valgymo malonumą. Intuityvusis valgymas – tai paprasčiausiai žinojimas, kokio maisto labiausiai norisi, alkio jausmo pažinimas, mokėjimas mėgautis valgomu maistu ir sotumo jausmas pavalgius. Per didelė savikontrolė lemia tai, kad žmogus nebeatpažįsta savo kūno pojūčių. Suvalgę ką nors netinkamo sergantieji ortoreksija jaučia didelį kaltės jausmą. Daugelis žmonių jaučiasi nekaip, kai persivalgo ir nukrypsta nuo dietos, tačiau moka su tuo susitvarkyti. Sergantieji ortoreksija jaučia padidintą kaltę ir pasišlykštėjimą savimi. Jiems reikia didžiulių pastangų, kad galėtų ignoruoti savo intuiciją ir valgyti tik „teisingus“ maisto produktus. Valgymas tampa mechaniniu, malonumo neteikiančiu procesu. Šie žmonės niekada nebeišmoksta valgyti natūraliai, nuolatos stengiasi save važyti ir gėdinti. Sergantieji ortoreksija „blogų“ maisto produktų valgymą laiko savikontrolės ir valio trūkumu. Pažengus ligai žmonės pradeda dar labiau riboti maisto produktų vartojimą, reguliariai valyti žarnyną, sportuoti iki visiško išsekimo. Taip jie save baudžia už tai, kad suvalgė ką nors netinkamo. Kiekvieną dieną jų mintys sukasi tik apie tai, kaip reikia maitintis ir išvengti pagundų. Tikriausiai nė nereikia sakyti, kad žmogus, apsėstas minčių apie mitybą, galiausiai nustoja apskritai džiaugtis gyvenimu.
 
  • Socialinė izoliacija. Dar vienas neigiamas ortoreksijos aspektas – socialinė atskirtis arba izoliacija. Sergantieji ortoreksija skrupulingai stengiasi nenukrypti nuo „sveikos mitybos“, todėl net pradeda planuoti gyvenimą taip, kad niekas neišmuštų iš vėžių. Neretai jie pradeda apsipirkinėti tik ekologiško ir organiško maisto skyriuose. Vengia visų viešojo maitinimo įstaigų, nes neįsivaizduoja, ką su maistu gali padaryti virėjai. Jie atšaukia susitikimus su draugais ir šeimos nariais, nes jie gali valgyti tik tam tikrus maisto produktus. Draugai ir artimieji jų pradeda patys vengti, nes susitikus kalbos sukasi tik apie sveiką maistą ir valgymą. Paprastai tariant, ortoreksija tampa rimtu sutrikimu, kai valgymas tampa vienintele gyvenimiška vertybe.
 

Ortoreksija – sunkiai diagznozuojamas valgymo sutrikimas, nes jis slepiasi už gražių ir gerų ketinimų sveikai maitinti ir gyventi. Tai gana naujas sutrikimas, todėl ne visi gydytojai yra susipažinę su šiuo sutrikimu ir žino, kaip jį pastebėti ir gydyti. Tačiau psichoterapeutai ir mitybos specialistai gali padėti atgauti valgymo malonumą, iš naujo įgyti normalius valgymo įpročius ir išmokti labiau džiaugtis gyvenimu.