Vis karštėjančių vasarų daugelis neįsivaizduoja be dirbtinio patalpų vėsinimo. Oro kondicionierius lietuviai įprato įjungti automobiliuose, darbe ir namuose. Neretai jie veikia visu pajėgumu, net kai tai nebūtina. O toks beatodairiškas vėsinimas, pasirodo, ne tik eikvoja daug elektros energijos ir todėl kenkia gamtai, bet ir daro žalingą įtaką sveikatai.

 

Oro kondicionierių poveikis aplinkaiWoman,Holding,Remote,Control,Aimed,At,The,Air,Conditioner.

 

JAV energetikos departamento duomenimis, oro kondicionieriams tenka 6 % visos šioje didžiulėje šalyje suvartojamos elektros energijos. Jeigu energijai gaminti naudojamas iškastinis kuras, vadinasi, išmetama daug anglies dioksido, kuris prisideda prie klimato kaitos. Panašūs skaičiai yra ir Pietų Europoje. Šiaurės Europoje orui vėsinti sunaudojama mažiau elektros, tačiau šiltajam periodui ilgėjant auga ir žala gamtai. Didele problema aplinkosaugininkai laiko ir šaldymo agentus. Šios medžiagos yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurių globalinio atšilimo potencialas yra didesnis nei anglies dioksido. Kai oro kondicionieriai netinkamai prižiūrimi, šaldymo medžiagos gali nutekėti į atmosferą ir prisidėti prie klimato kaitos. Pavojingiausios jų – chlorfluorangliavandeniliai (CFC) ir hidrochlorfluorangliavandeniliai (HCFC). Tai ozono sluoksnį ardančios medžiagos. Nors daugelyje šalių CFC atsisakyta naudoti, HCFC vis dar naudojami oro kondicionavimo įrenginių gamyboje. Tad patariama oro kondicionierius įjungti tik kai tai iš tiesų reikalinga ir, žinoma, pasirūpinti nuolatine jų priežiūra, keičiant filtrus bei kas kelis mėnesius patikrinant, ar įrenginys veikia tinkamai.

 

Poveikis sveikatai

 

Medikai pataria kondicionierius įjungti tik tuomet, kai lauko temperatūra pasiekia 30 ºC ir daugiau. Taip pat neatvėsinti patalpų itin stipriai. Žmogui palankiausia temperatūra – apie 24 ºC. Tačiau patogiai jaustis galima ir temperatūrai pakilus iki 26 ºC. Didelė ir staigiai atsiradusi temperatūrų kaita gali sukelti peršalimą. Kondicionuojant oras ne tik vėsinamas, bet ir sausinamas, o tai veikia odą bei gleivines. Tad gali išsausėti akys, pradėti perštėti gerklę ir nukentėti oda. Net vasaros sezono metu derėtų nepamiršti oro drėkintuvo, mat oro drėgmė patalpose turi būti maždaug 40–60 %, kad žmogus, būnantis patalpose, jaustųsi gerai. Dėl itin sauso oro paaštrėja ir alergijos simptomai. Tuo vasaros mėnesiais skundžiasi kone trečdalis lietuvių, o itin dažnai ši problema kamuoja vaikus. Svarbu prisiminti, kad oro kondicionieriai turi būti valomi pagal gamintojo pateiktą instrukciją. Mat šiuose įrenginiuose gali būti legionelių. Legionierių liga, kurios metu pasireiškia karščiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija bei Pontiako karštligė, – itin pavojinga liga. Ja užsikrečiama legionelių įkvėpus su vandens garais.

 

Kas padeda atvėsti natūraliai?

 

Termometro stulpeliams šoktelėjus į viršų, atvėsti galima ir be dirbtinių priemonių. Pagelbėti gali, pavyzdžiui, mitybos koregavimas. Per karščius rekomenduojama valgyti greičiau bei lengviau virškinamus produktus. Švieži vaisiai ir daržovės – puikus subalansuotos mitybos pasirinkimas esant aukštai oro temperatūrai. Jie ne tik vėsina, bet ir papildo organizmo skysčių atsargas. Itin tinkamas užkandis per karščius yra braškės ir arbūzai, taip pat agurkai, melionai, paprastos salotos. Geriausia valgyti tai, ko nereikia ruošti. Tad namai papildomai neprikais, nes nebus įjungiama viryklė ar orkaitė. Patariama negerti ledinio vandens. Organizmo ląstelėse esančios mitochondrijos paragavus itin šaltų gėrimų pradeda gaminti šilumą siekiant atkurti temperatūros pusiausvyrą, todėl maždaug po 5 min. žmogus pajunta šilumos bangą. Norint greitai ir efektyviai atsvėsti, galima naudoti šlapius kompresus. Per kaitrą labiausiai įkaista galva, tad ant kaktos derėtų uždėti vėsiu vandeniu sudrėkintą audinio skiautę. Kūnas skleis šilumą, o vanduo padės slopinti aukštą kūno temperatūrą bei išgaruos. Tuomet procedūrą reikėtų pakartoti ir maždaug po 30 min. savijauta neabejotinai pagerės.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė