Arkties ledynai – esminė pasaulinės klimato sistemos dalis, turinti didelę įtaką atmosferos, vandenynų ir ekosistemų pusiausvyrai. Jų tirpimas ne tik keičia Arkties regioną, bet ir sukelia grandininę reakciją visame pasaulyje. Pirmoji Arkties vandenyno diena be ledo gali išaušti jau 2027 m. Kas tada įvyks?

 

Kuo reikšmingi?A,Stark,Image,Of,A,Melting,Ice,Cap,With,Its

 

Arkties ledynai reikšmingi visai mūsų planetai ir kartu kiekvienam dėl daugelio priežasčių.

 

Klimato reguliavimas. Arkties ledyno paviršius atspindi net 80 % saulės spindulių ir grąžina juos į kosmosą. Tai veikia tarsi natūralus kondicionierius – padeda reguliuoti Žemės temperatūrą ir palaikyti pasaulinį klimato balansą. Deja, dėl klimato kaitos ledynai sparčiai tirpsta, o vietoj jų atsiranda tamsus vandenynų paviršius, kuris sugeria iki 90 % saulės šilumos. Tai skatina tolesnį atšilimą ir dar spartesnį ledynų nykimą.

 

Pasaulinė klimato sistema. Arkties ledynai turi didelę įtaką vandenynų srovėms ir atmosferos cirkuliacijai. Viena svarbiausių srovių – Atlanto meridianinė virsmo cirkuliacija (AMOC), į kurią įeina ir Golfo srovė. Ji perneša šilumą iš atogrąžų į Šiaurės pusrutulį. Arkties ledynų tirpimas atlaisvina gėlą vandenį, kuris trikdo AMOC veiklą mažindamas jos stiprumą. Dėl to gali atsirasti ekstremalių orų reiškinių: ilgesnių ir intensyvesnių karščio bangų Europoje ir Šiaurės Amerikoje, stipresnių audrų ir uraganų dėl padidėjusios vandenynų paviršiaus temperatūros, ilgalaikių sausrų kai kuriose pasaulio dalyse ir intensyvių potvynių kitose.

 

Ekosistemų balansas. Arkties ledas būtinas daugelio gyvūnų rūšių išlikimui. Štai baltosios meškos medžioja būtent ledynuose. Ledui tirpstant, jos priverstos plaukti didelius atstumus ieškodamos grobio, o tai silpnina jų populiaciją. Ruoniai veisiasi ant ledo ir naudoja jį poilsiui. Be jo išgyventi tampa sunkiau. Narvalai ir didieji eršketai gyvena lediniuose vandenyse. Šiltėjant klimatui gali atsirasti naujų plėšrūnų, kurie trikdys jų ekosistemas. Žuvų populiacijos priklauso nuo šalto vandens ekosistemų, kurios gali žlugti, jei pakis temperatūra ir druskingumas.

 

Anglies dioksido ir metano saugojimas. Arkties regione esantis amžinasis įšalas saugo didžiulius anglies dioksido (CO₂) ir metano (CH₄) kiekius. Mokslininkų skaičiavimais, jame yra daugiau anglies nei šiuo metu atmosferoje.

 

Gėlo vandens atsargos. Arkties ledynai – viena didžiausių gėlo vandens saugyklų pasaulyje. Tirpstantys ledynai keičia vandenynų druskingumą, o tai gali sukelti planktono ir kitų smulkių organizmų nykimą, kuris paveiktų visą maisto grandinę. Taip pat lemtų žuvų migracijos pokyčius, turinčius įtakos žvejybos pramonei. Galiausiai skatintų didesnius vandenyno rūgštėjimo procesus, kurie kenkia koralams ir kitoms jūrų ekosistemoms.

 

Jeigu visiškai neliktų…

 

Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad pirmoji Arkties vandenyno diena be ledo gali būti jau 2027-ųjų vasarą. Gerokai anksčiau, nei manyta. Tai reiškia, kad tam tikru metu vasarą Arkties vandenyne ledas visiškai ištirps, net jei pasaulinė temperatūra išliks tokia pati, kaip dabar. Toks įvykis neabejotinai turės milžiniškų pasekmių tiek pačiam regionui, tiek visam pasauliui. Ledynų netekimas sukels globalių klimato, ekologinių, ekonominių ir geopolitinių iššūkių, kurie paveiks milijonus žmonių. O kas nutiktų mūsų planetai, jeigu Arkties ledo apskritai neliktų ir ne tik kurį laiką vasarą?

 

Pirmiausia prasidėtų visiškas klimato chaosas. Arkties ledynai reguliuoja atmosferos sroves. Jiems išnykus, poliarinis sūkurys gali suirti, sukeldamas žiemos audras ir neprognozuojamus šalčius vidutinėse platumose. Europoje ir Šiaurės Amerikoje būtų labai šaltos žiemos, nors bendrai pasaulis taptų šiltesnis. Temperatūra pasaulyje pakiltų dar keliais laipsniais, o tai sukeltų ilgalaikes sausras. Tokios šalys kaip Indija, Pakistanas, Meksika ir kai kurios Afrikos dalys galbūt taptų negyvenamos dėl per didelio karščio. Arkties ledynai veikia vandenynų sroves. Jiems ištirpus, Golfo srovė ir kitos svarbios srovės sulėtėtų ar net sustotų, sukeldamos chaotiškų klimato pokyčių. Tai reikštų dar dažnesnius ir stipresnius uraganus Karibuose, JAV rytinėje pakrantėje ir Pietryčių Azijoje.

 

Neišvengiamas būtų ir pakrančių miestų nykimas. Jūrų lygis nelikus ledynų pakiltų iki 7 metrų ir daugiau. Tad dauguma dabartinių pakrančių miestų (Londonas, Niujorkas, Majamis, Amsterdamas, Venecija, Šanchajus, Tokijas, Džakarta, Bankokas ir kt.) atsidurtų po vandeniu. Milžiniško masto potvyniai priverstų milijonus žmonių migruoti į sausumos gilumą. Kai kurios Ramiojo vandenyno salų valstybės, tokios kaip Tuvalu, Kiribatis ir Maldyvai, galbūt visiškai nuskęsti. Dėl pakrančių miestų potvynių šimtai milijonų žmonių turėtų palikti namus. Tai sukeltų didžiulių socialinių ir ekonominių krizių.

 

Arkties ledynų išnykimas atneštų milžiniškų problemų ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams, prisidėtų prie masinio rūšių nykimo. Baltosios meškos, ruoniai, narvalai prarastų natūralią buveinę ir greitai išnyktų. Arkties jūrų ekosistema grįsta planktonu, kuris maitina visą maisto grandinę. Be jo išnyktų ir daugybė kitų rūšių. Problemų nestigtų ir sausumoje. Sausringose vietovėse, tokiose kaip Amazonė ir Sibiras, miškų gaisrai taptų dar intensyvesni, sudegtų didžiulės teritorijos. Tarp paukščių ir laukinių gyvūnų kiltų chaotiškos migracijos banga. Deja, dauguma jų negebėtų prisitaikyti prie staigių gyvenimo sąlygų pokyčių.

 

Po Arkties vandenynu ir amžinajame įšale glūdi milžiniški metano telkiniai. Jiems išlaisvėjus, klimato kaita dar labiau paspartėtų, nes metanas – 25 kartus stipresnės šiltnamio dujos nei CO₂. Išnykę Arkties ledynai reikštų ir negrįžtamą klimato kaitos pagreitį. Planetos klimatas galėtų pasiekti negrįžtamą tašką, kai atšilimas vyksta savaime ir jo neįmanoma sustabdyti.

 

Neabejotinai dėl viso to kiltų didžiulė geopolitinė įtampa, prasidėtų masiniai šalių konfliktai dėl išteklių. Kai ledas ištirptų, atsivertų naujų teritorijų naftai, dujoms ir mineralams išgauti. Tai galėtų sukelti karinius konfliktus tarp Rusijos, JAV, Kanados, Norvegijos ir Kinijos. Be ledo atsirastų nauji prekybos maršrutai per Arktį, tačiau daugiau laivybos reikštų didesnę taršą ir žalą ekosistemoms. Dėl klimato kaitos Alpėse, Himalajuose ir Anduose tirptų ledynai, kurie dabar maitina didžiausias upes (pvz., Gangą, Jangdzę). Tai sukeltų vandens trūkumą milijardams žmonių, sykiu dar agresyvesnes kovas dėl gamtinių išteklių ir tiesiog išlikimo. Be Arkties ledynų pasaulis taptų daug pavojingesne ir mažiau svetinga vieta tiek žmonėms, tiek visai gyvajai gamtai.

 

Dar nevėlu pokyčiams!

 

Norint pristabdyti Arkties ledynų tirpimą, svarbiausia mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Tai galima daryti keičiant kasdienius įpročius ir skatinant sisteminius pokyčius. Štai konkrečios priemonės, kurias gali taikyti kiekvienas:

 

Naudoti mažiau iškastinio kuro. Vietoj automobilio dažniau rinktis viešąjį transportą, dviračius ar ėjimą pėsčiomis. Naudoti elektrinius paspirtukus arba jungtis prie dalijimosi transporto sistemų. Jei būtina vairuoti, rinktis ekonomišką vairavimą (mažinti greitį, vengti staigių stabdymų).

 

Taip pat svarbu mažinti energijos suvartojimą namuose: išjungti nereikalingus elektros prietaisus ir naudoti energetiškai efektyvius; esant galimybei pereiti prie žaliosios energijos tiekėjų; sumažinti šildymo ir oro kondicionavimo naudojimą – namuose dėvėti papildomą sluoksnį drabužių žiemą, o vasarą naudoti ventiliatorius vietoj oro kondicionierių.

 

Rinktis tvaresnį maistą. Gyvulininkystė sukelia dideles CO₂ ir metano emisijas, todėl reikėtų dažniau rinktis augalinį maistą. Jei sunku visiškai atsisakyti mėsos, mažinti jos vartojimą, pvz., įvesti veganiškus penktadienius. Taip pat svarbu kuo dažniau pirkti vietinių ir sezoninių maisto produktų. Taip sumažėja išmetamųjų dujų kiekis, susijęs su maisto transportavimu iš kitų šalių. Dar svarbu rinktis ekologiškus produktus, nes jų gamybos būdai palankesni aplinkai. Galiausiai vengti maisto švaistymo: planuoti pirkinius, likusius produktus panaudoti ruošiant kitą patiekalą ar užšaldyti, kad būtų galima sunaudoti vėliau, užuot tiesiog išmetus.

 

Mažinti vartojimą ir atliekas. Vartoti mažiau, rinktis kokybiškus ir ilgalaikius produktus. Vengti perteklinių pakuočių, pirmenybę teikti tvarioms. Prieš perkant pagalvoti, ar tikrai to reikia. Sugedus daiktui neskubėti jo išmesti – gal dar įmanoma pataisyti, atnaujinti? Ypač svarbu atsisakyti greitosios mados. Geriau pirkti mažiau, bet kokybiškų ir ilgaamžių drabužių. Prireikus atsinaujinti garderobą ieškoti antrinės rinkos alternatyvų – pirkti dėvėtus rūbus ar daiktus.

 

Taupyti vandenį. Trumpinti dušo laiką ir naudoti vandens taupymo antgalius.Taisyklingai naudoti indaplovę ir skalbimo mašiną – įjungti tik pilnas.Remontuoti varvančius čiaupus, nes jie gali per metus iššvaistyti šimtus litrų vandens. Taip pat sąmoningai vartoti maisto produktus, kuriuos gaminant išeikvojama daug vandens. Štai jautienos kilogramui užauginti reikia apie 15 tūkst. litrų vandens, o avinžirniams – tik maždaug 4000 l. Vėlgi pirmenybę derėtų teikti augalinei mitybai.

 

Skatinti tvarumą bendruomenėje. Šviestis ir šviesti kitus. Dalintis informacija apie klimato kaitą su draugais, šeima ir kolegomis. Palaikyti aplinkai draugiškus projektus, pvz., dalyvauti miesto sodinimo ar šiukšlių rinkimo iniciatyvose. Balsuoti už politikus ir sprendimus, skatinančius klimato apsaugą. Remti įstatymus ir projektus, skatinančius atsinaujinančiąją energiją, ekologišką transportą ir miškų apsaugą. Spausti valdžią priimti griežtesnes aplinkosaugines priemones. Daryti įtaką savo darbo vietai: siūlyti įmonėms pereiti prie tvarių energijos šaltinių, rinktis aplinkai draugiškus biuro reikmenis ir skatinti perdirbimą.

 

Autorė Jūratė Survilė