Net tie, kurie nesidomi moderniosios fizikos pažanga, tikriausiai yra girdėję apie garsų mokslininką Stiveną Hokingą (Stephen Hawking). Jis sudėtingas fizikos sąvokas pritaikė plačiajai visuomenei knygoje, netrukus tapusioje bestseleriu – „Trumpa laiko istorija“. Kaip kviestinė žvaigždė, pasirodė ne viename populiariame televizijos šou, filmuose ir serialuose, pavyzdžiui, „Žvaigždžių kelias“ (angl. „Star Trek“) ar „Simpsonai (angl. „The Simpsons“). Net tie, kurie yra susipažinę su garsaus fiziko akademiniais darbais, tikriausiai žino ne viską apie jo nepaprastą gyvenimo istoriją, laipsnišką negalios progresavimą ir jo nuomonę apie žmonių rasės ateitį. Ko gero, daugelis nustebtų sužinoję, kad vienas garsiausių pasaulyje fizikų, kosmologijos profesorius nėra laimėjęs Nobelio premijos. Tačiau tikriausiai anksčiau ar vėliau šį garbingą apdovanojimą jis vis dėlto gaus. Liga nepažeidė S. Hokingo smegenų, todėl jis iki šiol intensyviai dirba prie įvairių projektų. Nepaisant to, kad Nobelio premijos negavo, šiais metais biografinis filmas „Visko teorija“ apie garsų mokslininką buvo paskelbtas kaip vienas iš geriausių ir laimėjo Oskarą.

 

fizikas

Įdomus sutapimas, kad S. Hokingas gimė 1842 metų sausio 8 dieną, lygiai po 300 metų, kaip mirė vienas garsiausių pasaulyje išradėjas ir astronomas Galilėjas Galilėjus. Nuo tada ir prasidėjo šio, itin aukštą intelekto koeficientą turinčio žmogaus gyvenimo kelionė.

 

Dabar S. Hokingo nuostabaus proto sukurtas teorijas sunku suprasti ne mokslo žmonėms, tačiau būdamas 9-erių jis buvo vienas iš blogiausių mokyklos mokinių. Paskui jo rezultatai pagerėjo, bet jis niekada nesiekė būti pirmūnu. Ko gero, tikroji S. Hokingo paslaptis – tai, kad jam labai rūpėjo, kaip viskas veikia. Norėdamas išsiaiškinti veikimo principą, jis ardydavo laikrodžius ir radijo aparatūrą. Tiesa, sudėti ją atgal jam ne visada pavykdavo, o gal ne visada stengdavosi. Nepaisant prastų pažymių, tiek mokytojai, tiek bendramoksliai suprato, kad tarp jų yra ateities genijus ir praminė jį „Einšteinu“. S. Hokingo tėvas sūnų norėjo leisti į Oksfordą, bet abejojo, ar išgalės, nes neturėjo pakankamai pinigų mokslams. Tačiau per stojamuosius egzaminus S. Hokingas be jokių vargų įstojo į valstybės finansuojamą vietą.

 

Studijuodamas trečiame kurse pradėjo be jokios priežasties šlubčioti, kartais prarasdavo pusiausvyrą ir nukrisdavo. Sunerimęs apsilankė pas gydytojus, kur jam pasakė nieko gera nežadančių diagnozę – amiotropinė lateralinė sklerozė. Gydytojai prognozavo, kad jam liko gyventi tik keli metai. Tačiau jis sugebėjo išgyventi 51-erius metus ir toliau sėkmingai gyvena, kuria ir atlieka mokslinius tyrimus, sulaukęs 73-ejų. Tai, kad jis, turėdamas tokią diagnozę, sugebėjo taip ilgai išgyventi, mokslininkai iki šiol neranda paaiškinimo. Manoma, kad liga, jei diagnozuojama jaunystėje, visiškai kitaip vystosi negu tada, kai diagnozuojama vyresniame amžiuje. Galbūt dėlto negailestinga liga, suluošinusi kūną, visiškai nepažeidė jo smegenų ir mąstymo galimybių. Be savo teorijų ir mokslinių darbų S. Hokingas neabejotinai labai daug prisidėjo populiarindamas mokslą, ypač fiziką.

 

Štai keletas žymiausių Stiveno Hokingo, nuostabaus proto, aprėpiančio kone visą visatą ir pasižyminčio neįtikėtinai geru humoro jausmu, citatų:

 
  • „Visatos ribos turėtų būti kažkas labai ypatinga, o kas gali būti ypatingiau, jei ne tai, kad nėra iš viso jokių ribų“.
  • „Netikiu, kad galutinę teoriją galima atrasti nuolatos dirbant su tuo, kas jau egzistuoja. Mums reikia kažko naujo. Negalime prognozuoti, kas tai bus arba kada ją rasime, nes jei tai žinotume, jau būtume ją atradę“.
  • „Milijonus metų žmonija gyveno kaip gyvūnai. Tada kažkas nutiko, kas išlaisvino mūsų vaizduotės galią. Mes išmokome kalbėti ir išmokome klausytis“.
  • „Pykti dėl neįgalumo – tai laiko švaistymas. Reikia stengtis gyventi toliau ir aš manau, kad man tai neblogai pavyko. Žmonės niekada neras jums laiko, jei visada tik pyksite arba skųsitės“.
  • „Nemanau, kad žmonių rasė išgyvens dar vieną tūkstantmetį, nebent mes išeitume į kosmosą. Vienoje planetoje gali ištikti neįtikėtinai daug nelaimingų atsitikimų. Bet aš esu optimistas. Mes pasieksime žvaigždes“.
  • „Gyvenimas būtų tragiškas, jei nebūtų juokingas“.
  • „Gyvybei Žemėje kyla vis didesnė rizika būti nušluota nuo Žemės paviršiaus, kilus staigiam pasauliniam atominiam karui, pradėjus naudoti genetinį virusą arba dėl daugybės kitų grėsmių, kurių šiuo metu mes nė neįsivaizuojame“.
  • „Mokslininkai – tai deglo nešėjai visiems, ieškantiems žinių“.