NUO ŽIEMGALIŲ IKI JOTVINGIŲ: KELIONĖ, KURI ATVERS SENĄJĮ BALTŲ PASAULĮ

Ar kada susimąstėte, kaip atrodė Lietuva ir kaimyninės žemės dar prieš atsirandant mūsų miestams, gatvėms ir net bažnyčių bokštams? Tuomet, kai čia viešpatavo senosios baltų gentys, o vietoj šiuolaikinių dangoraižių stūksojo medinės pilys ant didingų piliakalnių. Jie gyveno pagal gamtos ritmą, sekė žvaigždžių ženklus ir savo pasaulį pynė iš legendų, dainų bei amžinų tradicijų. 

Šiandien tą pasaulį galime atrasti tik istorikų pasakojimuose, senosiose kronikose ir liaudies kūryboje… arba – leistis į kelionę siūlomu maršrutu, kuris jungia Lietuvą ir Lenkiją bei veda pėdsakais tų, kuriuos mename tik legendose. 

BALTŲ KULTŪROS PAŽINIMO CENTRO „BALTŲ KELIAS“ interaktyvi ekspozicija. Nuotrauka – Šiaulių turizmo informacijos centro

Pradžia – nuo Šiaulių, kur susitinka trijų genčių keliai – žiemgalių, žemaičių ir aukštaičių. Baltų kultūros pažinimo centre „Baltų kelias“ interaktyvios ekspozicijos leis pamatyti, kaip gyveno protėviai, kokius ženklus jie naudojo ir kokia buvo jų pasaulėžiūra. Šiauliuose taip pat pasivaikščiokite Saulės laikrodžio aikštėje, apsilankykite istorijos muziejuje.  

Toliau kelias veda per žemaičių kraštą.Bubių, Kubilių, Pagryžuvio ir kiti piliakalniai liudija kovų bei pergalių istorijas, o Lazdų muziejus, Kelmės krašto muziejus, Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centras ir Raseinių krašto istorijos muziejus kviečia gyvam pokalbiui apie istoriją ir liaudies meną. 

Lygumose, kur susitinka Nemunas, Nevėžis ir Neris, kūrėsi aukštaičiai. Nemuno pakrantėje stūkso įspūdingi Veliuonos piliakalniai – Gedimino kapas ir Pilaitės – su pasakiška panorama. Panemunių regioninio parko lankytojų centre atrasite šio krašto gamtos paslaptis ir tradicinius verslus. 

Pailsėti po pirmos dienos galite tarp Veliuonos ir Jurbarko – pasirinkimas platus, tačiau nakvynę būtina rezervuoti iš anksto. 

Pavištyčio piliakalnis. Nuotraukos autorius – Kęstas Inkrata

Jurbarke persikėlus per Nemuną ir pasukus link Sudargo jus pasitiks penkių piliakalnių kompleksas savo dydžiu ir istorine reikšme prilyginamas garsiesiems Kernavės piliakalniams. Čia pat – etnografinė Suvalkiečio sodyba, kur susitarę galėsite iš arti pamatyti pasiturinčio ūkininko buitį. Apsilankę šiose apylinkėse pajusite dar sklandančią skalvių dvasią. 

Pažintį su jotvingių gyventomis žemėmis siūlome pradėti Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje – Paežerių dvare. Čia edukacijos ne tik akims, bet ir skoniui: „Simono Zabielos bajoriška virtuvė“, „Gardžiausi Sūduvos dūmo skoniai ir rūkyti gaminiai“, „Jono Vailokaičio tarpukario virtuvė“. Norintiems alternatyvos siūlome iš anksto susitarus apsilankyti senųjų amatų centre „Virbalio vartai“, kur galėsite patys išsikepti duonos kepalėlį, paragauti tradicinių suvalkietiškų vaišių, išbandyti audimą bei žvakių liejimą. 

Toliau leiskitės į miestelį, kurį vietiniai vadina žemės viduriu – Pajevonį. Pasak legendų miestelio centre esantis Žinyčios kalnas buvo tuneliu sujungtas su kiek toliau esančiu Kunigiškių piliakalniu, kuris garsėja čia rastomis romėniškomis monetomis, kaldintomis imperatoriaus Kaligulos, Tiberijaus ir Klaudijaus laikais. 

Piliakalniai buvo vienas ryškiausių faktorių ugdžiusių Jono Basanavičiaus tautinę savimonę, tad aplankykite patriarcho gimtinę ir šalia ošiantį, 40 ha plotą užimantį Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną. Viena populiariausių programų „Keptuvėj čirška, burnoj tirpsta…“, kurią rekomenduojame užsisakyti norintiems iš arčiau susipažinti su kulinariniu paveldu, o nusprendę leistis „ĮsiGILINAM“ maršrutu aplankysite net tolimiausias ąžuolyno vietas. 

Piliakalnių piliakalnis vienas įspūdingiausių šiame krašte, kurio vardas primena legendinę Margiriokovą ir žūtį. Užlipę ant jo galėsite įsivaizduoti senovines kautynes ir išgyventi istoriją lyg iš viduramžių kronikų. 

Prieš kertant sieną, atsipūskite jaukioje „Dobilynės“ sodyboje Vilkaviškio rajone. 

Stančikų tiltai. Nuotrauka – Stowarzyszenie Gołdapski Fundusz Lokalny

Pirmoji stotelė Lenkijos pusėje – Šiurpilio piliakalnis (Szurpiły, GóraZamkowa). Tai legendinė jotvingių tvirtovė, iš kurios atsiveria vaizdinga Suvalkų krašto panorama.Vingiuojant per slėnius ir kalvas, pasieksite Stančikų tiltus. Tai du,pagal Senovės Romos akveduko pavyzdį XX a. pirmoje pusėje pastatyti jau išardyto geležinkelio tiltai.  

Toliau – vienintelis kurortinis miestas Mozūrijoje – Geldapė (Goldap), kurisvilioja moderniomis sveikatingumo procedūromis. Keliaujant į vakarus, miškų apsuptyje slypi Rapos piramidė – paslaptinga laidojimo koplyčia su nepaprasta architektūra. 

Baltų kelias tęsiasi iki pat Mozūrijos sostinės – Lukas (Elk), kuris žavi savo ramybe ir vandens apsuptimi.  

Tarp žiemgalių ir žemaičių piliakalnių prasidėjusi kelionė, baigiasi ten, kur švelniai banguojantys ežerai ir gūdūs miškai dar saugo jotvingių legendas. 

Grįžtant namo, širdyje išlieka ne tik vaizdai, bet ir jausmas, kad baltų pasaulis – ne praeitis, o gyvas, kviečiantis mus vėl ir vėl keliauti jo pėdsakais. 

Straipsnis parengtas įgyvendinant 2021-2027 m. VI-A Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „Didinti Lietuvos ir Lenkijos pasienio regiono patrauklumą “ pasienio regiono patrauklumą, bendradarbiaujant per sieną ir tausiai naudojant baltų kultūros paveldą, sukuriant tarptautinį kultūros kelią „Baltų kelias“, ark. „Baltų kelias LT-PL“, Nr. LTPL00327finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.