Žurnale „Nature Sustainability“ paskelbto naujausio tyrimo duomenimis, dėl ekstremalių klimato reiškinių ir precedento neturinčių karščių iki 2050 m. iš savo gyvenamosios vietos turės išsikraustyti šimtai milijonų žmonių. Tikėtina, kad nors Lietuva ir nebus ta šalis, į kurią klimato migrantai pirmiausia norėtų ar galėtų atvykti, bėgančių nuo klimato kaitos padarinių sulauksime.

 

Closeup,Of,A,World,Globe,Wrapped,In,Plastic,,On,AUž klimato nišos ribų žmonės klestėti negali

 

Minėtame tyrime nurodoma, kad dauguma žmonių praeityje gyveno ten, kur vidutinė metinė temperatūra svyravo nuo 13 °C iki 25 °C. Sąlygos už šių temperatūros ribų yra per karštos, per šaltos arba per sausos bei susijusios su didesniu mirtingumu, mažesniu maisto kiekiu, lėtesniu ekonomikos augimu. Klimato nišą mokslininkai apibrėžia kaip vietą, kurioje vidutinė metinė temperatūra yra ne aukštesnė nei 29 °C. „Klimato niša – tai vieta, kur žmonės klesti ir praeityje klestėjo šimtmečius, jei ne tūkstantmečius, – sakė tyrimui vadovavęs Ekseterio universiteto (Jungtinė Karalystė), profesorius Timas Lentonas. – Kai žmonės atsiduria už nišos ribų, jie klestėti negali.“ Savo ruožtu tyrime nedalyvavęs Stokholmo aplinkos instituto mokslininkas dr. Richardas Kleinas atkreipė dėmesį, kad gyvenimas už nišos ribų reiškia kančias dėl nepakeliamai karšto ir, tikėtina, drėgno klimato.

 

2 mlrd. žmonių jau yra pavojuje

   

Mokslininkai, naudodami klimato ir populiacijos modelius, išnagrinėjo tikėtinus būsimus žmonių, atsidursiančių už klimato nišos ribų, skaičiaus pokyčius. Pasak jų, už klimato nišos ribų jau dabar gyvena daugiau nei 600 mln. žmonių. Tačiau kiekvieną kartą, kai pasaulio temperatūra pakyla 0,1 °C, lyginant su priešindustriniu lygiu, už nišos ribų atsiduria dar 140 mln. žmonių. Vertinant dabartinius scenarijus, pasaulis gali sušilti 2,7 °C, o tai reikštų, kad iki 2030 m. 2 mlrd. žmonių susidurtų su didesne nei 29 °C vidutine metine oro temperatūra. Prognozuojama, kad jei pasaulinė temperatūra ir toliau kils tokiu tempu, kokiu kyla dabar, dėl klimato šiltėjimo ir didėjančio pasaulio gyventojų skaičiaus už klimato nišos ribų 2090 m. gyvens 3,7 mlrd. žmonių.

 

Pagal blogiausią scenarijų, pasaulio temperatūra gali kilti net 3,6 °C. Tokiu atveju beveik pusė pasaulio gyventojų atsidurtų už klimato nišos ribų.

 

Sumažinus CO2 išmetimus, situacija keistųsi

 

Tyrime taip pat pabrėžiama didžiulė nelygybė, susijusi su ekstremalia klimato kaita, mat žmonės, kurių išmetamų teršalų kiekis yra mažas, patiria didžiausią ekstremalaus karščio poveikį. Anot mokslininkų, jei būtų imtasi skubių veiksmų sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį ir temperatūra pasaulyje nekiltų daugiau nei 1,5 °C, lyginant su priešindustriniu lygiu, žmonių, atsidūrusių už klimato nišos ribų, skaičius sumažėtų 5 kartus. Šalys, kurias ypač veikia kylanti oro temperatūra, yra Indija, Nigerija, Indonezija, Filipinai, Pakistanas.

 

Dešimtys milijonų gyventojų jau dabar turi palikti namus

 

BBC rašė, kad jau dabar kiekvienais metais rekordiškai daug žmonių dėl klimato kaitos sukeltų padarinių priversti palikti namus. 2021 m. šis skaičius siekė 89,3 mln., t. y. dvigubai daugiau nei prieš dešimtmetį, o pernai jis išaugo iki 100 mln. Nuo katastrofiškų potvynių Pakistane, Kongo Demokratinėje Respublikoje ir kai kuriose Sahelio dalyse iki nesiliaujančių sausrų bei nelaimių Afganistane, Madagaskare ir Afrikos Kyšulyje – vien 2022 m. milijonai žmonių buvo priversti migruoti. Pernai dėl potvynių Pakistane 33 mln. žmonių turėjo persikelti į saugesnes vietas. „National Geographic“ pateikia skirtingų organizacijų prognozes dėl klimato migrantų skaičiaus ateityje – Pasaulio banko 2021 m. ataskaitoje apskaičiuota, kad dėl klimato krizės iki 2050 m. daugiau nei 200 mln. žmonių bus priversti persikelti iš vienos vietos į kitą šalies viduje. 2020 m. Ekonomikos ir taikos institutas nustatė, kad žmonių, kuriems iki 2050-ųjų gresia persikėlimas, skaičius gali viršyti 1 mlrd.

 

Lietuva, tikėtina, irgi sulauks klimato migrantų

   

Klimato kaitos keliama grėsmė ir jos socialiniai padariniai pranoksta su nacionaliniu saugumu susijusias grėsmes. Mat nuo karščio bangų jau dabar miršta daugiau žmonių nei nuo tiesioginio smurto karuose, rašo BBC. Savo ruožtu „Tvari Lietuva“ kalbintas klimatologas, klimato duomenų analitikas Justinas Kilpys teigia, kad nors Lietuva nėra ta šalis, į kurią migrantai pirmiausia norėtų ir galėtų atvykti, dėl atsakomybių pasidalijimo mechanizmo Europoje bėgančių nuo klimato kaitos padarinių galime tikėtis ir Lietuvoje. J. Kilpys pabrėžia, kad nepriklausomai nuo priežasčių, kodėl emigruojama iš gyvenamosios vietos, beveik visais atvejais, jeigu yra galimybė, pirminė migracija vyksta šalies viduje. Anot specialisto, jei šalies viduje nėra galimybės persikelti iš vienos vietos į kitą, tuomet pirmiausia keliaujama į kaimynines šalis.

 

„Mūsų kaimynai yra toje pačioje klimato zonoje, rizikos yra tokios pat, kaip ir pas mus, todėl tikrai nebus taip, kad, pavyzdžiui, latviai ar baltarusiai, pradėtų migruoti pas mus dėl klimato grėsmių“, – atkreipia dėmesį jis. Pasak J. Kilpio, daugiausia gyventojų dėl klimato kaitos turės emigruoti iš mažųjų Ramiojo vandenyno salų. Anot specialisto, kitas regionas, iš kurio gyventojai jau dabar priversti keliauti į kitas vietas – Užsachario Afrika (Sudanas, Somalis, dalis Etiopijos, Nigerijos, Malio ir kt.). Tai yra tas Afrikos regionas, kur baigiasi dykuma, bet dar neprasideda atogrąžų miškai. Ten dėl dykumėjimo ir augančios temperatūros neįmanoma gyventi – maisto neužtenka nei žmonėms, nei gyvuliams. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros ataskaitoje teigiama, kad klimato kaita – pagrindinė mūsų laikų krizė, o gyventojų perkėlimas iš vienos vietos į kitą – vienas skaudžiausių jos padarinių.

 

Šią bei kitas aktualias temas taip pat rasite naujausiame savaitraščio „Prie kavos“ numeryje. 

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė