Mes visi savyje nešiojamės vienokių ar kitokių vidinių demonų. Tai gali būti baimė, nepasitikėjimas savimi, kaltė, įvairios priklausomybės… Šie demonai turi įvairiausių veidų, bet visus vienija tai, kad kenkia psichinei gerovei, asmeniniam augimui ir bendrai laimei. Kaip juos nugalėti?

 

Kaip gimsta?Bad,Evil,Men,Pointing,At,Stressed,Woman.,Desperate,Scared,Businesswoman

 

Vidiniai demonai – giliai mumyse įsišakniję emociniai ir psichologiniai iššūkiai, turintys įtakos mintims, elgesiui ir bendrai gerovei. Norint juos įveikti, pirmiausia būtina suprasti jų kilmę ir tai, kaip jie mus veikia. Vidiniai demonai būna įvairios kilmės, dažniausiai juos lemia:

 

Praeities traumos. Vidiniai demonai dažnai atsiranda dėl neišspręstų kadaise patirtų traumuojančių įvykių. Tai gali būti prievarta, netektis, reikšmingi gyvenimo pokyčiai ir kt. Įprastai tokie sukrečiantys įvykiai turi ilgalaikį poveikį psichinei ir emocinei būklei, ypač, jeigu neleidžiame jų sau iki galo išgyventi, stengiamės užgniaužti savyje ir paslėpti. Deja, taip maži kipšiukai bėgant laikui gali virsti siaubingais demonais.

 

Vaikystės patirtys. Auklėjimas ir ankstyvos vaikystės patirtys turi milžinišką įtaką tam, kas esame, kaip mąstome, jaučiame ir elgiamės. Neigiami įsitikinimai, kritika ar nepriežiūra vaikystėje gali paskatinti vidinių demonų atsiradimą vėliau gyvenime. Net tada, kai tų neigiamų vaikystės patirčių sąmoningai neatsimename. Pasąmonėje nusėda viskas, ką kažkada esame patyrę, ir tai daro milžinišką įtaką mūsų asmenybėms.

 

Socialinė ir kultūrinė įtaka. Visuomenės lūkesčiai, kultūros normos ir bendraamžių spaudimas irgi gali prisidėti prie vidinių demonų formavimosi. Tokie veiksniai lemia savęs suvokimą, gali sukelti vidinių konfliktų.

 

Pavojingi bičiuliai

 

Rodos, tai, kas gyvena mumyse, turėtų būti artima, sava ir nekenksminga. Deja, tik ne tada, kai kalbama apie vidinius demonus. Šie pavojingi draugužiai gali kelti tokius iššūkius:

 

Psichikos sveikatos problemos. Vidiniai demonai gali sukelti įvairių psichinės sveikatos problemų: nerimo sutrikimų, depresijos epizodų, priklausomybių ir kt. Jie sustiprina neigiamas mintis ir emocijas, dėl to pablogėja bendra psichinė savijauta.

 

Santykių dilemos. Vidiniai demonai gali neigiamai paveikti santykius su kitais – sukelti bendravimo kliūčių, pasitikėjimo problemų ir emocinį nutolimą, o tai lemia įtemptus ryšius su artimaisiais.

 

Destrukcija. Vidiniai demonai dažnai pasireiškia destruktyviais elgesio modeliais, nukreiptais į save ar kitus. Jie gali apimti tiek asmeninį, tiek profesinį gyvenimą.

 

Ribojantys įsitikinimai. Vidiniai demonai gali sukurti ribojančių įsitikinimų tinklą, kuris neleidžia išnaudoti viso savo potencialo. Šie įsitikinimai kenkia pasitikėjimui savimi, neleidžia siekti tikslų ir svajonių.

 

Skirtingi veidai

 

Vidiniai demonai gali pasireikšti įvairiomis formomis, kurių kiekviena turi unikalių savybių ir kelia skirtingus iššūkius. Įprasti vidinių demonų tipai:

 

Baimė ir nerimas. Tai vieni dažniausių vidinių demonų, jie gali smarkiai paveikti gyvenimą. Dažnai nesąmoningi, neturintys jokios aiškios apčiuopiamos priežasties. Šie vidiniai demonai lengvai įsuka užburtą ratą: skatina dar didesnį nerimą ir baimę, ilgainiui gali virsti net panikos atakomis. Baimė ir nerimas veikia it stabdžiai, atribojantys nuo visuomenės, neleidžiantys siekti tikslų, mėgautis gyvenimu.

 

Nepasitikėjimas savimi. Šis vidinis demonas gali sukelti nuolatinį nepakankamumo jausmą, perdėtą savikritiką, sužadinti nesėkmės baimę. Žema savigarba trikdo asmeninį augimą, neleidžia pasinaudoti puikiomis galimybėmis, neigiamai veikia santykius su kitais.

 

Priklausomybės. Labai galingas vidinis demonas, galintis iš pagrindų kontroliuoti gyvenimą ir jį sugriauti. Priklausomybės gali reikštis įvairiausiais būdais: priklausomybė nuo tabako, alkoholio, narkotinių medžiagų, maisto, technologijų, lošimo, net kito žmogaus… Visa tai gali sukelti žalingų fizinių, emocinių ir socialinių padarinių. Įveikti priklausomybes itin sudėtinga, tam reikia tiek savirefleksijos, tiek artimųjų palaikymo, tiek ir profesionalios pagalbos.

 

Depresija ir vienatvė. Dažnai šie du demonai eina išvien. Dėl jų apninka nuolatinis liūdesys, beviltiškumo jausmas, net apatija, dingsta susidomėjimas iki tol džiuginusiomis veiklomis. Kartu gali apimti stiprus izoliacijos, atsiskyrimo jausmas, sužadinantis stiprias psichines kančias. Sudėtingiausiais atvejais gali kilti suicidinių minčių.

 

Kaltė ir apgailestavimas. Šie demonai kyla iš praeities veiksmų ar sprendimų. Jie gali sukelti didžiulę emocinį kančią, savęs niekinimą ir nuolatinį apgailestavimą, net savotišką gedulą. Tai neleidžia judėti į priekį, rasti vidinę ramybę.

 

Kaip identifikuoti ir įveikti?

 

Norint įveikti vidinius demonus, pirmiausia juos būtina atpažinti. Aptarkime metodus, galinčius padėti geriau suprasti vidines kovas.

 

Savirefleksija. Tai introspektyvus procesas, leidžiantis ištirti savo mintis, emocijas ir elgesį. Būtina skirti laiko savęs tyrinėjimui, leisiančiam geriau suvokti vidinius išgyvenimus ir jų kilmę. Ypač naudinga sąmoningo dėmesingumo meditacija, leidžianti nuraminti protą ir sukurti erdvę savirefleksijai. Stebėdami savo mintis ir emocijas galime įgauti aiškumo apie vidines kovas. Reguliari meditacija ir sąmoningumo praktika padeda mažinti stresą, didina savęs priėmimą ir gerina gebėjimą valdyti sudėtingas emocijas.

 

Dienoraščio rašymas. Minčių ir jausmų užrašymas leidžia tyrinėti savo vidinį pasaulį, atrasti tam tikrus modelius ir padaryti reikšmingas įžvalgas apie vidinius demonus. Galima sau užduoti tiriamųjų klausimų, leisiančių labiau įsigilinti į vidinę patirtį ir įvardyti vidinius demonus: „Kas man sukelia neigiamų emocijų?“, „kokių pasikartojančių modelių pastebiu savo elgesyje?“. Atrastus neigiamo mąstymo modelius reikia bandyti sąmoningai keisti teigiamais, kuo dažniau vartoti save įgalinančius teiginius: „Aš sugebu ir nusipelniau sėkmės“, „esu vertas meilės ir priėmimo“. Tai padės atremti nepasitikėjimą savimi ir kartu sumenkins vidinių demonų poveikį.

 

Psichoterapija. Profesionalus psichoterapeutas padeda sukurti saugią erdvę savęs tyrinėjimui. Taikomi įvairūs terapiniai metodai – kognityvinė elgesio terapija, psichodinaminė terapija arba į traumą orientuota terapija. Dirbant išvien su profesionalu lengviau ne tik identifikuoti vidinius demonus, bet ir suvokti jų kilmę, sykiu rasti būdų, kaip juos įveikti. Psichoterapija pagelbėja keisti neigiamus mąstymo modelius, kartu ir elgesį.

 

Meno terapija. Tapyba, rašymas, muzikos kūrimas ar kita meninė veikla – unikalus būdas tyrinėti vidinį pasaulį, sykiu stoti akistaton su vidiniais demonais. Užsiimdami kūrybine veikla galime įsilieti į pasąmonę ir išreikšti emocijas, kurias sunku išsakyti žodžiais. Meno kūrimas gali iškelti palaidotus jausmus į paviršių, pasiūlyti reikšmingų įžvalgų apie vidines kovas.

 

Kaip apsisaugoti?

 

Norint palaikyti psichinę gerovę, reikia nuolat stengtis ir rūpintis savimi. Aptarkime keletą veiksmingų strategijų, kurios neleidžia įsišaknyti vidiniams demonams.

 

Nuolatinis rūpestis savimi. Tai apima įvairias veiklas, kurios teikia džiaugsmo, atsipalaidavimo ir pasitenkinimo. Svarbu skirti laiko pomėgiams, leisti laiką gamtoje, mokėti atleisti sau, save užjausti, nustatyti sveikas ribas. Kad ir kas vyktų gyvenime, visuomet patys sau turite būti prioritetais. Tik pasirūpinę savimi galėsite pasirūpinti kitais.

 

Fiziniai pratimai. Reguliarus fizinis aktyvumas reikšmingas ne tik kūnui, bet ir protui. Sportuojant išsiskiria laimės hormonų endorfinų, kurie mažina nerimą, stresą ir padeda atsipalaiduoti. Sportas – puikus būdas nukreipti neigiamas emocijas, išsikrauti. Labai svarbu, kad pasirinkta aktyvi veikla patiktų, tai neturi būti kančia per prievartą.

 

Subalansuotas gyvenimo būdas. Be reguliaraus fizinio aktyvumo, itin svarbi sveika mityba, tinkamas darbo ir poilsio režimas, sveiki kasdieniai įpročiai. Rūpinimasis visais fizinės sveikatos aspektais teigiamai paveikia psichinę sveikatą.

 

Sveiki santykiai. Sveikų santykių kūrimas ir palaikymas be galo svarbus psichinei gerovei. Apsupę save palaikančiais ir suprantančiais asmenimis galime sau suteikti emocinę paramą. Svarbu skatinti atvirą bendravimą, nustatyti sveikas ribas, puoselėti santykius, skatinančius augimą ir pozityvumą.

 

Autorius Jūratė Survilė