Balkanų pusiasalis keliautojų dažnai pavadinamas naujų atradimų lobynu. O vienu dailiausių šios lobių skrynios brangakmenių laikoma Albanija. Dar menkai pažįstama, tad kupina malonių atradimų ir turistams staigmena tampančios autentikos. Į Albaniją vis dažniau keliauja ir lietuviai. Mat tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Albanijos sostinę Tiraną didesnį nei 1500 km atstumą leidžia įveikti greitai ir patogiai.

 

Balkanų pelenė virsta princeseAerial,View,Of,Kruja,Castle,And,Bazaar,,Albania

 

2017 m. Albanijos vyriausybė ėmėsi ambicingo projekto – pataisyti ne itin malonų šalies įvaizdį ir pritraukti daugiau turistų. Mat į kaimynines Juodkalniją ir Šiaurės Makedoniją turistai vykdavo noriai, o štai Albaniją aplenkdavo laikydami ne itin saugia kryptimi atostogoms. Ir tam buvo pagrindo. Prieš du dešimtmečius Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje siautusi albanų mafija laikyta viena pavojingiausių organizuoto nusikalstamumo grupuočių šiuolaikiniame pasaulyje. Daugelis Vakarų Europos gyventojų apie Albaniją tiek ir žinojo, kiek perskaitydavo laikraščių kriminalų skiltyse. Deja, net išardžius nusikalstamų grupuočių tinklus, Albanijai vis nesisekė atsikratyti nepatrauklaus įvaizdžio. Bet dabar tai pasikeitė. Oro vežėjai pagaliau skrenda ne tik į aplinkines valstybes, bet ir į Albanijos sostinę, o keliaujantys automobiliu noriai užsuka pasidairyti į Albanijos grožybes ne tik tuomet, kai leidžiasi tyrinėti kaimyninės Juodkalnijos, bet ir specialiai. Tiesa, keliautojai pripažįsta, jog kelių kokybė Albanijoje vis dar nėra tokia gera, kaip kaimyninėse šalyse. Visgi siaura ir ilga Albanija įdomi. Nedidelėje teritorijoje tarsi sutelpa keli skirtingi pasauliai. Pietų Albanija, kuri jaukiai glaudžiais prie Adrijos jūros, traukia turistus iš Italijos ir Graikijos, tad ji tvarkingesnė, o turizmo infrastruktūra geriau išvystyta. Šiaurinė Albanijos dalis gali pasigirti įspūdinga gamta, deja, infrastuktūra čia dar menkai išvystyta, tad ją renkasi tie, kurie nebijo nepatogumų ir nori pamatyti autentišką Albanijos veidą. Ir veikiausiai trokštantiems būtent tokių patirčių reikėtų paskubėti. Mat Balkanų našlaite ištisus dešimtmečius pravardžiuota šalis sparčiai keičiasi ir virsta turistus viliojančia princese. Vos per penkerius metus albanai nutiesė šimtus kilometrų kelių, pastatė visiškai naujų viešbučių ir įrengė jaukių namelių nuomai bei geriau apmokė turizmo sektoriuje besidarbuojantį personalą.

 

Erelių žemė

 

Tai, kas Albaniją ilgai laikė tarsi įšaldytą praeityje, yra karas, įvairiomis formomis besikartojantis per visą šalies istoriją. Šį kraštą siaubė Romos imperijos kariai, vėliau bizantiečiai. Galiausiai nedidelė teritorija atiteko Osmanų imperijai, kurios palikimas – musulmonų tikėjimas ir nuostabios mečetės. O Europą siaubusių didžiųjų karų metu Albanija buvo ne kartą okupuota. Visa tai paliko daugybę randų tiek šalies kraštovaizdyje, tiek tautiniame identitete. Visgi iš dalies būtent dėl tokio sunkaus likimo Albanija yra tokia įdomi ir autentiška. Nepaisant per Balkanų kalnus žygiuojančių ordų, Albanija sugebėjo išlaikyti nepriklausomybę. Kodėl toji nepriklausomybė buvo išsaugota net ir teritorijų besigviešiant Sovietų Sąjungai, nesunku suprasti. Tai užsispyrimas bei ryžtas nepasiduoti net kai tenka badauti ir kasdien kovoti. Tai brėžte įbrėžta vyresnės kartos albanų veiduose, ypač tų, kurie gyvena šiaurinėje dalyje. Ten žmonės vis dar kasdien dėvi tautinius kostiumus ir gyvena be elektros nė kiek nesiskųsdami. Tiesa, vieno slapto priešo įveikti negali net didžiausias ryžtas. Tai emigracija. Vien Graikijoje šiuo metu gyvena apie 600 tūkst. albanų, Italijoje – 500 tūkst. Nemažai albanų yra Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Norvegijoje. Albaniją ištiko net kelios emigracijos bangos. Lygiai taip, kaip ir Lietuvą. Beje, kaip ir Lietuvoje, jau pradedama pastebėti reemigracija. Dešimtmečius svetur gyvenę albanai grįžta namo. O tai poetiškai vadinama erelių grįžimu į savąjį lizdą. Albanija, vietinių vadinama Škiperija – „Erelių žeme“, turi 4,4 mln. piliečių ir tik 2,7 mln. gyvena tėvynėje. Tikimasi, kad šis balansas per ateinančius dešimtmečius pasikeis. Daugelyje Europos valstybių pragyvenimo kaina dėl nevaldomos infliacijos sparčiai kyla, tad emigrantai traukia namo. O sugrįžę parsivežtus pinigus pamažu investuoja į vietinius verslus. Ir tai matyti plika turisto akimi. Maitinimo sektorius tobulėja, susikalbėti angliškai daug lengviau nei prieš penkerius metus, o laikinos nuomos verslas klesti.

 

Džiaugsmas keliautojo skrandžiui ir akimsBeautiful,Spring,View,Of,Old,Mes,Bridge.,Colorful,Morning,Landscape

 

Visgi Albanijai sparčiai gražinantis, kone 50 % bendrojo vidaus produkto vis dar sukuriama žemės ūkyje. Viena vertus, tai nėra privalumas ekonomikai, tačiau palanku čia atvykstantiems. Mat maisto kokybė išskirtinė dėl itin šviežių produktų. Albanų virtuvė – tarpinė stotelė tarp Graikijos, Italijos ir Turkijos. Čia kepamos picos, patiekiamos graikiško tipo salotos, mėgaujamasi triušienos troškiniu ir ragaujama įdomaus vietinio raudonojo vyno. Albanų pasididžiavimas – sūriu įdarytos paprikos, kuriomis mėgaujasi net prisiekę mėsos gerbėjai. Maistas čia paprastas, sotus ir jo visada patiekiama daug. Ir ne be priežasties, mat keliaujant Albanijoje būtina gerai pasistiprinti. Ekskursijos šioje šalyje visada ilgos ir įdomios. Vienas populiariausių turų – į archeologų lobiu vadinamą graikų kolonistų X–VIII a. pr. Kr. įkurtą senovinį miestą Butrintį. Čia galima pasigėrėti Didžiąja bazilika, teatru ir venecijietiško stiliaus pilimis. Kitas istorinis Albanijos miestas Beratis pravardžiuojamas muziejumi po atviru dangumi arba tūkstančio langų miestu. Beratis iš tiesų į jūrą žvelgia daugybės baltų namukų akimis, o didžiausią įspūdį padaro vakaro languose užsidegantys žiburiukai. Osmanų laikus menančios į kalną kylančios siauros gatvelės sukuria ypatingą nuotaiką, o jomis palypėjus iki pat viršaus, pasitinka antikinės pilies griuvėsiai. Amžiumi šiuos griuvėsius lenkia tik statiniai Škoderyje. Osmanų imperijos laikmetį čia liudija išlikusios senosios pirtys ir mečetės, akmeninis tiltas, o nuo kalno į miestą išdidžiai žvelgia viduramžių pilis. Škoderis įsikūręs kalnų papėdėje, tad vaizdai čia išties neįtikėtini. Dešiniajame Drinio upės krante ir Gjerio kalno papėdėje įsikūręs Girokasteris vadinamas akmenų miestu leidžia pajusti, kodėl Albanija yra tokia, kokia yra – graži, atšiauri ir ypatinga.

 

Svetingoji Tirana ir natūralūs paplūdimiai

 

Albanijos sostinė Tirana nėra tokia sena, kaip kiti istoriniai miestai, bet jauki ir gana moderni. Sostinėje nėra itin daug lankytinų vietų, visgi šis Balkanų miestas gražus ir smagus, o jame stebina ne tik kontrastai, bet ir gyvybe alsuojantis Osmanų imperijos palikimas. Miestas įkurtas XVII a. pradžioje prie Išmo upės. Nors Europos miestų reitinge Tirana nuolat atsiduria paskutinėse vietose, tačiau blogą reputaciją atperka vietinių svetingumas ir albaniška kava, patiekiama mažučiuose puodeliuose. Skirtingai nei nedideliuose šiauriniuose miesteliuose, Tiranos gyventojai noriai bendrauja su turistais. Juos dažniausiai nukreipia prie sostinės įžymybės – piramidės. Neįprastos konstrukcijos statinys statytas kaip muziejus komunistų lyderiui Enverui Hodžai. Duris lankytojams jis atvėrė 1988 m., o komunizmas subyrėjo jau po 3 metų. Muziejus uždarytas, o piramidės viduje pradėtos rengti parodos ir konferencijos. Dabar šis neįprastas pastatas apleistas. Visgi ant jo viršaus gali užkopti kiekvienas. Tai kiek neįprasta, tačiau turistus viliojanti atrakcija. Taip pat Tiranoje verta aplankyti Gamtos ir archeologijos muziejų, pasivaikščioti autentiškomis gatvelėmis ir pasigėrėti stikliniais dangoraižiais, kurie stebėtinai gerai deda prie jų papėdėje vis dar stūksančių medinių namukų. Štai norintiems atostogas praleisti tingiai ir pigiau, nei, pavyzdžiui, Graikijoje, Albanija – puiki kryptis dėl nuostabių paplūdimių. Šie ne tik gražūs, bet ir švarūs. Drymades paplūdimys vadinamas vienu gražiausių šalyje. Mažoje Adrijos jūros įlankoje esantis paplūdimys padalintas didelio akmens į dvi dalis, kurių vienoje paplūdimys akmenuotas, o kitoje – smėlėtas. Šalia Himara kaimelio yra keletas paplūdimių, tačiau Livadhi – labiausiai mėgstamas turistų. Iš tolo baltuojanti įlanka apsupta alyvmedžių, o vanduo neįtikėtino skaidrumo. Borsh paplūdimys – didžiausias Albanijoje, besitęsiantis net 7 km. Netoli įkurtas Ksamil paplūdimys – vienas geriausių šalyje. Dėl išskirtinio grožio neretai vadinamas Jonijos perlu.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė