Energinga ir teatrališka 72 metų kaunietė Birutė prieš penkiolika metų pradėjo praktikuoti sveiką gyvenseną. Nuo to laiko niekada nesiskundė sveikatos problemomis. Užauginusi du vaikus, savarankiška ir gyvenimu besimėgaujanti moteris vis dar neatsigina vyriškos lyties gerbėjų. Prisėdę erdvioje svetainėje kalbamės apie jaunatviškumo išsaugojimą ir savitaigos galią.

   

Kaip susidomėjote sveika gyvensena?

 

Aplinkoje, kurioje gyvenau, nebuvo daug sveikuolių. Tiksliau, niekas apskritai sveika gyvensena nesidomėjo. Manau, kad polinkį į tai, ką valgyti, turėjau jau nuo jaunystės. Prieš penkiolika metų į mano rankas visai atsitiktinai pakliuvo bulgaro Ovrano Ivanovo knygelė apie minties galią. Tuomet taip ja susižavėjau, kad pradėjau skaityti ir kitas šio autoriaus knygas apie sveiką mitybą ir sveiką gyvenseną. Ką jūs, man akys atsivėrė! O. Ivanovas rašė suprantamai, konkrečiai ir aiškiai.

 

         

Kaip atrodė jūsų pirmieji žingsneliai?

 

Galiu pasakyti, kad sveikai mąstyti aš tikrai ne iš karto pradėjau. Tačiau laikas bėga, žmogus bręsta, įgyja daugiau išminties. Juk labai svarbu žinoti – kam, kodėl ir ką tu valgai. Visiška sveikuole tapau gal prieš šešetą metų. Tada pradėjau domėtis ir naudoti įvairiausius žolelių antpilus. Žinote, nenoriu girtis, bet jau daugybę metų nesergu jokiomis ligomis. Namuose netgi vaistinėlės neturiu – jokių cheminių vaistų. Svarbiausia – tinkamas maistas ir rėžimas, o tai ir yra vaistas nuo visų ligų. Beje, sunkiausia man buvo priprasti anksti keltis, nes buvau pelėda. Tačiau užteko poros savaičių, kad organizmas persiorientuotų.

   

Papasakokite, kaip atrodo jūsų dienotvarkė?

 

Stengiuosi atsikelti kuo anksčiau – maždaug tuo metu, kai teka saulė. Žiemą, suprantama, būna sunkiau. Tačiau vis tiek labai svarbu atsikelti anksti. Išsivaliusi dantis, išgeriu šilto vandens, kartais į jį įsispaudžiu citrinos sulčių. Tada darau penkis Tibeto pratimus, apie 40 minučių užsiimu Rytų gimnastika, tuomet palendu po dušu. Vanduo ne tik nuplauna nuovargį, bet ir „įkrauna“ teigiama energija. Taip pat naudoju specialų vandenį. Prieš saulės tekėjimą gamta išskiria praną – nuostabų elementą, kuris šiaip jau nieko nekainuoja. Tiesiog reikia išeiti į lauką ir giliai kvėpuojant pajusti, kaip tie elementai pereina tavo kūnu, kaip tu sutinki saulę ir jautiesi pasaulio dalimi. Mėgstu vasaros rytais, kai atostogauju savo namelyje prie Palangos, po rasotą žolę vaikščioti basa. Tuomet jaučiuosi labai laiminga.

   

O kas yra specialus vanduo?

 

Tai vandens jonizatoriaus, tokio specialaus aparatėlio, pagamintas rūgštinis ir šarminis vanduo. Juk žmogaus organizme turi būti balansas – užvalgius vien tik šarminio maisto, rekomenduočiau išgerti rūgštinio vandens.

 

 

Ar be to vandens aparatėlio dar naudojate kokius nors specialius įrenginius?

 

Turiu mažą infraraudonųjų spindulių pirtį – labai puikus ir naudingas daiktas. Taip pat jau porą metų aviu MBT avalynę specialiu padu. Neaviu aukštakulnių – stengiuosi, kad galėčiau daug ir patogiai vaikščioti. Dabar jaučiu, kad avint šiuos batus pasiekiau gerų rezultatų – laikysena pasidarė tiesesnė, niekada nejaučiu dilgčiojant sąnarių.

 

 

Valgote mėsą?

 

Nepasakyčiau, kad esu vegetarė. Kartais suvalgau vištienos arba žuvies, bet apskritai mėsos jau daugiau kaip dešimt metų beveik nevartoju. Pagrindinis mano maistas – kruopos, vaisiai ir daržovės. Gali būti žali, gali būti troškinti… Taip pat labai mėgstu ir vertinu natūralias sultis. Neseniai įsigijau lėtaeigę sulčiaspaudę, tai dabar geriu tirštas sultis. Ką jūs, skirtumą iškart pajutau – oda pasidarė skaistenė, netgi spalva pasikeitė.

 

 

Tikriausiai niekada nevalgote saldumynų ir kitokių kalorijų bombų?

 

Oi, ne! Tikrai neatsisakau torto gabalėlio ar saldumynų per šventes. Svarbu skirti paprastas dienas nuo šventinių. Blogiausia, jeigu visos dienos staiga tampa kaip nesibaigianti šventė. Be to, labai svarbu nevalgyti seno maisto ir nepavirsti šiukšliadėže, kuri suvartoja visus maisto likučius, nes gaila išmesti…

 

 

O dietos?

 

Aš esu prieš dietas. Tačiau teisingos mitybos kelyje esantis žmogus turėtų suvokti, kad šiaip jau maisto jam reikia labai nedaug. Valgyti reikia įsigilinant, kiek tas maistas priduos tau sveikatos ir grožio. Be to, derėtų nepamiršti ir pasimelsti prieš valgį.

   

Ką patartumėte žmonėms, kurie sako, kad sveikai maitintis jiems per vėlu, esą visi įpročiai jau susiformavę.

 

Galbūt vyresniame amžiuje, kai iki to laiko niekada nesirūpinai savo gyvenimo kokybe, ir sunkiau pradėti sveikai maitintis. Manau, svarbiausia yra judėjimas: kuo žmogus bus judresnis, tuo geriau jausis. Nevargins nei antsvoris, nei depresija. Daug ką reiškia žmogaus užimtumas, o kai sėdi sudėjęs rankas, tai ir kyla įvairios problemos. Problemos atsiranda tik tada, kai jas susigalvoji.

 

Manau, svarbiausia gyvenime – turėti stiprią motyvaciją. Juk nėra nieko, ko nesugebėtų žmogus padaryti. Tik svarbu sau tai pasakyti – garsiai pasakyti, kad patikėtum.

 

 

Nekuklus klausimas, tačiau ar senjorai gali visavertiškai mėgautis gyvenimu?

 

Aš stengiuosi visą laiką ką nors veikti ir nestovėti vietoje. Bent kartą per metus išvažiuoju į užsienį, nes tiesiog dievinu keliones, noriu tokio gero emocinio „supurtymo“. Dar mėgstu skaityti knygas, naršyti internete. Beje, kiti sako, kad nežiūri televizoriaus, o aš mėgstu. Turiu keletą mėgstamų laidų, visuomet žiūriu žinias, nes noriu žinoti, kas vyksta pasaulyje. Šiuo metu neturiu savo amžiaus draugių: kai kurios anksčiau laiko paseno, duodasi dabar su anūkais, kitos jau ir mirusios. Mano draugai – visi jauni žmonės. Aš jaučiu savo amžių ne pagal pasą, o pagal savo jėgas. Taigi, kol kas esu dar visai jauna. Tokia planuoju būti mažiausiai iki aštuoniasdešimties. Po to žiūrėsiu, gal jau reikės truputį aprimti.

 

 

Kaip reaguojate į stresą?

 

Stresą išgyvenu kaip įmanoma ramiau. Žinau, kad niekur nuo bėdų ar nelaimių nepabėgsi – tai natūralus procesas kaip ir bangos. Problemos kada nors pasibaigs, ateis geresnė diena. Galbūt skambės keistai, bet aš beveik niekada neliūdžiu ir nesu sirgusi depresija. Stengiuosi iš gyvenimo blogus dalykus tiesiog išbraukti ir daugiau apie juos niekada negalvoti. O ką nors gražaus sumąsčiusi niekada neatidėlioju rytdienai. Jeigu tik sugalvojai ką, tai ir daryk, kol nepraėjo entuziazmas!

 

 

Ar galima gyventi sveikai ir nebrangiai?

 

Manau, kad kuo žmogus pigiau ir paprasčiau maitinsis ir gyvens, tuo jam bus geriau. Tarkime, valgyčiau dabar tik ikrus ir lašišą, gaučiau milžinišką cholesterolio dozę ir kas iš to? Kasdienis maistas turi būti kuklus ir paprastas. Beje, kažkur skaičiau, kad ilgaamžiams didelės įtakos turi sėslumas, t. y. gimtųjų kraštų maisto valgymas, vandens gėrimas. Kuo mažiau pakeitimų, tuo mažiau streso.

   

Ar turite kokių nors specialių ritualų?

 

Taip, turiu ir ne vieną. Pavyzdžiui, kai būna pirmoji jaunaties diena, aš turiu šventinto vandens iš bažnyčios. Padedu tada tą vandenį ant palangės, kad jis būtų tiesiai prieš mėnulį ir laikau jį iki pilnaties. Tuomet lėtai gurkšnoju šventintą vandenį ir mąstau apie tai, kaip viskas pasikeis tik į gerąją pusę, o gyvenimas prisipildys mėnulio prisodrintos pilnumos. Kaip ir sakiau, viską lemia teisingas mąstymas.