Europos Taryba paskelbė oficialų seksizmo apibrėžimą – tai minčių išraiška (veiksmais, žodžiais, vaizdais), grįsta idėja, kad kai kurie asmenys, dažniausiai moterys, yra prastesni, menkesni dėl savo lyties. Santvarka, kurioje viena lytis laikoma pranašesne už kitą, formavosi tūkstančius metų, ir šiandien galima skaičiuoti daugybę skirtingų seksizmo apraiškų. Kartais jos nulemtos nesąmoningo šališkumo, išmoktų elgesio normų, tačiau kartais tai tyčinis elgesys, kurio kraštutinė forma vadinama mizoginija. Priešingoje šio ideologinio spektro pusėje – modernus feminizmas. Tad susipažinkime su šiomis sąvokomis iš naujo. Mat šiandien jos vis dar itin aktualios.

 

Moterys:Man,Vs,Woman,,Confrontation,And,Competition.,Gender,Inequality,And,The

 
  • Feminizmas yra politinė pozicija ir įsipareigojimas keisti moterų politinę padėtį bei skatinti lyčių lygybę vadovaujantis nuostata, kad moterys dėl biologinės lyties užima pavaldžią padėtį. Visos feministės pažymi, kad, lyginant su vyrais, moterys yra priklausomos. Be trijų feminizmo ir postfeminizmo bangų, skiriamos kelios feminizmo srovės ir kryptys: marksistės feministės, liberaliosios feministės, kibernetinės feministės, lesbietės feministės, radikalusis feminizmas, feminizmas ir psichoanalizė ir t. t. Šiuolaikinės feministės pagrindinį dėmesį skiria moterų, jų padėties ir vaidmenų pakartotiniam įvertinimui. Tai svarbus uždavinys, ypač Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Mat šiose šalyse priimti lyčių lygybę turintys įtvirtinti įstatymai, tačiau vis dar egzistuoja nerašytos taisyklės, lemiančios, jog moterys patiria įvairią diskriminaciją lyties pagrindu.
 
  • Modernios (nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio) feministinės idėjos skelbia, kad lytis ir su ja susiję įsitikinimai, nuomonės, stereotipai gali padėti žmogui save identifikuoti, bet jokiu būdu neturi jo riboti. Juk kiekvienas žmogus yra daugiau nei vien vyriškų ar moteriškų savybių rinkinys, kuris lemia gyvenimo tikslus, pasirinkimus, padėtį visuomenėje. Feminizmas neturi tikslo atskirti, atriboti dviejų lyčių, tarsi pareikšdamas: „Štai yra vyras“ ir „štai yra moteris (ir ji pranašesnė)“. Feminizmas šiuo atveju teigtų: „Štai yra du lygūs žmonės.“ Du skirtingi žmonės, kurie turėtų ir norėtų būti lygiaverčiai, lygiateisiai. Tai pagrindinis tikrojo feminizmo tikslas. Visgi tai nereiškia, jog nėra tokių kraštutinių atmainų, kurios kalba apie neapykantą vyrams. Tokios formos egzistuoja ir dažnai vadinamos moterišku seksizmu.
 
  • Feminizmas Lietuvoje – vienas labiausiai mitais apipintų ir nemėgstamų terminų. Tai rodo, kad kova už moterų teises nėra baigta. Šią nuomonę patvirtina ir faktai: pagal Lyčių lygybės indeksą Lietuva 2021 m. surinko vos 58,4 taško iš 100 galimų. Nelygybę aštrina tai, kad lietuvės vaikų ar kitų šeimos narių priežiūrai skiria du, o kasdienei namų ruošai – tris kartus daugiau laiko nei vyrai. Kaip 2019 m. atskleidė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atlikta reprezentatyvi apklausa, keturi iš dešimties respondentų mano, kad mylėtis su vyru yra žmonos pareiga, o penki iš dešimties – kad mergaites už kasų tampantys ar sijoną kilnojantys berniukai tiesiog nekaltai rodo dėmesį. Tai tik keletas nelygybės ženklų, kurie nurodo, jog Lietuvoje, kaip ir daugelyje buvusio sovietinio bloko šalių, kultūrinis seksizmas vis dar gajus.
 
  • Sociologų teigimu, modernus feminizmas aktualus ne tik moterims, bet ir vyrams. Šiuolaikinėje visuomenėje nuo neadekvačių reikalavimų, neaktualių stereotipų kenčia ir stiprioji lytis. Juk manoma, kad tikras vyras turi išlaikyti šeimą, būti įgalus, sveikas ir stiprus, emociškai tvirtas, niekada neverkti, nesiskųsti, konkuruoti, visada nugalėti. Vyrai labai išgyvena neįgyvendinę vieno ar kito stereotipo, tada jaučiasi nevyriški, pažeminti. O tai veda į savidestrukciją, kurios kraštutinės formos – įvairios priklausomybės ir savižudybė. Visa tai atskleidžia statistika – šiose srityse vyrai vienareikšmiškai lyderiai. Išsivaduoti iš to įmanoma tik sistemingai įgyvendinant lyčių lygybės principus, kurie ir yra pagrindinis modernaus feminizmo tikslas.

 

Vyrai:

 
  • Pažodžiui iš graikų kalbos, mizoginija – neapykanta (misos) moteriai (gyno). Tai neigiamas išankstinis nusistatymas ir neapykanta moteriškosios lyties asmenims, kraštutinė seksizmo forma. Mizoginija visada yra seksizmas, bet seksizmas – ne visada mizoginija. Štai pasakymas, kad moterys iš prigimties labiau globėjiškos ir todėl joms tinka dirbti slaugytojomis, būtų seksistinis. Tačiau sakant, kad moterys tinkamos tik patarnauti ir asistuoti, o atsakingas gydytojų darbas turėtų būti paliktas vyrams, tai jau mizoginiškas teiginys. Mizoginija neatsiejama nuo smurto prieš moteris ir mergaites artimoje aplinkoje.
 
  • Mizoginijos terminas dažnai vartojamas norint pabrėžti priešiškus, menkinančius vyrų veiksmus prieš moteris, kurios kvestionuoja patriarchalines normas. Dažnai mizoginijos taikiniu tampa politikės, žmogaus teisių aktyvistės ir kitos moterys, besirenkančios stereotipiškai „vyriškas“ profesijas, kritikuojančios seksistines praktikas ar apskritai nesutinkančios su vyrų išsakyta nuomone, siūlymais. Mizoginija gali pasireikšti įvairiausiais būdais: komentarais darbe, švietimo įstaigoje, gaunant paslaugas ar kitur, komentarais internete, nušvilpimu gatvėje (catcalling), juokeliais, net dainų žodžiais ir galiausiai diskriminacija.
 
  • Ši pažiūrų sistema tiesiogiai siejama su seksualiniu smurtu prieš moteris. Mizoginistai palaiko smurtautojo nuostatą, kad moterys vertos mažiau, todėl turėtų leistis dominuojamos vyrų ir tenkinti jų seksualinius poreikius. Mizoginija įžvelgtina ne tik kalbant apie seksualinio nusikaltimo padarymą, bet ir reakcijas į jį, nes aukų kaltinimas dar nėra įveikta problema. „Nereikėjo rengtis provokuojamai“, „O ko ji tikėjosi tiek gerdama?“ ir panašūs pasakymai puikiai iliustruoja ant moters pečių užkraunamą atsakomybę už patirtą smurtą, tarsi tai būtų normali moterų elgesio pasekmė. Dėl įvairių aktyvistų ir organizacijų dedamų pastangų visuomenės sąmoningumas auga, o viešas aukų kaltinimas vis dažniau sulaukia atoveiksmio.
 
  • Sociologų ir psichologų teigimu, mizoginija šiuolaikinėje visuomenėje vis dar giliai įsišaknijusi. Šis reiškinys pastebimas ne tik besivystančios ekonomikos ar musulmoniškos religijos šalyse. Moterų menkinimo apraiškos per pastarąjį dešimtmetį ne tik neišnyko – Europoje jų pastebimai daugėja. Tiesa, moderni mizoginija įgauna naujų formų. Viena iš jų – vyrų bendruomenės, kuriose mokomasi tapti „alfa patinais“. Tai neformalūs susibūrimai, mokymai, net įvairūs internetiniai kursai. Juose dalyvaujantys vyrai dalijasi patarimais, kaip demonstruoti viršenybę, patraukti moterų dėmesį ir neretai jomis pasinaudoti. Pagrindinė tokio modernaus mizoginizmo idėja niekuo nesiskiria nuo klasikinės teorijos – moters paskirtimi laikomas patarnavimas vyrui.
 

Autorė Eglė Stratkauskaitė