Daugelis neįsivaizduoja savo kasdienybės be socialinių tinklų. Net vyresni žmonės sėkmingai jais naudojasi sekdami artimųjų gyvenimo įvykius, skaitydami kasdienes naujienas. Dažno diena prasideda ir baigiasi socialiniuose tinkluose. Kada tai nebe nekaltas užsiėmimas, bet sunki priklausomybė?

 

Jaučiate nerimą People,Group,Having,Addicted,Fun,Together,Using,Smartphones,-,Detail

 

Vienas priklausomybės socialiniams tinklams ženklų – pasidėjęs nerimas. Paprastai nerimaujama, kai dėl kokių nors priežasčių negalima kada panorėjus žvilgtelėti į socialinius tinklus, pavyzdžiui, esate darbe, užsiėmę namų ruoša, vairuojate ar kt. Nerimas vis didėja, kol pagaliau nusiraminate gavę galimybę patikrinti, kas naujo juose įkelta. Nerimastingumas pasireiškia ir nuolatiniu socialinių tinklų srauto atnaujinimu, kuris gali kartotis kas kelios minutes. Kyla baimė praleisti kažką svarbaus, nespėti laiku pamatyti svarbių ar skandalingų naujienų, peržiūrėti intriguojančių istorijų, apie kurias visi kalba.

 

Nerimas ir didėjantis susierzinimas, nes žmogus negali kažkuriuo metu būti socialiniuose tinkluose, ilgainiui gali didėti, peraugti net į panikos atakas, jei, pavyzdžiui, telefonas paliekamas namuose ar pametamas, sugenda ar dėl kitų priežasčių yra nepasiekiamas.

 

Didėja izoliacija

 

Nuo socialinių tinklų priklausomas žmogus nori visą laiką leisti juose: skaitydamas naujienas, komentarus, žiūrėdamas trumpus vaizdo įrašus, dalindamasis kitų turiniu ir / ar kurdamas savo. Kuo daugiau laiko leidžiama virtualioje erdvėje, tuo mažiau jo lieka realiam gyvenimui ir greta esantiems žmonėms. Be to, artimieji ir tikras gyvenimas, palyginti su nuomonės formuotojų bei garsenybių, atrodo nuobodus, nevertas mūsų laiko. Taigi, stengiamės atsiriboti – kuo mažiau leisti laiko su paprastais žmonėmis, užsiimant buitiniais reikalais, mokantis ar dirbant. Dienos tikslas yra kuo greičiau į šalį nustumti visus nepatogumus, kurie trukdo jaukiai įsitaisyti, užsidaryti duris ir pasinerti į socialinius tinklus.

 

Jei kalbame apie vaikus ar paauglius, socialinių tinklų priklausomybė trukdo jiems puoselėti draugystę su bendraamžiais, suaugusiesiems riboja galimybę kurti sėkmingus romantinius santykius. JAV statistikos duomenimis, apie dešimtadalis romantiškų santykių išyra arba neišauga dėl vieno iš partnerių priklausomybės socialiniams tinklams.

 

Mažėja fizinis aktyvumas

 

Sportuojant salėje, bėgiojant, žaidžiant judriuosius žaidimus ir užsiimant kita aktyvia fizine veikla, naršyti socialiniuose tinkluose tiesiog neįmanoma. Jei žmogui vystos priklausomybė, jis vis labiau ribos veiklas, kurios trukdo į rankas paimti išmanųjį telefoną, taigi, mažės jo fizinis aktyvumas.

 

PSO 2022 m. duomenimis, net du trečdaliai vaikų ir paauglių yra nepakankamai fiziškai aktyvūs. Specialistai įsitikinę, kad iš dalies tai lėmė pandemija, kurios metu veiklos buvo apribotos ir visi daugiau laiko leidome prie ekranų. Deja, per tuos dvejus metus išsivystė įprotis, o kai kam ir priklausomybė laisvą laiką leisti socialiniuose tinkluose. Sėslus gyvenimo būdas siejamas su antsvoriu, nutukimu ir jų lemiamomis pavojingomis ligomis.

 

Žema savivertė

 

Retas pasižymi tokia aukšta saviverte, kad jo visiškai neveiktų kitų pasiekimai. Pasiekimais galima laikyti ir jaunesnį veidą, stangresnį kūną, didesnį sekėjų skaičių ir keliones, vardinius daiktus, santykius šeimoje bei daugelį kitų dalykų, kuriuos žmonės noriai demonstruoja socialiniuose tinkluose. Jei kurioje nors gyvenimiškų sričių esame ar jaučiamės mažiau sėkmės lydimi, sėkmingesnių žmonių matymas socialiniuose tinkluose gali sukelti neigiamas emocijas. Bene pirmasis jausmas yra pavydas, toliau seka daugybė kitų: nepasitenkinimas, pyktis, savęs menkinimas, neapykanta labiau pasiekusiam arba sau pačiam ir t. t. Tokios emocijos gerokai apkartina gyvenimą, yra siejamos su prastėjančia miego kokybe, neproduktyvumu, taip pat šlyjančiais santykiais. Jei žmogus nesusitvarko su emocijomis, gali pakenkti ir savo reputacijai ar net karjerai, jei pasipiktinimą, kad kitam geriau sekasi, nuspręs išlieti komentarų skiltyje. Žema savivertė gali privesti ir prie itin sunkių psichikos negalavimų, depresijos, valgymo sutrikimų, savęs žalojimo, net savižudybės.

 

Prastai sekasi darbe / moksluose

 

Kuo daugiau laiko atima socialiniai tinklai, tuo mažiau jo lieka mokslui, darbui, asmeniniam tobulėjimui ir kt. Priklausomybė socialiniams tinklams skatina atidėlioti darbus iki paskutinės minutės, kad dar spėtume panaršyti. Jei turime kažką neatidėliotino, darbas ar mokslo projektas gali būti atliekamas paskubomis, atmestinai, kad tik užsidėtume varnelę ir galėtume sugrįžti prie mėgstamos veiklos. Ilgainiui toks sukčiavimas išeina į bloga, nes prastėja rezultatai. Kai kuriose darbovietėse dėl šios priežasties ribojamas priėjimas prie socialinių tinklų: įdiegiamas specialus prisijungimą ribojantis filtras, kad biuro darbuotojai nešvaistytų laiko veltui ir užsiimtų darbu.

 

Pastaruoju metu į elgesį socialiniuose tinkluose dėmesį kreipia ir potencialūs darbdaviai. Jei čia susikurtas įvaizdis neatitinka tam tikrų standartų, elgesys yra nepriimtinas, darbo pasiūlymo ar kvietimo į antrą pokalbį galima nesulaukti.

 

Kada sunerimti?

 

Ne visi daug laiko praleidžiantys socialiniuose tinkluose yra priklausomi. Naršymas gali būti ir darbo dalis. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos ženklus. Jie rodo, kad vaikštoma slidžia riba.

 
  •  Pirmas dalykas, ką padarote ryte ir prieš užmiegant – patikrinate socialinius tinklus.
  •  Tikrinate darbo metu, pavyzdžiui, darydamiesi kavą, valgydami ar naudodamiesi tualetu.
  •  Jaučiate įtampą, kai kurį laiką negalite panaršyti.
  •  Nuolat atnaujinate socialinių tinklų naujienų srautą.
  •  Ilgai planuojate ir perdėtai apgalvojate kiekvieną savo įrašą; nuolat tikrinate, kiek naujų reakcijų į jį sulaukėte.
  •  Išgirstate, kad atėjo pranešimas apie pokyčius socialiniuose tinkuose, nors iš tikrųjų jo nebuvo.
  •  Apleidžiate pomėgius dėl naršymo telefone.
  •  Renkatės neiti iš namų, praleidžiate smagius susibūrimus, nes maloniau leisti laiką telefone.
  •  Pykstate ant brangiausių žmonių, jei jų norai ar poreikiai priverčia atsitraukti nuo ekrano.

 

Kas lemia šią priklausomybę?

 

Moksliškai paaiškinti socialinių tinklų trauką gana nesudėtinga. Pasak psichologų, socialiniai tinklai sukelia priklausomybę, nes juose galima patenkinti savo dėmesio ir pagarbos poreikį per specifines šių kanalų funkcijas. Specialiai tam sukurta galimybė gauti patiktukus, komentarus, pasidalijimus. Jeigu įkeliate turinį (nuotrauką, įrašą, vaizdinę medžiagą) ir jis sulaukia daug pozityvių reakcijų, gaunate dopamino dozę. Dopaminas yra neurotransmiteris, paprastai vadinamas sėkmės hormonu. Sulaukę teigiamų reakcijų socialiniuose tinkluose jaučiatės patenkinti, sėkmės lydimi pasiekę tikslą ir norite tai pakartoti, todėl kuriate kitą turinį. Jo keliame daugiau ir dažniau. Taip laikas, praleidžiamas socialiniuose tinkluose ar kuriant jiems turinį, vis ilgėja.

 

Pagalba sau

 

Jei vystosi arba jau kenčiate nuo priklausomybės socialiniams tinklams, reikėtų imtis priemonių, kurios padės šią priklausomybę sumažinti. Iš pradžių reikėtų pasidaryti detoksą – nusistatyti tam tikrą laiką ir jį praleisti be socialinių tinklų. Tai turėtų būti bent dvi dienos, kad galėtumėte pastebėti, kiek kartų ranka jau tiesiasi telefono link, kaip nuobodu ir / ar neramu būti be socialinių tinklų. Tai padės suprasti, kad turite problemą.

 

Įsiveskite taisykles, kada nenaršyti: valgant, migdant vaikus, dirbant, susitikus su draugais ar kt. Stenkitės sąžiningai jų laikytis.

 

Atraskite mėgstamas veiklas, kuriomis užsiimti būtų įdomiau nei naršyti socialiniuose tinkluose. Jų metu telefoną palikite kuo toliau, kad noras fiksuoti pomėgius netaptų pretekstu vėl leisti laiką socialiniuose tinkluose.

 

Kartą per savaitę pamirškite telefoną namuose, taip ugdysite valią ir suvokimą, kad socialiniai tinklai neišnyks, jei juose nebūsite, o gyvenimas taip pat nesugrius.

 

Gyvenkite kokybiškai: užsiimkite mėgstama veikla, keliaukite, puoselėkite gražius santykius, kad nereikėtų socialiniuose tinkluose sekti kitų gyvenimo, nes jūsų realybė įdomesnė.

 

„WoW University“ dėstytoja

 

Organizacijų psichologė ir konsultantė Laura Kozlovaitė

 

Ar buvimas socialiniuose tinkluose yra laiko švaistymas?

 

Laiko švaistymas – socialinio konteksto nubrėžta sąvoka. Po ja slypi daug aspektų, tačiau viską lemia požiūris. Vieni žmonės ją vartoja norėdami pasakyti, kad kitas yra tinginys, nes šiuo metu nieko nedaro. Tačiau, žiūrint iš kitos pusės, laiko švaistymas gali būti susijęs su tuo, kad darote neprasmingus dalykus, veikiate ne pagal tikrąją vertybių sistemą, bet pagal tai, ką primeta visuomenė, tėvų auklėjimas, socialiniai tinklai. Lyg ir priimta, kad turime eiti į darbą, uždirbti pinigų, nusipirkti automobilį, kažkur nukeliauti. Jei šie dalykai žmogui yra vertybė, kalbėdamas su tuo, kuris taip nesielgia, manys, kad šis švaisto laiką. Kita vertus, kitam žmogui gali atrodyti, kad koncentravimasis į materialius dalykus yra laiko švaistymas. Pavyzdžiui, man didžiausia prasmė gali būti laiko skyrimas savanorystei, bendruomeninėms veikloms, knygoms skaityti, vaikščioti gamtoje, sportuoti, maistui gaminti namuose. Į karjerą orientuotam žmogui tai gali atrodyti laiko švaistymas. Kiekvienas turime žiūrėti per savo vertybių prizmę ir pagal tai valdyti asmeninį laiką. Jei jaučiate, kad valanda socialiniuose tinkluose niekaip nepraturtino, nieko naujo nesižinojote, galite priimti sąmoningą sprendimą jiems laiko nešvaistyti. Bet jei jaučiate, kad tai padėjo pailsėti, nurimti – tai nebuvo laiko švaistymas.

 

Autorius Laima Samulė